Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1154-872/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: eI3-1154-872/2023
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“
Advokatai: Žilvinas Stašaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1154-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 29.1.3; 29.8; 29.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Kretingos vandenys“) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir atsakovė, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) 2022 m. liepos 11 d. sprendimą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. liepos 11 d. Sprendimu atsakovė nusprendė, kad pareiškėja neteisėtai atmetė mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymą ir tuo pažeidė LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VETPĮ) 29 str. 1 d., todėl nutarė netinkamomis finansuoti išlaidomis pagal pareiškėjos sudarytas projekto finansavimo sutartis pripažinti 132 750 Eur sumą.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o skundžiamu Sprendimu nustatyta sankcija paskirta neturint tam teisinio pagrindo ir neproporcinga pareiškėjos tariamai padarytam pažeidimui, todėl turi būti panaikintas.

Paaiškina, jog 2022 m. liepos 11 d. pareiškėja gavo skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, kad pareiškėjas pažeisdamas Įstatymo 29 str. 1 d. proporcingumo principą neteisėtai atmetė UAB „KRS“ pasiūlymą ir tuo paneigė viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas, todėl atsakovė nusprendė pripažinti netinkama finansuoti pagal sutartis 132 750 Eur sumą. Savo sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad UAB „KRS“ žiniaraščiai buvo akivaizdžiai tinkami ir turėjo tik formalių trūkumų, kuriuos UAB „KRS“ ištaisė pateikdamas patikslintus žiniaraščius, todėl pareiškėja neturėdama jokio pagrindo pakartotinai kreipėsi į UAB „KRS“ dėl pagrindimo, kad pakoreguoti žiniaraščiai nekeičia pasiūlymo esmės. Atsakovė nurodė, kad savaime suprantama, kad dviejų nulių po kablelio prirašymas prie įkainio niekaip nekeičia įkainių dydžių bei pasiūlymo esmės, o formalus pareiškėjos kreipimasis buvo neprotingas, laikytinas procesu ad absurdum bei tiekėjo, pareiškėjos ir valstybės lėšų švaistymu. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad dėl pirmiau nurodyto pažeidimo pagal Sutartis netinkamomis finansuoti lėšomis pripažįsta 132 750 Eur sumą, t. y. skirtumą tarp neva neteisėtai atmesto UAB „KRS“ pasiūlymo kainos be PVM (675 000 Eur) ir Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos be PVM (807 750 Eur) ir šia bendrai netinkamų finansuoti pripažintų lėšų suma proporcingai sumažina finansavimą pagal PFAS, Paskolos sutartį 1 bei Paskolos sutartį 2 skirtas sumas.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes: i) jį priimdama atsakovė rėmėsi prielaida, kad UAB „KRS“ būtų sudaręs ir vykdęs Pirkimo sutartį, bet ignoravo faktinę aplinkybę, kad UAB „KRS“ pats pasirinko neatsakyti į pareiškėjos prašymą ir dėl to iš esmės atsisakė dalyvauti Pirkime; Atsakovė ignoravo aplinkybę, kad UAB „KRS“ nepateikė atsakymo ir taip atsisakė pasiūlymo Pirkime, nenagrinėjo iš šios faktinės aplinkybės kylančios prielaidos, kad net jei pareiškėja ir nebūtų kreipusis į UAB „KRS“ su prašymu paaiškinti kaip patikslinti žiniaraščiai nekeičia pasiūlymo esmės, ir UAB „KRS“ būtų pripažintas Pirkimo laimėtoju, tai Pirkimo sutartis galutiniame rezultate būtų buvusi sudaryta ne su UAB „KRS“, o su šiuo metu Pirkimo laimėtoju paskirta ūkio subjektų grupe UAB „Klaipėdos ranga“ kartu su UAB „Požeminės linijos“, nes UAB „KRS“ nebūtų pasirašęs sutarties, jos atsisakęs; Atsakovė nesiaiškino, dėl kokių priežasčių UAB „KRS“ nepateikė nei atsakymo, nei pretenzijos dėl pareiškėjos kreipimosi paaiškinti pasiūlymą ir sprendimo atmesti UAB „KRS“ pasiūlymą; ii) Atsakovės skundžiamame Sprendime apskaičiuota netinkamų finansuoti lėšų suma nustatyta neturint tam teisinio pagrindo, nes nei Paskolos sutartyje 1, nei Paskolos sutartyje 2 nėra nustatytos tvarkos, kaip turi būti apskaičiuojama suma, kuria mažinama minėtomis sutartimis skiriama paskolos suma. Teisinio reglamentavimo kaip turi būti apskaičiuojama suma, kuria mažinama Paskolos sutartimis skiriama suma, pareiškėjos vertinimu, šiuo metu apskritai nėra, todėl pareiškėjo nustatyta netinkamų finansuoti lėšų suma yra nepagrįsta, neturint tam teisinio pagrindo, todėl nustatyta neteisėtai.

Teigia, jog atsakovė skundžiamą Sprendimą grindžia prielaida, kad UAB „KRS“ būtų pasirašęs sutartį su pareiškėja ir Pirkimo objektas būtų įsigytas pigiau nei šiuo metu. Pareiškėjos vertinimu, jeigu atsakovė skundžiamą Sprendimą grindžia prielaida, kad nesant prašymo Pirkimo sutartis su UAB „KRS“ būtų buvusi pasirašyta už mažesnę kainą, tai tuomet skundžiamame Sprendime atsakovė turėjo analizuoti ir faktinę aplinkybę, kad UAB „KRS“ neskundė ir niekaip neprieštaravo pareiškėjos sprendimo atmesti jos pasiūlymą, o tai reiškė, kad UAB „KRS“ faktiškai atsisakė savo pasiūlymo ir nebenorėjo dalyvauti Pirkime.

Pažymi, kad ne pareiškėja Pirkimo procedūros metu sprendžia atsisakyti pasiūlymo ar ne – tą daro tiekėjai, kurie pateikė pasiūlymus. Skundžiamame Sprendime visiškai neanalizuojama ir netiriama ir net nebuvo kreiptasi į UAB „KRS“, kad išsiaiškinti, kodėl jis nusprendė sutikti su jo pasiūlymo atmetimu arba bent jau kodėl jis nusprendė neteikti jokio paaiškinimo į pareiškėjo pateiktą klausimą. Skundžiamame sprendime tiesiog remiamasi prielaida, kad jei UAB „KRS“ nebūtų prašoma pateikti paaiškinimo, tai UAB „KRS“ būtų buvęs pripažintas Pirkimo laimėtoju ir dėl to UAB „KRS“ būtų pasirašęs sutartį ir darbus atlikęs pigiau. Bet atsakovė nei analizavo nei vertino, kad tik UAB „KRS“ ir gali spręsti ar teikti paaiškinimą ar ne ir ar atsisakyti pasiūlymo ar ne, ar sudaryti Pirkimo sutartį ar ne.

Teigia, kad pareiškėja 2022 m. birželio 11 d. rašte atsakovei nurodė, kad atsakovei siekiant aiškintis situaciją išsamiau, pareiškėja imsis iniciatyvos ir kreipsis į UAB „KRS“ siekiant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių jis neteikė atsakymo į paklausimą ar pretenzijos. Bet nagrinėjamu atveju atsakovė nei informavo pareiškėją, kad situaciją aiškinsis nuodugniau, nei prašė papildomų duomenų, nei pati kreipėsi į UAB „KRS“ dėl situacijos išsiaiškinimo, o tiesiog remdamasi prielaida, kad UAB „KRS“ būtų pasirašęs Pirkimo sutartį jei tik jo pasiūlymas nebūtų atmestas dėl neatsakymo į neva perteklinį klausimą, surašė skundžiamą Sprendimą ir pritaikė pareiškėjai ekonominę sankciją – dalį pagal Sutartis skirtų lėšų pripažino netinkamomis finansuoti ir šia dalimi sumažino finansavimą pareiškėjos vykdomam projektui, nors pareiškėja niekaip neprisidėjo prie subjektyvaus UAB „KRS“ sprendimo neatsakyti į klausimą tokiu būdu atsisakant dalyvauti Pirkime.

Pareiškėja po skundžiamo Sprendimo gavimo pati kreipėsi į UAB „KRS“, kad pastarasis pateiktų atsakymą, kodėl jis nusprendė neteikti atsakymo į Pareiškėjo prašymą paaiškinti pasiūlymą ir kodėl neteikė pretenzijos dėl sprendimo atmesti jo pasiūlymą. UAB „KRS“ nurodė, kad atsakymo į prašymą paaiškinti žiniaraščius ir pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo neteikė, nes pamatė, kad už jo pateikto pasiūlymo kainą jis darbų negalės atlikti, nes tai jam bus nuostolinga, todėl nebebuvo suinteresuotas laikytis pasiūlymo. Taigi, tai yra tiekėjo sprendimas, paremtas verslo logika ir ekonominiu mąstymu, o ne Pareiškėjo neteisėtais veiksmais kaip tai nurodo Atsakovas Skundžiamame sprendime. Galiausiai UAB „KRS“ atsakymas rodo, kad net jei UAB „KRS“ būtų buvęs pripažintas laimėtoju, tai jis nebūtų pasirašęs sutarties, nes jis turėjo kitas ekonomiškai naudingas sutartis, o Pirkimo sutartis, pagal jo pasiūlymo kainą jo skaičiavimais jam buvo nuostolinga. Šių aplinkybių Atsakovas Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nesiaiškino, nevertino ir netyrė, tačiau remdamasis prielaida, kad UAB „KRS“ būtų vykdęs sutartį, nusprendė, kad Pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų principus ir dėl to jam turi būti taikoma finansinė korekcija.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nesutinka su skundo teiginiu, jog atsakovė turėjo kreiptis į UAB „KRS“ ir aiškintis, dėl kokių priežasčių UAB „KRS“ atsisakė atsakyti į pareiškėjos paklausimą. Atsakovė kaip projektų priežiūrą vykdanti institucija prižiūri ir vertina perkančiosios organizacijos veiksmus projektų įgyvendinime. Pareiškėja gavusi atsakovės raštą „Dėl pradėto pažeidimo tyrimo“ galėjo pateikti visus dokumentus, kurie jos manymu, galėjo turėti įtakos pažeidimo konstatavimui ir finansinės korekcijos pritaikymui. Teigia, jog su pareiškėjos skundu pateiktas UAB „KRS“ raštas „Dėl informacijos pateikimo-paaiškinimo“ yra datuojamas 2022-08-04 dienai po to, kai jau atsakovė priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją. Sprendimas dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2022-07-11. Atsakovės teigimu, būtent pareiškėja turėjo pareigą atsakovei pateikti visus paaiškinimus ir dokumentus tam, kad atsakovė galėtų tinkamai nuspręsti dėl pažeidimo padarymo ir finansinės korekcijos taikymo. Atsakovės nuomone, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja minėtą raštą būtų pateikusi Atsakovei anksčiau, tai nekeistų Atsakovės Sprendimo esmės. Atsakovė priėmė pagrįstą Sprendimą pritaikyti finansinę korekciją projektui skirtoms lėšoms, kadangi pareiškėja pažeidė žemiau nurodytus viešųjų pirkimų principus, nepagrįstai atmesdama UAB „KRS“ pasiūlymą.

VETPĮ 64 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, jog vadovaudamasis šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

Pirkimo sąlygų 47 punkte buvo numatyta, jog visi pasiūlyme ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti skaičiai, susiję su pasiūlymo kaina, turi būti pateikiami dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tiekėjas UAB „KRS“ su pasiūlymu pateikė darbų kiekių žiniaraštį, kuriame darbų ir išlaidų įkainiai buvo nurodyti sveikaisiais skaičiais (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200, suma 31,00). 2021-11-17 raštu UAB „Kretingos vandenys“ tiekėjo UAB „KRS“ paprašė nekeičiant pasiūlymo esmės paaiškinti, kaip tiekėjo pateikti žiniaraščiai atitinka pirkimo sąlygų 47 punkte nurodytą reikalavimą. 2021-11-19 UAB „KRS “ pateikė atsakymą į 2021-11-17 perkančiosios organizacijos raštą, kuriame nurodė, jog siunčia pataisytą žiniaraštį su visomis kainomis, nurodytomis 2 skaičių po kablelio tikslumu. Tame pačiame rašte tiekėjas nurodė, jog sumos žiniaraščiuose ir bendra pasiūlymo kaina nesikeičia ir yra nurodyta teisingai. Prie rašto UAB „KRS“ pridėjo koreguotą darbų kiekių žiniaraštį, iš kurio matyti, jog tiekėjas prie kiekvieno įkainio priprašė du nulius po kablelio (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200,00, suma 31,00).

2021-11-29 UAB „Kretingos vandenys“, turėdama Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą: „jeigu tiekėjo nurodyti įkainiai yra 1 Eur, 2 Eur, o tiekėjas pateikdamas paaiškinimą nurodo 1,00 Eur ir 2,00 Eur , manytina, jog tai neturėtų būti laikoma esmės pakeitimu“, 2021-11-19 paaiškinimą dėl įkainių ir patikslintą darbų kiekių žiniaraštį, raštu „Dėl pasiūlyme nustatytų netikslumų“ vėl kreipėsi į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų, t. y. paprašė tiekėjo UAB „KRS“ pateikti pagrindimą ir nurodyti teisinį pagrindą, kad jo kartu su CVP IS pranešimu pateiktas pakoreguotas darbų kainų žiniaraštis (pakoreguotas taip, kaip atitiktų Pirkimo dokumentų 47 punkte nurodytą reikalavimą), nekeičia tiekėjo pasiūlymo esmės. Tiekėjas UAB „KRS“ atsakymo į UAB „Kretingos vandenys“ raštą nepateikė, dėl ko UAB „KRS“ pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovės įsitikinimu pareiškėja neturėjo kreiptis į UAB „KRS“ dėl papildomų paaiškinimų, kadangi buvo suprantama, jog formalių darbų žiniaraščių trūkumų ištaisymas (t. y. nulių po kablelio prirašymas prie įkainių), nėra pasiūlymo esmės keitimas taip kaip ir nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba savo konsultacijoje.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo įmanoma nustatyti netinkamų finansuoti lėšų dydį, todėl atsakovė neprivalėjo vadovautis Gairėse nustatytais finansinių korekcijų dydžiais. Gairėse nustatytų finansinių korekcijų dydžiai taikytini tik tuo atveju, kai negalima tiksliai nustatyti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Atsakovė pagrįstai netinkamų finansuoti išlaidų dydį laikė skirtumą tarp antrosios vietos tiekėjo ir pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog atsakovė galėjo pritaikyti ne didesnę negu 25 procentų finansinę korekciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2022 m. liepos 11 d. sprendimo „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. vasario 11 d. su atsakove pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Kretingos mieste“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grąžinamos subsidijos suteikimo projekto veikloms (toliau – PFAS).

2020 m. vasario 11 d. pareiškėja su atsakove pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Kretingos aglomeracijoje, plėtros paskolos iš Vandentvarkos fondo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis 1).

2020 m. balandžio 3 d. pareiškėja su atsakove pasirašė Geriamojo vandens tiekimo tinklų ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aglomeracijoje, plėtros, bendrai finansuojamo iš Vandentvarkos fondo lėšų, paskolos iš Atsakovo lėšų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis 2) (toliau PFAS, Paskolos sutartis 1 ir Paskolos sutartis 2, kartu - Sutartys).

2021 m. spalio 11 d. UAB „Kretingos vandenys“ viešųjų pirkimų komisija nusprendė darbų pirkimą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) miesto statybos darbai“ vykdyti atviro konkurso būdu, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą vertinant pagal kainą. Taip pat UAB „Kretingos vandenys“ viešųjų pirkimų komisija pavirtino šio viešojo pirkimo dokumentus (2021-10-11 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) statybos darbų pirkimas”, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas), kuris dalinai finansuojamas Sutarčių lėšomis.

2022 m. sausio 7 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija patvirtino, kad tiekėjo UAB „Klaipėdos ranga“ (kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Požeminės linijos“) pateikta informacija atitinka keliamus reikalavimus pirkimui, nugalėtoju pripažino pasiūlymą pateikusį tiekėją UAB „Klaipėdos ranga“ (kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Požeminės linijos“) (2022-01-07 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2022 m. vasario 1 d. pareiškėja pasirašė rangos sutartį Nr. 8-14 su rangovais UAB „Klaipėdos ranga“ ir UAB „Požeminės linijos“.

2022 m. gegužės 24 d. pirkimų ekspertas Ž. G, pateikė viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) patikros lapą.

2022 m. birželio 1 d. atsakovė pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą.

2022 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė atsakymą (rašto Nr. (duomenys neskelbtini)).

2022 m. liepos 11 d. ginčijamu Sprendimu atsakovė nusprendė, kad pareiškėja neteisėtai atmetė mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymą ir tuo pažeidė LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 str. 1 d., todėl nutarė netinkamomis finansuoti išlaidomis pagal pareiškėjos sudarytas projekto finansavimo sutartis pripažinti 132 750 Eur sumą.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog paskelbtų Pirkimo sąlygų 47 punkte nuo pat paskelbimo apie pirkimą buvo nurodyta, kad „<..> Visi pasiūlyme ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti skaičiai, susiję su pasiūlymo kaina, turi būti pateikiami dviejų skaičių po kablelio tikslumu.“ Tiekėjas UAB „KRS“ su pasiūlymu pateikė darbų kiekių žiniaraštį, kuriame darbų ir išlaidų įkainiai buvo nurodyti sveikaisiais skaičiais (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200, suma 31,00). 2021 m. lapkričio 17 d. raštu pareiškėja tiekėjo UAB „KRS“ paprašė nekeičiant pasiūlymo esmės paaiškinti, kaip tiekėjo pateikti žiniaraščiai atitinka pirkimo sąlygų 47 punkte nurodytą reikalavimą. 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „KRS“ pateikė atsakymą į 2021 m. lapkričio 17 d. perkančiosios organizacijos raštą, kuriame nurodė, jog siunčia pataisytą žiniaraštį su visomis kainomis, nurodytomis 2 skaičių po kablelio tikslumu. Tame pačiame rašte tiekėjas nurodė, jog sumos žiniaraščiuose ir bendra pasiūlymo kaina nesikeičia ir yra nurodyta teisingai. Prie rašto UAB „KRS“ pridėjo koreguotą darbų kiekių žiniaraštį, iš kurio matyti, jog tiekėjas prie kiekvieno įkainio prirašė du nulius po kablelio (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200,00, suma 31,00). Kaip UAB „Kretingos vandenys“ nurodo 2022 m. birželio 13 d. rašte „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“, UAB „Kretingos vandenys“, gavusi tiekėjo UAB „KRS“ paaiškinimą bei koreguotą darbų kiekių žiniaraštį, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl konsultacijos. Viešųjų pirkimų tarnyba savo atsakyme nurodė, kad „bendra taisyklė yra, kad kai pirkimo dokumentuose buvo reikalaujama, kad visos kainos / įkainiai būtų pateikiami dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, o tiekėjas nepateikė ir taikoma fiksuoto įkainio kainodara, tiekėjas negali keisti įkainio. Įkainių ištaisymas (apvalinimas) nurodant su sveikus skaičius po kablelio laikomas įkainių pasikeitimu, kuris nėra galimas vadovaujantis PĮ 64 str. 9 d. „Tačiau...tiekėjas pateikė įkainius sveikaisiais skaičiais. Jeigu tiekėjo nurodyti įkainiai yra 1 Eur, 2 Eur, o tiekėjas pateikdamas paaiškinimą nurodo 1,00 Eur ir 2,00 Eur, manytina, jog tai neturėtų būti laikoma esmės keitimu.“

2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėja raštu „Dėl pasiūlyme nustatytų netikslumų“ kreipėsi į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų, t. y. paprašė tiekėjo UAB „KRS“ pateikti pagrindimą ir nurodyti teisinį pagrindą, kad jo kartu su CVP IS pranešimu pateiktas pakoreguotas darbų kainų žiniaraštis (pakoreguotas taip, kad atitiktų Pirkimo dokumentų 47 punkte nurodytą reikalavimą), nekeičia tiekėjo pasiūlymo esmės. Tiekėjas UAB „KRS“ atsakymo į pareiškėjo raštą nepateikė, dėl ko UAB „KRS“ pasiūlymas buvo atmestas.

Sprendime nurodyta, jog iš pirkimo dokumentų matyti, jog tiekėjas UAB „KRS“ pateikė koreguotą darbų kiekių žiniaraštį, ištaisydamas formalius žiniaraščio trūkumus. Nulių po kablelio prirašymas prie įkainių negali būti laikomas įkainių pakeitimu. <...> Nepaisant to, perkančioji organizacija, esant tokiai mažareikšmei, formaliai ir neesminei UAB „KRS“ klaidai darbų kiekių žiniaraščiuose, UAB „KRS“ pakoregavus žiniaraštį, nusprendė vėl kreiptis į UAB „KRS“, jog šis pateiktų pagrindimą, kodėl pakoreguotas darbų kainų žiniaraštis (pakoreguotas taip, kad atitiktų Pirkimo dokumentų 47 p.), nekeičia tiekėjo pasiūlymo esmės, Perkančiajai organizacijai nebuvo jokio pagrindo vėl kreiptis į tiekėją dėl paaiškinimo, kai savaime suprantama, jog dviejų nulių prirašymas po kablelio prie įkainio, niekaip nekeičia įkainių dydžių bei tuo pačiu pasiūlymo esmės. Toks formalus perkančiosios organizacijos kreipimasis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų buvo neprotingas, laikytinas tiekėjo, perkančiosios organizacijos bei valstybės lėšų švaistymu, kas nėra suderinama su viešųjų pirkimų principais bei viešųjų pirkimų tikslu.

Taigi, atsakovė padarė išvadą, jog perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė UAB „KRS“ pasiūlymą tuo pagrindu, jog tiekėjas iki nurodyto termino nepateikė paaiškinimų, kurie nebūtų turėję jokios reikšmės tiekėjo pasiūlymo vertinimui. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjai nepagrįstai atmetus UAB „KRS“ pasiūlymą, buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. UAB „KRS“ pasiūlymo kaina su PVM buvo 816 750,00 Eur (su PVM), pirkimo laimėtojo ūkio subjekto grupės – UAB „Klaipėdos ranga“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymo kaina sudarė 977 377,50 Eur (su PVM). Nepagrįstai atmesto tiekėjo UAB „KRS“ pasiūlymo kaina buvo net 160 627,50 Eur mažesnė už laimėtojo pasiūlymo kainą.

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančių subjektų įstatymo (toliau – ir VETPĮ, akto redakcija, galiojusi nuo 2022 07 01 iki 2022 12 30) 29 straipsnio 1 dalis numato, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, jog vadovaudamasis šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimas tiekėjams pateikti pagal viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus užpildytus darbų kiekių žiniaraščius susijęs su pasiūlymu siaurąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 969/2019).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje (dabar VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, VETPĮ 64 straipsnio 9 dalis) nustatyta tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015).

Šiuo aspektu kasacinis teismas, aiškindamas VPĮ 44 straipsnio 7 dalį (ex 31 straipsnio 10 dalį) ir 55 straipsnio 9 dalį (ex 39 straipsnio 1 dalį), yra konstatavęs, kad iš šių nuostatų koegzistavimo darytina išvada, jog formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą; tokia išvada koreliuoja ir su Direktyvos 2004/18 nuostatų aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020 ).

VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

Teismai netinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros, suteikė nepagrįstą prioritetą formalių reikalavimų pažeidimui, bet ne turiningajam ieškovės pateiktų dokumentų ir duomenų visumos vertinimui, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešųjų pirkimų procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369- 916/2017; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 47 punkte buvo numatyta, jog visi pasiūlyme ir darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti skaičiai, susiję su pasiūlymo kaina, turi būti pateikiami dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tiekėjas UAB „KRS“ su pasiūlymu pateikė darbų kiekių žiniaraštį, kuriame darbų ir išlaidų įkainiai buvo nurodyti sveikaisiais skaičiais (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200, suma 31,00). 2021-11-17 raštu UAB „Kretingos vandenys“ tiekėjo UAB „KRS“ paprašė nekeičiant pasiūlymo esmės paaiškinti, kaip tiekėjo pateikti žiniaraščiai atitinka pirkimo sąlygų 47 punkte nurodytą reikalavimą. 2021-11-19 UAB „KRS“ pateikė atsakymą į 2021-11-17 perkančiosios organizacijos raštą, kuriame nurodė, jog siunčia pataisytą žiniaraštį su visomis kainomis, nurodytomis dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tame pačiame rašte tiekėjas nurodė, jog sumos žiniaraščiuose ir bendra pasiūlymo kaina nesikeičia ir yra nurodyta teisingai. Prie rašto UAB „KRS“ pridėjo koreguotą darbų kiekių žiniaraštį, iš kurio matyti, jog tiekėjas prie kiekvieno įkainio priprašė du nulius po kablelio (pvz., II grupės grunto kasimas ekskavatoriaus suverčiant į sankasą kaina 6200,00, suma 31,00).

Žemesnės instancijos teismas

2021-11-29 pareiškėja, turėdama Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, jog „jeigu tiekėjo nurodyti įkainiai yra 1 Eur, 2 Eur, o tiekėjas pateikdamas paaiškinimą nurodo 1,00 Eur ir 2,00 Eur, manytina, jog tai neturėtų būti laikoma esmės pakeitimu“, 2021-11-19 paaiškinimą dėl įkainių ir patikslintą darbų kiekių žiniaraštį, raštu „Dėl pasiūlyme nustatytų netikslumų“ vėl kreipėsi į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų, t. y. paprašė tiekėjo UAB „KRS“ pateikti pagrindimą ir nurodyti teisinį pagrindą, kad jo kartu su CVP IS pranešimu pateiktas pakoreguotas darbų kainų žiniaraštis (pakoreguotas taip, kaip atitiktų Pirkimo dokumentų 47 punkte nurodytą reikalavimą), nekeičia tiekėjo pasiūlymo esmės. Tiekėjas UAB „KRS“ atsakymo į UAB „Kretingos vandenys“ raštą nepateikė, dėl ko UAB „KRS“ pasiūlymas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija šiuo nagrinėjamu atveju pritaria atsakovės vertinimui, jog pareiškėjai nebereikėjo kreiptis į UAB „KRS“ dėl papildomų paaiškinimų, kadangi buvo suprantama, jog formalių darbų žiniaraščių trūkumų ištaisymas (t. y. nulių po kablelio prirašymas prie įkainių), nėra pasiūlymo esmės keitimas taip kaip ir nurodė Viešųjų pirkimų tarnybą savo konsultacijoje.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba gairėse „Pasiūlymų vertinimas“ yra nurodžiusi kelis pavyzdžius, kai darbų įkainių koregavimas keičia / nekeičia pasiūlymo esmės. Vienas iš pavyzdžių, kai pirkimo sąlygose nurodoma pateikti įkainius 2 skaitmenų po kablelio tikslumu, o tiekėjas pateikia 4 skaitmenis po kablelio. Tokiu būdu taisydamas darbų įkainius tiekėjas vadovaujasi matematinėmis apvalinimo taisyklėmis ir dažniausiai dėl to keičiasi pasiūlymo esmė (kaina).

Teismas sutinka su atsakovės ginčijamame Sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamo pirkimo atveju tiekėjas UAB „KRS“ jokių apvalinimo veiksmų neatliko. Savaime suprantama, jog formalus nulių prirašymas arba jų neprirašymas (kaip gairėse numatytame pavyzdyje) po kablelio prie įkainio nėra laikytinas pasiūlymo esmės pakeitimu. Pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo vėl kreiptis į tiekėją dėl paaiškinimo, kadangi dviejų nulių priprašymas po kablelio prie įkainio, niekaip nekeičia įkainių dydžių bei tuo pačiu pasiūlymo esmės, o vėliau dėl paaiškinimų nepateikimo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Pritartina, jog toks formalus pareiškėjos kreipimasis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų, nebuvo tikslingas ir protingas bei nėra suderinamas su viešųjų pirkimų principais bei viešųjų pirkimų tikslu.

Paminėtina, jog pareiškėja po skundžiamo Sprendimo gavimo pati kreipėsi į UAB „KRS“, kad pastarasis pateiktų atsakymą, kodėl jis nusprendė neteikti atsakymo į pareiškėjo prašymą paaiškinti pasiūlymą ir kodėl neteikė pretenzijos dėl sprendimo atmesti jo pasiūlymą. UAB „KRS“ 2022-08-04 raštu Nr.876 pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad „<..>> Pirkimo metu gavus UAB „Kretingos vandenys“ prašymą paaiškinti pasiūlyme pateiktus žiniaraščius, atlikome pakartotinius pirkime perkamų darbų skaičiavimus ir nustatėme, kad pateiktuose žiniaraščiuose yra esminių klaidų, dėl kurių mūsų pasiūlymo kaina buvo ženkliai sumažinta dėl strateginių priežasčių. Taip pat laikotarpiu po pasiūlymo pateikimo iki prašymo paaiškinti žiniaraščius gavimo, pasirašėme kelias ekonomiškai pagrįstas statybos darbų sutartis. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas neatsakyti į UAB „Kretingos vandenys“ pateiktą prašymą bei neraguoti į sprendimą atmesti mūsų pasiūlymą tokiu būdu išsaugant pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kadangi už pasiūlyme nurodytą kainą darbų atlikimas būtų ekonomiškai nenaudingas ir nuostolingas UAB „KRS“ veiklai. <..>“.

Taigi, pareiškėja skunde teigia, kad atsakymo į prašymą paaiškinti žiniaraščius ir pretenzijos dėl pasiūlymo atmetimo neteikė, nes pamatė, kad už jo pateikto pasiūlymo kainą jis darbų negalės atlikti, nes tai jam bus nuostolinga, todėl nebebuvo suinteresuotas laikytis pasiūlymo. Tai yra tiekėjo sprendimas, paremtas verslo logika ir ekonominiu mąstymu, o ne pareiškėjos neteisėtais veiksmais kaip tai nurodo atsakovė skundžiamame Sprendime. Galiausiai UAB „KRS“ atsakymas rodo, kad net jei UAB „KRS“ būtų buvęs pripažintas laimėtoju, tai jis nebūtų pasirašęs sutarties, nes jis turėjo kitas ekonomiškai naudingas sutartis, o Pirkimo sutartis, pagal jo pasiūlymo kainą jo skaičiavimais jam buvo nuostolinga. Šių aplinkybių atsakovė skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nesiaiškino, nevertino ir netyrė, tačiau remdamasi prielaida, kad UAB „KRS“ būtų vykdęs sutartį, nusprendė, kad pareiškėja pažeidė viešųjų pirkimų principus.

Visgi, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėja gavusi atsakovės raštą „Dėl pradėto pažeidimo tyrimo“ galėjo pateikti visus dokumentus, kurie jos manymu, galėjo turėti įtakos pažeidimo konstatavimui ir finansinės korekcijos pritaikymui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kartu su pareiškėjos skundu pateiktas UAB „KRS“ raštas „Dėl informacijos pateikimo-paaiškinimo“ yra surašytas 2022 m. rugpjūčio 4 d., t. y. po to, kai jau atsakovė priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją. Ginčijamas Sprendimas dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2022 m. liepos 11 d. Teismo nuomone, būtent pareiškėja turėjo pareigą atsakovei pateikti visus paaiškinimus ir dokumentus tam, kad atsakovė galėtų tinkamai nuspręsti dėl pažeidimo padarymo ir finansinės korekcijos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, jog tiekėjas UAB „KRS“, prie kiekvieno įkainio prirašydamas po du nulius po kablelio, pasiūlymo esmės nepakeitė, ir į tai, kad pareiškėjai nebuvo būtinybės kreiptis į tiekėją dėl papildomų paaiškinimų, kurie nebūtų turėję jokios reikšmės, vertinant tiekėjo pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygoms, laikytina, jog pareiškėja atmesdama UAB „KRS“ pasiūlymą, pažeidė VETPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą bei paneigė viešųjų pirkimų tikslą - racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, dėl ko jai atsakovė pagrįstai pritaikė finansinę korekciją.

Dėl finansinės korekcijos dydžio ir apskaičiavimo tvarkos pareiškėja teigia, jog atsakovės skundžiamame Sprendime apskaičiuota netinkamų finansuoti lėšų suma nustatyta neturint tam teisinio pagrindo, nes nei Paskolos sutartyje 1, nei Paskolos sutartyje 2 nėra nustatytos tvarkos, kaip turi būti apskaičiuojama suma, kuria mažinama minėtomis sutartimis skiriama paskolos suma.

Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju netinkamos finansuoti išlaidos siekia 132 750,00 (be PVM), kurios buvo paskaičiuotos pagal PAFT 307.1 punktą.

Pareiškėja su atsakove sudarė tris projekto „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Kretingos mieste“ finansavimo sutartis, t. y. 2020-02-11 iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Kretingos mieste“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (grąžinamoji subsidija), 2020-02-11 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Kretingos aglomeracijoje plėtros paskolos sutartį (toliau - Paskolos sutartis 1) ir 2020-04-03 Geriamojo vandens tiekimo tinklų ir nuotekų surinkimo tinklų, esančių Kretingos mieste, Kretingos aglomeracijoje, plėtros bendrai finansuojamo vandentvarkos fondo lėšomis paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Paskolos sutartis 2).

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mažinti pagal paskolų sutartis suteikto finansavimo. Atsakovės teisė pritaikyti finansines korekcijas (pataisas) yra numatyta paskolos sutartyse. Paskolos 1 sutarties XII skyriuje „Sutarties pažeidimai ir nutraukimas“ yra reglamentuota pažeidimų tyrimo tvarka. Paskolos sutarties 1 12.1 punkte yra numatyta, jog jeigu įgyvendinant projektą nesilaikoma sutarties sąlygų ir (arba) pažeidžiami Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktai, Paskolos davėjas atlieka pažeidimo tyrimą ir konstatuoja pažeidimo faktą. Paskolos sutarties 1 12.3 punkte yra numatyta, jog jei nustatytu terminu pažeidimai nėra pašalinami ir (arba) kartojami, Paskolos davėjas raštu įspėjęs paskolos gavėją, nesikreipdamas į teismą, turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir ( arba) nutraukti sutartį. Paskolos sutarties 2 10.1 punkte yra numatyta, jog jei paskolos gavėjas, įgyvendindamas projektą nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos sąjungos teisės aktus, Paskolos davėjas turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti paskolos sumą, sustabdyti arba nutraukti paskolos išdavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti Paskolos gavėją grąžinti sumokėtas paskolos lėšas ar dalį. Tai reiškia, jog Pareiškėja ir Atsakovė Paskolų sutartimis yra susitarusi dėl projekto finansavimo mažinimo tuo atveju, jeigu padaromi viešųjų pirkimų pažeidimai.

Be to, teismo nuomone, atsakovė pagrįstai netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą lėšų sumą padalino proporcingai pagal kiekvienos sutarties finansavimo vertę procentais visoje projekto dalyje. Paskolos sutarties 1 specialiųjų sąlygų 10 punkte yra numatyta, jog tinkamos finansuoti projekto išlaidos apmokamos pro rata principu, t. y. išlaidos apmokamos proporcingai paskolos gavėjo nuosavomis lėšomis(kai taikoma), VF (Vandentvarkos fondas) paskolos ir (arba) GS (grąžinamosios subsidijos) priemonės lėšomis. Paskolos sutarties 2 specialiųjų sąlygų 15 punkte yra numatyta, jog tinkamos finansuoti projekto išlaidos apmokamos pro rata principu, t. y. išlaidos apmokamos proporcingai paskolos gavėjo nuosavomis lėšomis (kai taikoma), VF paskolos ir (arba) GS priemonė (duomenys neskelbtini) PFSA lėšomis. Remiantis minėtomis paskolos sutarčių sąlygomis, projekto išlaidos apmokamos pro rata principu. Šios paskolų sutarčių sąlygos suponuoja išvadą, jog netinkamos finansuoti išlaidos taip pat skaičiuojamos pro rata principu. Tai reiškia, jog, nustačius viešųjų pirkimų pažeidimus, negalima sumažinti finansavimo iš vieno šaltinio, finansavimo mažinimas atliekamas proporcingai iš kiekvieno finansavimo šaltinio, ką šiuo atveju atsakovė ir pagrįstai padarė. Todėl, Pareiškėjo argumentas, jog neva Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mažinti finansavimo pagal paskolos sutartis pagal Atsakovės taikytą apskaičiavimo būdą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog remiantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau - Gairės) atsakovė galėjo skirti ne didesnę negu 25 proc. finansinę korekciją. Tokia pareiškėjos išvada nėra pagrįsta.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2014-10-08 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 (toliau - Taisyklės) 307, 307.1, 307.2 punktuose yra numatyta, jog įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti; atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti. Taisyklių 311 punkte yra numatyta, jog kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 7 priedo 6 punkte yra numatyta, jog nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės. Gairių 1.1 punkte (Gairių tikslas) yra numatyta, jog pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertintas. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tikslią komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais būtina apskaičiuoti tiksliai. Vis dėlto laikoma, jog viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Nagrinėjamu atveju buvo įmanoma nustatyti netinkamų finansuoti lėšų dydį, todėl, Atsakovė neprivalėjo vadovautis Gairėse nustatytais finansinių korekcijų dydžiais. Gairėse nustatytų finansinių korekcijų dydžiai taikytini tik tuo atveju, kai negalim a tiksliai nustatyti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Atsakovė pagrįstai netinkamų finansuoti išlaidų dydį laikė skirtumą tarp antrosios vietos tiekėjo ir pirkimo laimėtojo pasiūlymo kainos. Todėl, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog atsakovė galėjo pritaikyti ne didesnę negu 25 procentų finansinę korekciją.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, skundžiamame Sprendime aiškiai nurodė nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, todėl tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovės 2022 m. liepos 11 d. sprendimą „Dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atmetus pareiškėjos skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė teismui pateikė 2023 m. lapkričio 7 d. patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad iš viso patyrė 1476,20 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato Žilvino Stašaičio teisines paslaugas. Atsakovė pateikė atitinkamai 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą, suteiktų paslaugų analizę (prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos rengimas, atsiliepimo parengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas), 2022 m. spalio 14 d. mokėjimo pavedimo kopiją.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Pareiškėjos išlaidos sumokėtos 2022 m. IV ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2022 m. IV ketvirtį 1 900,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą į skundą yra 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodyta už atsiliepimo surašymą (1020 Eur + PVM) suma ir kitas advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovės prašoma priteisti suma už suteiktas advokato teisines paslaugas (1476,20 Eur) laikytina adekvačia bei proporcinga, todėl priteistina iš pareiškėjos atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ skundą kaip nepagrįstą.

Tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ 1476,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė