Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-299/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-05
Bylos Nr.
2A-299/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
P. M., J. M.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Finoila“
Trečiasis asmuo
D.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-299/2010Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 36.1; 63.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui A. M.,trečiojo asmens atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-393-372/2009 iš dalies patenkintas ieškovų P. M. ir J. M. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finoila“ dėl skolos dydžio nustatymo ir delspinigių dydžio sumažinimo. Trečiasis asmuo D. Ivoškaitės individuali įmonė „Daivaja“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai P. M. ir J. M. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, kad jų skola atsakovui UAB ,,Finoila“ yra 129 000 Lt, t. y. 10 000 Lt mažesnė nei reikalauja sumokėti atsakovas. Prašė sumažinti atsakovo reikalaujamų 236 300 Lt delspinigių sumą iki 3 004,11 Lt. Ieškovai nurodė, kad trečiasis asmuo D. Ivoškaitės individuali įmonė „Daivaja“ atsakovui UAB ,,Finoila“ buvo skolinga 200 000 Lt už nupirktus degalus. Atsakovui sutikus trečiasis asmuo skolą neatlygintinai perleido ieškovams, o ieškovai, skolos gražinimo užtikrinimui, įkeitė savo gyvenamąjį būstą. Kadangi ieškovai sutartu terminu skolos negrąžino, atsakovas vienašališkai nutraukė 2006 m. rugpjūčio 9 d. paskolos (skolos grąžinimo) sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovai teigė, kad atsakovui sumokėjo 71 000 Lt, todėl skola yra 129 000 Lt, o ne 139 000 Lt. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja 236 300 Lt dydžio delspinigių. Ieškovai yra pensininkai, neturi jokio labai vertingo turto, dokumentus pasirašė nesuprasdami jų reikšmės, todėl sutartimi nustatyti nepagrįstai dideli delspinigiai turi būti sumažinti iki 3 004,11 Lt. Prašė priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti dalimis, kiekvieną mėnesį mokant ne daugiau nei po 1 600 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovai pagal 2006 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį atsakovui yra skolingi 129 000 Lt. Delspinigius, išieškomus iš ieškovų pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, sumažino iki 50 000 Lt. Dalį išieškomos sumos - 60 000 Lt - išdėstė 24 mokėjimams, pradedant juos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nustatė, kad likusi 119 300 Lt suma turi būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi šalių sutarties sąlygomis, atsižvelgė į sunkią ieškovų turtinę padėtį, atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie ieškovų išsilavinimą, kuris būtų leidęs jiems protingai ir objektyviai įvertinti sudaryto sandorio nevykdymo pasekmes.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas padavė apeliacinį skundą. Prašo apygardos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė 50 000 Lt delspinigių, atsisakė išdėstyti skolos ir delspinigių mokėjimą kiekvieną mėnesį mokant po 1 600 Lt pakeisti ir ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai. Skunde taip pat nurodo, jog teismas neteisingai išsprendė atstovavimo išlaidų klausimą. Pažymi, kad atsakovas neįrodė patirtų 23 134 Lt nuostolių. Nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog ieškovų pajamos yra 1 621 Lt per mėnesį, nustatė privalomus 2 500 Lt dydžio mokėjimus kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai didelę delspinigių sumą, neatitinkančią formuojamos teismų praktikos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Finoila“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nes sutartimi numatytos netesybos laikomos iš anksto numatytais būsimais nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais.

Po atsakovo atsiliepimo apeliacinės instancijos teisme gauti advokato pasirašyti ieškovų paaiškinimai su prašymu prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2006 m. rugpjūčio 9 d. skolos perkėlimo sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 9 d. paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodine nutartimi prašymas patenkintas – dokumentai prijungti.

Skundžiamas sprendimas naikinamas.

Apeliacinis skundas paduotas dėl sprendimu sumažintų delspinigių dydžio ir jų išieškojimo tvarkos. Ieškinio dalis dėl delspinigių sumažinimu nuo 236 300 Lt iki 3 004,11 Lt, grindžiama CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi t. y. normomis, nustatančiomis teismo teisę sumažinti neprotingai dideles netesybas. Prašymas sumažinti delspinigius taip pat buvo grindžiamas ieškovų turtine padėtimi ir CK 1.5 straipsniu. Aprašant faktinį ieškinio pagrindą pareiškime ne vieną kartą pabrėžta, kad ieškovai dėl savo amžiaus bei išsilavinimo neteisingai suvokė susiklosčiusias aplinkybes ir skolos perleidimo bei paskolos sutarčių sąlygas, klydo šias sutartis pasirašydami. Tokio pat pobūdžio argumentus ieškovai išdėsto ir apeliaciniame skunde.

Ieškinio pareiškime įrašytas prašymas iš atsakovo pareikalauti skolos perleidimo sutarties bei jos priedo (paskolos sutarties) originalus. Teismas, ieškinį priėmęs 2009 m. vasario 9 d., tik 2009 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje žodine nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui sutarčių nuorašus, tačiau iki pat 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo priėmimo šios nutarties įvykdymo nepareikalavo. Tokiu būdu ieškinio pareiškimas dėl 2006 m. rugpjūčio 9 d. skolos perleidimo sutartimi ir tos pačios dienos paskolos sutartimi sulygtų delspinigių sumažinimo bei dėl dalies skolos sumokėjimo buvo surašytas, ir civilinė byla buvo išnagrinėta nesusipažinus su minimomis sutartimis, kadangi jų byloje tiesiog nebuvo. Sutarčių nuorašus, kuriuos ieškovų atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminui, teisėjų kolegija priėmė, nes ginčo objektas negali būti pripažintas nauju įrodymu, pateiktu pažeidžiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, kadangi tik susipažinus su ginčijamomis sutarčių nuostatomis galima nustatyti ginčo (ir civilinės bylos) esmę. Rašytiniuose ieškovų (jų atstovo pasirašytuose) paaiškinimuose, kartu su kuriais apeliacinės instancijos teismui pateikti sutarčių nuorašai, jau yra lyginami skolos perleidimo ir paskolos sutartyse įrašytų delspinigių dydžiai, išreiškiamos abejonės dėl paskolos sutarties, kurioje nustatytų delspinigių dydis yra 1 procentas per dieną, teisinės galios. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad susipažinus su sutarčių tekstais atsirado pagrindas svarstyti naujų ieškinio reikalavimų pareiškimo galimybę, tačiau apeliacinėje instancijoje to daryti neleidžiama.

Išdėstytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, priimtą nesant byloje sutarčių, kurių sąlygos ginčijamos, nežinant, jog ginčijamose skolos perleidimo ir paskolos sutartyse sulygti nevienodi delspinigiai (atitinkamai 0,01 ir 1 procentas už dieną), nenustačius, kokius delspinigius buvo įsipareigojusi mokėti skolos perleidėja Ivoškaitės individuali įmonė „Daivaja“, neištyrus ieškovų valios ir ketinimų sudarant ginčijamas sutartis. Teismo sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus visus įrodymus ir konstatavus reikšmingų bylai aplinkybių nustatymą ar nenustatymą (CPK 265 str. 1 d.), todėl paminėtų aplinkybių neišaiškinimas yra procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Sprendimas naikinamas. Kadangi pirmosios instancijos teisme bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes šioje procesinėje stadijoje neleidžiama kelti naujų reikalavimų, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Naikinant sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai, panaikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nes jų priteisimas ir dydis priklauso nuo ieškinio patenkinimo ar atmetimo (CPK 93, 98 str.).

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neperžengiant skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad pagal ginčijamas sutartis ieškovai atsakovui sumokėjo 71 000 Lt, neapskųsta, ginčo dėl sumokėtos sumos dydžio nėra, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta:

„sumažinti išieškomų iš P. M. ir J. M. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį delspinigių dydį iki 50000 Lt sumos.

Išdėstyti 60000 Lt dalies išieškomos sumos 24 mokėjimams, pradedant juos atlikti nuo sekančio mėnesio, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Nustatyti, kad kasmėnesiniai mokėjimai dalimis po 2500 Lt turi būti atliekami ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 dieną.

Nustatyti, kad likusi 119300 Lt suma turi būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka“

Bei

sprendimo dalį, kuria nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti ir naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas