Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. S. K. (toliau – ir pareiškėja ar užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas ar Migracijos departamentas) 2024 m. birželio d. 6 sprendimą Nr. 24S139305 „Grąžinti į užsienio valstybę“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią Maltos Respublikoje.

Pareiškėjos tvirtinimu, į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. 23-II-VVNL-EN-30 dėl studijų pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą, patvirtintą ir įregistruotą studijų programą „Verslo vadyba“. Nurodo, kad lanko paskaitas, seminarus, 2024 m. gegužės 5 d. laikė ekonomikos egzaminą.

Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, teigia, kad ji negali grįžti į savo kilmės šalį dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėja tvirtina, kad Migracijos departamento pareigūnai šią jos nurodytą aplinkybę ignoravo, todėl ji buvo priversta pasirašyti Migracijos departamento pareigūnų pateiktus dokumentus.

Pareiškėja paaiškina, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė iš šiaurės vakarų regiono, kuriame nuo 2016 m. lapkričio mėn. vyrauja krizė, o nuo 2016 m. lapkričio 22 d. vyksta ginkluotas konfliktas tarp angliškai kalbančios (duomenys neskelbtini) dalies (šiaurės vakarų, pietvakarių regiono) ir prancūziškai kalbančios (duomenys neskelbtini) dalies. Pagrindinė konflikto priežastis – anglakalbiai, kurie vadina save „(duomenys neskelbtini)“, siekiantys atsiskirti nuo prancūziškai kalbančios (duomenys neskelbtini) dalies.

Pareiškėja taip pat paaiškina, kad ji negali grįžti į savo kilmės šalį, nes yra paieškoma (duomenys neskelbtini) valdžios už priverstinį dalyvavimą 2023 m. spalio 1 d. eitynėse. Pietvakarių valstijos tarybos Fako rūmų apeliacinio teismo byloje Nr. 048 2023 m. balandžio 15 d. jos atžvilgu išduotas arešto orderis. Pareiškėjos tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) valdžia laiko ją viena iš (duomenys neskelbtini) separatistų. Pareiškėjos manymu, pabėgimas iš gimtojo miesto su (duomenys neskelbtini) valdžios pateiktais dokumentais bus vertinamas kaip išdavystė separatistų kovotojams ir jų siekiamiems tikslams. Pareiškėja turi pagrįstą baimę, kad su ja separatistų kovotojai elgsis nežmoniškai, kadangi ji turi (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotus dokumentus.

Pareiškėja skunde pažymi, kad apie panaikintą Maltos Respublikos vizą nieko nežino.

Pareiškėja skunde pripažįsta, kad šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Mano, kad pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įrodymus bet kokiu atveju pareiškėjos išsiuntimas ar grąžinimas į (duomenys neskelbtini) Respubliką būtų nesuderinamas tiek su Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatomis, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – EŽTK) nuostatomis bei prisiimtais įsipareigojimais.

Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįvertino jos individualios situacijos, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti ją į kilmės valstybę.

Pareiškėjos tvirtinimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje, ir Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jo motyvai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės: studijų kokybė Maltos Respublikoje, studijos (duomenys neskelbtini) Universitete, nepaneigia to fakto, kad ji Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

Pareiškėjos skundo argumentus, kad ji negali grįžti į savo kilmės valstybę, atsakovas vertina kaip pareiškėjos gynybinę poziciją. Pažymi, kad pareiškėjos aiškinimu, ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. kovo 1 d. Atkreipia dėmesį, kad nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos pareiškėja nesiekė gauti dokumento patvirtinančio jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir nebuvo pateikusi prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui pateikė tik 2024 m. liepos 1 d., t. y. jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėja piktnaudžiauja migracijos ir prieglobsčio procedūromis.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su įvykiais kilmės valstybėje, nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos. Pažymi, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S189083, kuriuo pareiškėja (kaip prieglobsčio prašytoja) yra perduodama Maltos Respublikai, kadangi pagal Dublino reglamentą Maltos Respublika yra atsakinga už jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėja turėjo Maltos Respublikos išduotą vizą).

Atsakovo tvirtinimu, po ginčijamo Sprendimo priėmimo pasikeitė pareiškėjos statusas (ji tapo prieglobsčio prašytoja), sprendimas dėl grąžinimo nebus vykdomas, kol neišsispręs jos, kaip prieglobsčio prašytojos, statusas, t. y. nagrinėjamu atveju bus vykdomas sprendimas perduoti pareiškėją Maltos Respublikai pagal Dublino reglamentą, o ne grąžinimo sprendimas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. pareiškėja apklausos lape nurodė, kad sutinka savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Pažymi, jog Migracijos departamentas neturi objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjos gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba ji gali būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, joje pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos prieglobsčio prašymas ir visos su juo susijusios aplinkybės.

Atsakovas tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes Sprendimas buvo priimtas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą prašė tenkinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais.

Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 24S139305 „Grąžinti į užsienio valstybę“, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę – Kamerūną, t. y. įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 3¹ dalimi ir 6 dalimi, 2024 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 24S139305„Grąžinti į užsienio valstybę“, kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 21 dieną nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. birželio 27 d.

Ginčijamu Sprendimu pareiškėja įpareigota išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė S. S. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo 2024 m. balandžio 29 d. Lietuvoje ir Šengeno erdvėje yra neteisėtai. Tokią išvadą Migracijos departamentas grindė tuo, jog pareiškėjai išduota Maltos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinta 2024 m. balandžio 29 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) nuostatos.

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva) preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011).

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija) nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai užsieniečiui panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza.

Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalyje įtvirtinta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.

Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas nurodytos Įstatymo 128 straipsnyje.

Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) Respubliką, priimtas esant Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. gegužės 31 d., turėdama Maltos Respublikos daugkartinę nacionalinę vizą D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. spalio 18 d. Byloje ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjai išduota Maltos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta 2024 m. balandžio 29 d. Šią aplinkybę patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Migracijos skyriaus 2024 m. birželio 3 d. el. paštu pateikti duomenys, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Nacionalinio koordinacinio centro pranešimas, kuriame ir nurodyta, kad pareiškėjai išduota Maltos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta 2024 m. balandžio 29 d.

Tai, kad pareiškėjai išduota Maltos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinta, pareiškėja neginčija.

Įstatymo 11 straipsnio (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija) 1 dalyje nustatyta, užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 punktą (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija), užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą kelionės leidimą ar vizą.

Taigi, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjai išduota Maltos Respublikos nacionalinė viza D Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta 2024 m. balandžio 29 d., daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Ši aplinkybė Migracijos departamentui sudarė teisinį pagrindą, numatytą Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 1 punkte, priimti sprendimą grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Byloje duomenų, jog pareiškėjos atžvilgiu būtų vykdomas išsiuntimas, t. y. priverstinis išvežimas iš Lietuvos, nėra.

Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą grąžinimo aspektu, daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, pareiškėja šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje neturi ir socialinių, ekonominių ryšių. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino užsienietės nurodytą aplinkybę, kad ji pradėjo studijas (duomenys neskelbtini) universitete. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad studentų registre duomenų apie pareiškėjos studijas nėra, be to, nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

Tai, kad pareiškėja galimai yra sudariusi studijų sutartį su (duomenys neskelbtini) universitetu, jos ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje nepatvirtina, juolab, jog pati pareiškėja Migracijos departamentui nurodė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. gegužės 31 d. Pažymėtina ir tai, kad Studentų registro 2024 m. liepos 2 d. duomenimis užsienietė nėra įtraukta į Studentų registrą.

Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.

Pagal Įstatymo 130 straipsnio 2 dalį, užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Aprašo 23 punkte, be kita ko, nustatyta, jog Migracijos departamentas sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priima, jeigu atlikdamas kitas savo funkcijas nustato, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo. Aprašo 33 punkte (2022 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 1V-706 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, jog nustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Įstatymo 125 straipsnyje nurodytus užsieniečio grąžinimo ar įpareigojimo išvykti pagrindus, atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, jeigu nėra Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir įvertinus tai, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, priimamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstas sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas, jeigu nenustatoma Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad, jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011; 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2174-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2127-1047/2024).

Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, jog priežasčių, nurodytų Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl kurių būtų draudžiama užsienietę grąžinti į užsienio valstybę, nėra. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad užsienietė apklausos metu nurodė, kad sutinka savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjos gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba ji gali būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, joje užsienietė bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, nėra.

Pareiškėja su šia Migracijos departamento išvada nesutinka ir teigia, kad ji grįžti į kilmės šalį negali dėl gresiančio pavojaus jos gyvybei ir sveikatai.

Pažymėtina, jog pareiškėja apklausos, įvykusios 2024 m. birželio 6 d., metu nurodė, kad ji sutinka savanoriškai išvykti į kilmės šalį (Apklausos lapo 25 punktas). Šią aplinkybę pareiškėja iš esmės pripažįsta ir skunde.

Kaip matyti iš apklausos, apklausa vyko pareiškėjai suprantama anglų kalba, pareiškėja su apklausoje užfiksuotomis aplinkybėmis supažindinta pasirašytinai, jokių prieštaravimų dėl neteisingų duomenų ar kitų aplinkybių, susijusių su grąžinimu į kilmės valstybę, pareiškėja nenurodė.

Pareiškėjos skunde ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog Migracijos departamento darbuotojai apklausos metu užfiksavo neteisingus duomenis, naudodami prieš pareiškėją prievartą, yra nepagrįsta ir šią aplinkybę teismas vertina kaip pareiškėjos siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

Taigi, Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, neturėdamas jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjos gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba ji gali būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, joje užsienietė bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, pagrįstai Sprendimo priėmimo metu sprendė, kad priežasčių, trukdančių pareiškėją grąžinti į kilmės valstybę, nurodytų Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nėra.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S189083, kuriuo nusprendė pareiškėją perduoti Maltos Respublikai. Šį sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 74 straipsniu, 75 straipsniu, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – Dublino reglamentas) 12.2 straipsniu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) 65.1 papunkčiu, 67, 68, 74 ir 75 punktais.

Kaip matyti iš šio sprendimo, pareiškėja prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė 2024 m. liepos 1 d.

Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla eI2-15331-764/2024 pagal užsienietės skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 24S189083 panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu užsienietės skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr.24S189083 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 24S189083 patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jai kylančia grėsme kilmės valstybėje, patikra bus atliekama pareiškėjos prieglobsčio byloje ir dėl jų teismas detaliau nepasisako.

Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr.24S189083, kuriuo nuspręsta pareiškėją perduoti Maltos Respublikai, jokios įtakos Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) Respubliką, teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms, teismas pabrėžia, kad pagal VAĮ individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Migracijos departamentas priėmė išvadas dėl pareiškėjos grąžinimo į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) Respubliką. Iš Sprendimo motyvų yra aiškios ir suprantamos grąžinimo priežastys. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, VAĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti skundo argumentai, taip pat ir dėl gero administravimo principo nepaisymo, yra nepagrįsti.

Taigi, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias grąžinimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose, nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. K. skundą atmesti.

Pareiškėjos S. S. K. prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.