Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.9.8.; 1.2.4.8.2.;2.1.4.4.;2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.9.;2.1.4.10.2.;2.1.4.11.1.;2.1.7.; 2.1.9.;2.1.10.1.;2.1.10.3.2.;2.1.14.;

2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.;2.3.6.4.4.;2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 2.9.1.; 2.9.2.; 2.9.4.; 2.9.6.; 2.9.8.; 2.9.9.; 2.9.10.

2012 m. rugsėjo 28 d.

dalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, kaltinamajam ir privačiam kaltintojui M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylos proceso tvarka, kurioje

M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-01-23, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, gyv. Vilniaus r., Rudaminos k., Gamyklos g. 52-14,

A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia visa jėga į svetainės duris stūmė savo žmoną A. M. ir jai smogė į veidą, griebė už rankų, bandydamas atimti iš jos telefoną ir gulinčiai ant pilvo užlipo ant nugaros ir keliais laikė prispaudęs prie lovos, kita ranka stvėrė už kaklo ir veidą spaudė į kietą, šiurkščią pagalvę, tuo padarydamas kraujosruvas žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, linijinius nubrozdinimus su kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos įbrėžimą nugaroje ir tuo nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. M. (b.l. 1-2).

M. M. priešpriešiniu skundu kaltina A. M. tuo, kad jam ji tyčia sukėlė fizinį skausmą bei jį žodžiu užgauliai pažemino, o būtent:

2011 m. balandžio 3 d., apie 18 val., Vilniaus r., Rudaminos km. Gamyklos g. 52-14, namuose, jį tyčia sumušė A. M., t.y. paėmė į rankas nuo stovėjusio kambaryje stalo gulėjusį spausdintą leidinį ir tuo leidiniu sudavė nukentėjusiajam M. M. nemažiau trijų smūgių į veidą ir nuo ko prakirto apatinę lūpą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, t.y. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (b.l. 25-26, 37).

Ji gi, 2011 m. balandžio 3 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodžiu užgauliai pažemino žmogų, t. y. M. M. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d. (b.l. 25-26, 37).

Kaltinamasis, nukentėjusysis privatus kaltintojas M. M. (toliau-kaltinamasis, privatus kaltintojas) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sužalojęs A. M. neprisipažino. Nurodė, kad su žmona A. M. santykiai buvo negeri. Jis nakvodavo viešbutyje, nes norėjo, kad dukra girdėtų konfliktus. 2011-04-03 jis grįžo namo, o žmona sukėlė dėl to skandalą, pradėjo jį varyti iš kambario. Jis paprašė jos išeiti iš kambario, tada ji trenkė jam į veidą su diplomu ir prakirto jam lūpą. Po įvykio aplanką nuo diplomo suplėšė į 2 dalis ir išmetė. Jis pats dėl neteisėtų A. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Tada jis paėmė žmoną už rankų ir pastatė ją už durų. Žmona pradėjo daužyti durys su užpakaliu. Gal nuo to atsirado nubrozdinimai. Mėlynės galėjo atsirasti ant žmonos veido nuo jos grožio procedūrų. Žmona padavė pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Mano, kad skundas dėl privataus kaltinimo tvarka paduotas dėl to, kad įrodyti jo kaltę dėl skyrybų. Su ieškiniu nesutinka. Dėl to, kad buvo prapjauta lūpa jis patyrė fizinį skausmą ir prašo iš A. M. priteisti jo naudai 10000 Lt turtinės žalos bei advokato išlaidos 4000 Lt. Žmona keikėsi jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais ir tuo jis buvo pažemintas, morališkai įskaudintas. Jis galėjo suklysti dėl jam padaryto fizinio skausmo laiko kai aiškino teismo medicinos specialistui. Apie tai, kad jam buvo padarytas fizinis skausmas ir kraujuotas sužalojimas ir kokiu būdu jis buvom padarytas policijos įstaigai nepranešė (b.l. 40, 43-45, 61-62).

Privati kaltintoja, nukentėjusioji ir kaltinamoji A. M. kalta (toliau-ir nukentėjusioji) dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. neprisipažino. Privataus kaltinimo skunde (b. l. 1) ir apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad visą kovo mėnesį vyras M. M. namuose nesirodė ir nenakvojo. 2011-04-03 ji grįžusi namo apie 16 val. rado M. M. užsidariusį svetainėje miegantį. Jam atsibudus ji atėjo į svetainės kambarį, ketindama ramiai su juo pasikalbėti. Pasiūlė susitarti dėl santuokos nutraukimo. M. M. dėl to labai susijaudino, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad jis yra laisvas žmogus ir ji neturiu teisės jam nurodinėti, kaip gyventi. Jis jai liepė išeiti iš svetainės ir uždaryti duris iš kitos pusės. Kadangi bekalbėdamas jis vis audrinosi, ji paėmė telefoną, kad situacijai tapus nevaldoma galėtų išsikviesti pagalbą. Pamatęs telefoną jis visiškai sužvėrėjo - stūmė ją visa jėga į svetainės duris, smogė į veidą griebė už rankos ir bandė atimti telefoną. Po jis sugriebė ją už abiejų rankų ir plūsdamasis necenzūriniais žodžiais sviedė į lovą pasuko jos galvą veidu į pagalvę, keliais užlipo ant nugaros viena ranka spaudė sprandą, kita siekė atimti telefoną. Prispausta ji pradėjo dusti, todėl prašė jo paleisti, tačiau jis nereagavo. Tik kai ji pradėjo šaukti jis paleido jos kaklą. Nedelsdama iškvietė policiją nes bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybes. Atvykus policijos ekipažui M. M. vis dar buvo nenurimęs. Nervingai vaikščiojo po svetainę. Išgirdęs, kad atvyko policija, atidaręs svetainės duris reikalavo, kad policininkės išeitų iš buto. Naktį ji negalėjo užmigti, labai skaudėjo nugarą ir kaklą išgyveno didelį stresą bei pažeminimą savo ir dukters atžvilgiu. Dėl to kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie LR Teisingumo ministerijos, Vilniaus skyrių, kurio ekspertas užfiksavo, kad jai padaryta kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, žastuose, krūtinės dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, linijiniai nubrozdinimai su kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos įbrėžimas nugaroje. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl sužalojimo jautė skausmą ir moralinę nuoskaudą, todėl prašo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei advokato išlaidos 2500 Lt.

Dėl priešpriešinio skundo paaiškino, kad neėmė jokio leidinio ir netrenkė vyrui į veidą. Jis viską sugalvojo. Ji tik priešinosi ir galėjo būti, kad konflikto metu pasakė vyro atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Namuose tuo laiku nieko nebuvo tik jie dviese, dukra buvo lauke. Kai atvyko policijos pareigūnai vyras nieko nesakė jiems, kad buvo įžeistas. Prašo vyroo skundą atmesti (b.l. 39, 41-43).

Nors M. M. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, o A. M. dėl pareikšto privataus kaltinimo tvarka priešpriešinio skundo išteisintina.

Liudytoja A. L. parodė, kad dirbant Rudaminos nuovados tyrėja, pagal pranešimą vyko į (duomenys neskelbtini) dėl šeimyninio konflikto. Pareigūnus pasitiko A. M., ji skundėsi, kad vyras M. M. ją sumušė. Moteris buvo išsigandusi, verkė, drebėdama pasakojo įvykio aplinkybės. Jiems bendraujant iš kambario išėjo M. M., kuris pradėjo priekaištauti sakydamas, ką čia veiką policijos pareigūnės. Kadangi jis trukdė bendrauti su A. M. jai buvo pasiūlyta pasiimti dokumentus ir ateitį į tarnybinį automobilį. Automobilyje moteris papasakojo, kad vyras ją mušė į įvairias kūno vietas, smaugė. Ant jos veido matėsi paraudimai, įdreskimai. Ant M. M. veido nebuvo jokių pažeidimų. Kitą dieną M. M. atėjo į nuovadą, reiškė savo pretenzijos pareigūnams. Apie tai, kad jis buvo sumuštas nieko nesakė, neminėjo apie daiktus, ant kurių paliktos kraujo dėmės (b.l. 52-55).

Analogiška informacija buvo išdėstyta A. L. tarnybiniame pranešime (b.l. 6).

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji privačiai nepažįsta. Su jais bendravo iškvietimo į šeimyninį konfliktą metu. Buvo netoliese ir iš bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie įvykį. Važiavo su kolege A. L.. Su buto gyventojais bendravo buto koridoriuje. Bendravo ir su čia esančia moterimi ir su vyru. Vyras pasitiko labai priešiškai nusiteikęs, priekaištavo dėl nevalytų batų. Šeimininkė namų paaiškino, kad prieš ją smurtą naudojo vyras. Klausė ką daryti. Lyg iš kairės pusės buvo skruostas paraudęs ir ant rankų matėsi sumušimai ar suspaudimai. Negali pasakyti ar moteris pasakė, kad pastarajai skauda, bet akivaizdžiai matėsi, kad žmogus muštas. Ant moters rankų matėsi, kad yra paraudimai, buvo kažkas tokio, kad matėsi, kad smurtavo, gal buvo suspaudimas ant rankų. Moteris buvo blaivi, lyg ir vyras buvo blaivus. Kai moteris jiems pranešė apie smurtavimą vyras buvo lyg už durų. Vyras su pareigūnais nenorėjo bendrauti. Nerodė kokiu būdu buvo smurtauta. Nukentėjusiajai buvo paaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą. Vyras tikrai nesiskundė, kad jis buvo sumuštas. Jie važiavo dėl moters skambučio. Jie išsiaiškino kaip viskas vyko ir vyras nepareiškė, kad prieš jį buvo smurtauta. Jokie daiktai nebuvo rodomi. Mano, kad moteris buvo mušama rankomis, neminėjo moteris jokių daiktų, kuriais galėjo būti mušama. Jokie daiktai ant kurių galėjo likti dėmės panašios į kraują ar sugadinimo pėdsakai nebuvo. Nematė jokių smurto žymių ant M. M. veido. Kraujo dėmių nesimatė. Jai suplėšytų rūbų nerodė niekas (b.l. 79-81).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2012-04-04 susitiko su broliu. Jis pasakojo, kad buvo konfliktas su žmona. Lūpa buvo patinusi, brolis pasakė, kad žmona metė telefoną į jį. Kitų sužalojimų nematė. Apie lūpos prakirtimą diplomu nesakė (b.l. 51, 55-56).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1082/11 (01), kurią 2011-04-05 10:45 val. atliko VTMT prie TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., apžiūros metu nustatytos: dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse apie 3x1 cm blyški, melsvai violetinė kraujosruva, be patinimo. Sprando dešinėje pusėje 0,3x0,2 cm ir 1,5x0,1 cm skersinės eigos paviršiniai linijiniai nubrozdinimai, plonu šašu odos lygyje 1 cm atstumu tarpusavyje; 1,5 cm žemiau jų apie 2,5x1 cm rausvai violetinė kraujosruva odoje, neaiškiomis ribomis. Dešinio žasto išoriniame paviršiuje apie 5x5 cm plote, kairio žasto distalinės dalies išoriniame ir nugariniame paviršiuose apie 12x9 cm plote, dešiniųjų apatinių šonkaulių srityje išoriniame paviršiuje apie 6x4 cm, juosmens kairėje pusėje apie 5x3 cm ir apie 2x1 cm, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje apie 3x5 cm melsvai violetinės poodinės kraujosruvos. Stuburo projekcijoje, menčių apatinių kampų lygyje, 5 cm ilgio įstrižos eigos, linijinis odos įbrėžimas, platėjantis ir viršutiniame gale siekiantis 0,3 cm pločio, plonu raudonu šašu. Išvada: A. M. padaryta: kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, žastuose, krūtines dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, linijiniai nubrozdinimai su kraujosruva sprando dešinėje pusėje, odos įbrėžimas nugaroje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-04-03). Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu (b.l. 3-4).

Teismo posėdyje ekspertas V. K. patvirtino savo teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 1082/11 (01) ir papildomai nurodė, kad aplinkybės aprašomos iš tiriamojo žodžių. Kraujosruva atsirado nuo trauminio poveikio kietu buku riboto paviršaus daikto. Injekcijos žymių jis nematė. Jei būtų matytis spaudos kaklo nugarine dalės, jos galėjo atsirasti nuo nagų įdreskimo, o žemiau esanti kraujosruva galėjo atsirasti nuo piršto. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Įdrėskimas ir nubrozdinimas nesiskiria. Visi sužalojimai nuo kieto buko riboto paviršiaus daikto (b.l. 96-97).

Iš telefoninio pranešimo policijai nustatyta, kad pranešėja Mockevičienė telefonu 2011-04-03 17.26 val. pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK apie tai, kad vyras triukšmauja bute Nr. 14, Gamyklos g. 52, Rudaminoje, Vilniaus r. (b.l. 7-8).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1825/11 (01) pažymėta, kad 2011-04-10, apie 14-15 val. namuose, žmona A. M. viena kartą trenkė popieriniu aplanku į veidą ir prakirto apatinę lūpą. Medicinos pagalbos nesikreipė. Apžiūros metu apatinėje lūpoje išorinių sužalojimų nematyti. Sužalojimų veide taip pat nėra. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvada: M. M. apžiūros metu išorinių kūno sužalojimų nenustatyta (b.l. 33-34).

Teismo medicinos ekspertas apklaustas specialistu E. B. parodė, kad jis negali pasakyti ar lūpos prakirtimas galėjo sugyti nuo įvykio iki apžiūros. Jei būtų buvusi žaizda-būtų randelis likęs. Jei paviršinis sužalojimas galėjo viskas sugyti (b.l. 61).

Videoįrašo daryto 2011-04-18 M. M. mobiliuoju telefonu kalbos tekstu nustatyta, kad įrašyta 2011-04-18 buvusios kalbos žodžiai tarp A. M. ir M. M.. Kalbos tekste yra žodžių turinys kuris liečia konfliktinius santykius tarp sutuoktinių. M. M. dėl šio videoįrašo paaiškino, kad vyko konfliktas su žmona. Pokalbyje užfiksuotas apkalbamas įvykis kuris skundą iššaukė. Šio teksto 16 eilutę turi įrodomąją reikšmę (b.l. 48-50, 61-62).

Bendras pagalbos centras teismui pateikė kompaktinę laikmeną su 2011-04-03 telefono abonento Nr. 370 666 87487 skambučių garso įrašų kopijomis (b.l. 73-74).

Kaltinamasis pateikė teismui spausdinto leidinio (mėlyno aplankalo) liekanas ir serologinės ir DNR ekspertizės aktu Nr. ES 223/11 (01) nustatyta, kad ant šių liekanų yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas M. M. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe. M. M. parodė, kad prieš sutrenkiant jam į lūpą aplankas buvo kietas vientisas. Po sutrenkimo tą aplanką jis išplėšė iš nukentėjusios rankų, suplėšė į 2 dalis. Vėliau rado šiukšlių dėžėje aplanką suplėšytą į daug gabalėlius (b.l. 62, 83-84).

2012-04-17 teismo medicinos specialisto konsultacine išvadoje Nr. A-KI-187-37 išdėstytas A. M. galimas sužalojimų susidarymo mechanizmas (b.l. 105-110).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 15, 38).

Ištyrus surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes darytinos šios motyvuotos išvados:

1) Nors kaltinamųjų parodymai dėl konflikto vietos skiriasi, įvertinus ištirtus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pripažintina neginčytinai nustatyta, kad 2011-04-03, (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp A. M. ir M. M.. Konflikto vietą būtent bute patvirtina policijos pareigūnų A. L. ir S. V. parodymai, kurie atvykę pagal iškvietimą rado A. M. ir M. M. namuose. A. M. skundėsi, kad vyras M. M. ją sumušė. Šitas faktas pasitvirtino telefoniniu pranešimu policijai ir teismo medicinos specialisto išvada kurioje nukentėjusios kūne konstatuoti nežymus kūno sužalojimai. Moteris buvo išsigandusi, verkė, drebėdama pasakojo įvykio aplinkybės. Jiems bendraujant iš kambario išėjo M. M., kuris pradėjo priekaištauti sakydamas, ką čia veiką policijos pareigūnės. Kadangi jis trukdė bendrauti su A. M. jai buvo pasiūlyta pasiimti dokumentus ir ateitį į tarnybinį automobilį. Automobilyje moteris papasakojo, kad vyras ją mušė į įvairias kūno vietas, smaugė. Ant jos veido matėsi paraudimai, įdreskimai. Ant M. M. veido nebuvo jokių pažeidimų;

2) A. M. nežymų sužalojimą kaltinime nurodytu laiku patvirtina jos paties nuoseklūs parodymai įvykio vieton atvykus pareigūnams, tiriant pareiškimą policijoje ir teisminio nagrinėjimo metu, kad M. M. nukentėjusiajai padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo M. M. parodymai, kad stovėdama už durų žmona pradėjo daužyti durys su užpakaliu ir gal nuo to atsirado nubrozdinimai, o mėlynės galėjo atsirasti ant žmonos veido nuo jos grožio procedūrų, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais ir prieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai, vertintini kaip jo gynybos būdas ir atmestini. Atsižvelgus į liudytojų A. L. ir S. V. parodymus, kurie matė ant A. M. veido paraudimus ir įdreskimus- teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. M. sužalojo kaltinamasis M. M..

Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. A-KI-187-37 yra nurodyta, kad A. M. kūno sužalojimų susidarymo mechanizmas galėjo būti toks: poodinės kraujosruvos sprande, krūtinės dešinėje šoninėje dalyje, juosmens kairėje pusėje bei dešinėje šlaunyje padarytos kietų bukų daiktų poveikyje: sprande galėjo gautis spaudžiant rankos pirštu, žastuose, liemens bei juosmens srityse galėjo gautis tiek suduodant kumštimi, o gal ir spiriant koja, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ar paviršius, t. y. minėta išvada tik patvirtino, kad sužalojimai buvo padaryti.

Kilo abejonių dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse padarymo mechanizmo, nes kaip nurodė kaltinamasis - A. M. galėjo daryti sau grožio procedūros. Apklaustas teisme teismo medicinos ekspertas E. B. nurodė, kad nuo injekcijų gali būti kraujosruvos po akimis. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje taip pat yra nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko centrinėje ir vidinėje dalyse dydis -tiktai 3x1 cm, juo labiau be audinių aplinkinio patinimo, kas paprastai susidaro nuo smūgio kumštimi padaromose kraujosruvose akių vokuose, rodo, jog tokios mažos kraujosruvos susidarymo galimybė nuo smūgio kumštimi yra nereali ir todėl negalima atmesti šios kraujosruvos susidarymo galimybės nuo netinkami atliktos vaistų suleidimo poodinės injekcijos adata į paviršutinį odos sluoksnį procedūros. Nukentėjusioji neigia, kad kokių nors sužalojimų atsiradimą jos kūne nuo injekcijų.

Atsižvelgus į išdėstytą iš kaltinimo pašalintina, kad A. M. buvo padarytos kraujosruvos dešinė akies apatiniame voke, nes neįrodytas šio kūno sužalojimo mechanizmo eiga. Dėl kitų jai padarytų sužalojimų teismui nekilo jokių abejonių. Byloje nėra duomenų, kad A. M. galėjo nukentėti kitu laiku ar nuo kitų asmenų, ji iš karto kreipėsi į policijos įstaigą ir teismo medicinos tarnybą. Tarpusavyje sutampantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent M. M. veikdamas tyčia, nežymiai sužalojo A. M. ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

3) M. M. pareikštas kaltinimas dėl M. M. sužalojimo nepasitvirtino. Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis kuri yra materiali, t. y. byloje turi būti nustatyta, kad dispozicijoje nurodytų padarinių (šiuo atveju fizinis skausmas) atsiradimo priežastimi buvo kaltinamosios suduoti smūgiai. Teismas pripažįsta byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad dėl A. M. veiksmų M. M. patyrė fizinį skausmą.

Pateiktoje minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu pas M. M. apatinėje lūpoje išorinių sužalojimų nematyti. Sužalojimų veide taip pat nėra. Kaltinamasis šioje išvadoje pažymėjo, kad žaizda lūpoje padaryta 2011-04-10, apie 14-15 val., o priešpriešiniame skunde nurodo, kad-2011-04-03. Teismo medicinos ekspertas apklaustas specialistas E. B. parodė, kad jis negali pasakyti ar lūpos prakirtimas galėjo sugyti nuo įvykio iki apžiūros. Jei būtų buvusi žaizda-būtų randelis likęs. Jei paviršinis sužalojimas galėjo viskas sugyti. Teisminio nagrinėjimo metu M. M. teismui pateikė suplėšyto spausdinto leidinio liekanas su dėmėmis panašiomis į kraują ir paprašė paskirti teismo serologinę ir DNR ekspertizę, prašant atsakyti į klausimą ar ant suplėšyto spausdinto leidinio liekanų yra žmogaus kraujo, jei taip, ar priklauso A. M., A. M. ar kitam asmeniui. Serologinę ir DNR ekspertizės aktu konstatuota, kad ant suplėšyto spausdinto leidinio liekanų yra M. M. kraujas. Liudytojas K. M. parodė, kad 2012-04-04 susitiko su broliu. Jis pasakojo, kad buvo konfliktas su žmona. Lūpa buvo patinusi, brolis pasakė, kad žmona metė telefoną į jį. Kitų sužalojimų nematė. Apie lūpos prakirtimą diplomu nesakė. Teisme M. M. parodė, kad A. M. sudavė jam tris kartus su diplomu.

Tačiau teismui kilo abejonių dėl įrodymų teisėtumo. Įrodymais gali būti laikomi duomenys, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka (BK 20 str.).

Teismo nagrinėjimo metu negauta patikimų įrodymų iš kur atsirado leidinio liekanos su dėmėmis. M. M. pateikė juos teismui tik 2011-09-14, t.y. praėjus 5 mėnesiams nuo įvykio.

Įrodymu negali būti laikomi duomenys, kurių patikrinti baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) numatytomis priemonėmis teismo proceso metu negalima. Šiuo atveju pateiktas įrodymas (suplėšyto spausdinto leidinio liekanos) teismo pripažintas neleistinu.

Atvykus pareigūnams liudytojams A. L. ir S. V. M. M. nieko nesakė apie jam padarytą fizinį skausmą, iš lūpos žaizdos kraujavimą ir padarymo mechanizmą bei apie šias liekanas su kraujo dėmėmis, o jie patys jokių išorinių sužalojimų ant jo lūpų nepastebėjo.

Tam, kad atsirastų BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, neužtenka konstatuoti vien kilusių padarinių, bet svarbu nustatyti ar asmuo siekė sužaloti kitą žmogų, t. y. kaltę, kuri gali pasireikšti tik tyčia. Byloje neįrodyta, kad A. M. sukėlė M. M. fizinį skausmą suduodant aplankalu, turėjo tikslą jį sužaloti, kraujavo iš M. M. lūpos ir ar nefalsifikuotas minėtuose liekanose kraujo dėmių atsiradimas ir jo išsiliejimo eiga. M. M. kaltina A. M. dėl tyčinio fizinio skausmo padarymo, o teismo nagrinėjimo metu įrodinėja, kad jis buvo tyčia nežymiai sužalotas, nes jam padaryta lūpoje kraujuota žaizda. M. M. kaip privataus kaltintojo ir jo teisėto atstovo pareiga numatyta BPK 34 str. įrodinėti priešpriešinio skundo pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismas atmeta naują atsiradusį kaltinamojo versiją dėl nukentėjusios kūno sužalojimo eigos, nes iki teismo nagrinėjimo pradžios ir teismo nagrinėjimo metu pradžioje kaltinamasis apie tai neparodė, o kitų įrodymų patvirtinančių jo versiją negauta. Į tesėjo įpareigojimą pateikti kreipimosi kopiją dėl 2012-04-17 teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-187-37 atlikimo ir duomenis apie tai, kokia medžiaga buvo specialistu tirta, kaltinamasis nei jo teisėtas atstovas teismui nepateikė (b.l. 105-110).

Esant tokioms aplinkybėms, A. M. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 str. 1 d. dėl kurio padarymo ją kaltino M. M..

4) M. M. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 155 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą įžeidimą, tai yra užgaulų žmogaus pažeminimą viešai veiksmu, žodžiu ar raštu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus neviešą įžeidimą. Šiomis nusikalstamomis veikomis taip pat, kaip ir šmeižimu kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę, jeigu asmuo šiuos veiksmus suvokia kaip savo paties pažeminimą. Įžeidimas padaromas viešai – kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Įžeidimas padaromas aktyviais veiksmais, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir siekiant tą asmenį pažeminti. Tokiu būdu įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Išskyrus M. M. parodymus, kad jį A. M. jį įžeidė necenzūriniais žodžiais, jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. A. M. ir M. M. parodė, kad jie buvo dvesia, kitų žmonių nebuvo ir niekas konflikto nematė. A. M. teisme parodė, kad konflikto metu galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius, tačiau tai buvo tik emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant įžeisti M. M.. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Kaip aukščiau pažymėta privataus kaltinimo proceso byloje kaltininkui inkriminuojamas aplinkybes turi įrodyti kaltinimo šalis. Tuo tarpu M. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. tyčią jį viešai įžeidė.

M. M. kaltina A. M. dėl viešo įžeidimo, numatyto BK 155 str. 1 d., o teismo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jeigu ir būtų įrodytas padarytas įžeidimas, tai būtų neviešas, kadangi įvykio metu kitų asmenų išskyrus sutuoktinių nebuvo, o būtas yra privati, o ne vieša vieta.

Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas yra neviešas, kuomet padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.

Kaip nustatyta iš minėtų sutuoktinių vyko nesutarimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina gana subjektyviai ir savo elgesio variantą dažniausiai renkasi vadovaujantis ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis.

Todėl teismas daro išvadą, jog necenzūrinių žodžių pavartojimas viso pokalbio kontekste negali būti vertinamas kaip tyčinis neviešas įžeidimas, t.y. kaip BK 155 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. M. išteisintina dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d., nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, kuris priskiriamas prie nesunkų nusikaltimų, padarytą fizinį smurtavimą prie šeimos narį (žmoną), į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė skiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l. 15, 30, 58-59, 63-64, 66-67, 85).

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), (b.l. 32), o proceso išlaidų atlyginimo atmestinas (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 1 d.), (b.l. 95, 102-104).

Nukentėjusiosios A. M. 2500 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti pripažintini proceso išlaidomis ir priteistini jos iš kaltinamojo M. M. (BPK 105 str. 1 d.), (b.l. 91-92).

Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgus į sužalojimų padarymo aplinkybes ir sunkumą, į jos patirtus išgyvenimus bei formuojamą teismo praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt kuris priteistinas iš kaltinamojo M. M.. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (CK 6.250 str. 2 d., BPK 44 str. 10 d., 115 str. 1 d.), (b.l. 24).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su 2011-04-03 telefono abonento Nr. 370 666 87487 skambučių garso įrašų kopijomis saugoma byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 73-74).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- spausdinto leidinio (mėlyno aplankalo) liekanos su M. M. kraujo dėmėmis saugomos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 62, 83-84).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308, 313 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams ir per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio, bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje, gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 72² str. M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje, gavimo dienos.

Iš kaltinimo pašalinti, kad A. M. buvo padarytos kraujosruvos dešinė akies apatiniame voke.

M. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o proceso išlaidų atlyginimą atmesti.

A. M. dėl jai pareikšto privataus kaltinimo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios A. M. išlaidas advokato pagalbai atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. M. 2500 (dvejus tūkstančius penkis šimtus) Lt bei 3000 (tris tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su 2011-04-03 telefono abonento Nr. 370 666 87487 skambučių garso įrašų kopijomis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- spausdinto leidinio (mėlyno aplankalo) liekanas su M. M. kraujo dėmėmis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.