Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-507-252/2018

Artūras Dilys Proceso Nr. 2-37-3-00231-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5; 3.3.2.1.

2018 m. liepos 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Apskaita ir buhalterija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3798-762/2018, kuria tenkintas ieškovės BUAB „Domdeira“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Domdeira“ Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateiktu ieškiniu prašė:1) pripažinti negaliojančiais ieškovės atsiskaitymus su atsakove UAB „Apskaita ir buhalterija LT“ pagal šiuos bankinius mokėjimo pavedimus iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2016 m. liepos 14 d. 278, 30 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 15 d. 278,30 Eur sumai, 2016 m. spalio 10 d. 278,30 Eur sumai; 2016 m. spalio 27 d. 278,30 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 8 d. 556,60 Eur sumai; 2016 m. gruodžio 29 d. 278,30 Eur sumai; 2017 m. vasario 8 d. 278,30 Eur sumai; 2017 m. kovo 15 d. 278,30 Eur sumai; 2017 m. balandžio 12 d. 278,30 Eur sumai; 2) pripažinti negaliojančiais A. V. atliktus mokėjimo pavedimus iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Apskaita ir buhalterija LT“ : 2017 m. gegužės 24 d. 556,60 Eur sumai, 2017 m. liepos 7 d. 278,30 Eur sumai; 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. 270 Eur ir 300 Eur sumai; 2017 m spalio 23 d. 431,88 Eur sumai; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 4 619,78 Eur ir 6 procentų procesines palūkanas skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir/ar piniginių lėšų areštą bendrai ieškinio sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Domdeira“ prašymą, ieškovės reikalavimo dėl 4 619,78 Eur piniginių lėšų priteisimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė 2018 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo civilinėje byloje. Apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkinto atsakovės prašymą ir patikslino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties rezoliucinę dalį - ieškovės BUAB „Domdeira“ reikalavimo dėl 4 619,78 Eur piniginių lėšų priteisimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei, priklausantį nekilnojamąjį turtą 4 619,78 Eur sumai, o jo neužtenkant, ir atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti naudojimąsi šiuo turtu, o jo esant nepakankamai – atsakovei priklausančias pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis trūkstamai sumai, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal teismui pateiktą ieškinį, lėšas, skirtas darbo užmokesčio mokėjimui atsakovės darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad jos reikalavimas dėl 4 619,78 Eur priteisimo, kuris susidarė BUAB „Domdeira“ (2783,00 Eur) ir A. V. (1836,78 Eur) atsiskaičius su atsakove, galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas laikė, kad ieškinio suma – 4 619,78 Eur laikytina didele ir yra vertinama kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimas, todėl sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują – ieškovės BUAB ,,Domdeira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašymu teismas jau buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, tačiau praleidus teismo nutarties pateikimo antstoliui terminą, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. balandžio 5 d. panaikino šią nutartį. Teismas išnagrinėjęs pakartotinį ieškovės prašymą sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo sumai - 4 619,78 Eur.Mano, kad apylinkės teismo vertinimas, kad ieškinio suma yra didelė ir vertintina kaip grėsmė ieškovės turtiniams interesams neatitinka teismų praktika formuluojamų kriterijų, kad ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.Apeliantės vertinimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė kokiomis nors priemonėmis siektų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip nesąžiningai elgtųsi ieškovės atžvilgiu. Be to, ieškinio suma juridiniam asmeniui nėra didelė nei bendrąja prasme, nei konkrečiai atsakovei. Mano, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, neproporcingas ir pažeidžia atsakovės interesus.Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. kovo 14 d. apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės buvo gauta pavėluota, todėl antstolis atsisakė jį priimti vykdyti. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su analogišku prašymu. Sutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovei pareikštas reikalavimas yra didelei sumai, be to ginami kreditorių interesai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, ar, kad ji turi pakankamai turto, iš kurio būtų galima patenkinti ieškinio reikalavimą. Taip pat nėra pateikta duomenų apie įsipareigojimus. Atsakovė finansinę atskaitomybę už 2016 m. VĮ Registrų centrui pateikė tik 2018 m. kovo 16 d., t.y. tik po to, kai ieškovė informavo Panevėžio apygardos tesimą, nagrinėjantį ieškovės bankroto bylą, apie tai, kad buhalterines paslaugas teikianti bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ji tai privalėjo padaryti. Pabrėžia, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovę perduoti bankroto administratoriui visus UAB „Domdeira“ apskaitos registrus, didžiąją knygą, suvestines iš buhalterinės programos už 2016-2017 m. Tačiau atsakovė teismą informavo, kad šių dokumentų negali perduoti ir iki atsiliepimo surašymo dienos šio įpareigojimo nėra įvykdžiusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikytos konstatavus tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas, jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys ieškinį, todėl sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad ieškinys galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Atsižvelgiant į nutarties 22 punkte aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tikslina apylinkės teismo nutarties motyvus ir pasisako dėl apeliantės elgesio sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės argumentaciją bei įrodymus, kuriais grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas. Byloje esančiais duomenimis ieškovė, kuriai iškelta bankroto byla, kreipėsi į teismą dėl atsiskaitymų, kuriais apeliantei iš viso buvo sumokėta 4619,78 Eur pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu ir bankroto bylos iškėlimu, ieškovės ir atsakovės santykiais, kai būtent atsakovė vedė ieškovės buhalterinę apskaitą ir turėjo visus dokumentus apie jos finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti, ieškovės atsiskaitymą su atsakove per ieškovės direktorių, pripažintinos aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai suabejoti dėl apeliantės ateities ketinimų bei leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad apeliantė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu. Atsižvelgiant į virš išdėstytą daroma išvada, kad skundžiamos nutarties išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos, iš esmės pasitvirtina. Pažymėtina, kad šalių ginčas yra susijęs su bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių, kuris patenka į viešojo intereso sąvoką, gynimu, todėl ginčo suma, jos priteisimo atveju būtų reikšminga kreditorių teisių realizavimui. Apeliantė teigdama, kad ginčo sumos dydis, jai kaip juridiniam asmeniui nėra didelis, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos finansinę padėtį, todėl nepaneigia tikėtinai prognozuojamos rizikos, kad galimai ieškovės naudai priimtas teismo sprendimas gali likti ir neįvykdytas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikytos, buvimo. Spręsti, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingas ir pažeidžia atsakovės interesus iš esmės nėra niekuo argumentuotas, juolab, kad apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi patikslino rezoliucinę ginčijamos nutarties dalį ir susiaurino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis. Apeliantei nėra ribojami atsiskaitymai išmokant lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, o taip pat atsiskaityti su ieškove. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimų įvykdymas yra pakankamai užtikrintas, todėl, esant galimybei perleisti turtą, vien apeliantės deklaruojamo užtikrinimo, kad ji neketina jai priklausančio turto paslėpti, perleisti ar įkeisti nesudaro pagrindo manyti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo būtinos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. CPK 328 straipsnis numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų netinkamai taikymas ar išaiškinimas taip pat teikia pagrindą procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir trūkumų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas pirmosios instancijos teisme yra teisingas, o grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtinančios aplinkybės buvo aptartos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje tikslinant apylinkės teismo nutarties motyvus, skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo pačios bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.