Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, atsakovės atstovei Laimai Kasparavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. P. (F. P.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 41-1606 atkurti nuosavybės teises F. P. priėmimo metu galiojusios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 11 p. nuostatas asmenims nuosavybės teisė galėjo būti atkurta pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423, 20.2. p., tarp projektui parengti būtinos planinės kartografinės medžiagos turėjo būti ir kelių išdėstymo schemos. Pagal Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 1992 ir 1997 metų preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus, 1999 ir 2006 metų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus bei Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2008 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą matyti, kad F. P. žemės sklypą kerta trys 6 m pločio bendro naudojimo keliai, kurie skirti patekti į kitus žemės sklypus, bet ne privažiavimui prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų. Šie keliai buvo ir Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1606 F. P. atkuriant nuosavybės teises į buvusio žemės savininko F. P. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone valdytą 3,5 ha žemės plotą. Minėtų kelių plotas nebuvo įskaičiuotas į grąžinamos natūra žemės plotą. Tai patvirtina ir F. P. nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje esantys dokumentai - žemės naudojimo plotų eksplikacija bei naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad šio žemės sklypo naudmenas sudaro kiemas (0,3 ha), sodas (0,08 ha) ir ariama žemė (3,12 ha). Kaip ir buvo nurodyta Tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-P-461-650, remiantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-11293-41, tekstine bei grafine medžiaga, iš viso nėra duomenų, kad F. P. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų nustatytas kelio servitutas. Duomenų apie minėtam žemės sklypui nustatytą kelio servitutą taip pat nėra ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba daro išvadą, kad panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 dalį dėl pareiškėjo nurodytos priežasties, t. y. dėl to, kad šiuo įsakymu buvo nustatytas servitutinis kelias 3,5 ha F. P. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. rašte Nr. SR-2343-(1.12) minimas servitutinis kelias nurodytas kaip esantis žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Be to, pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 pagrindu ketinama jo privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinti į atskirus žemės sklypus. Tačiau Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-11293-41, tekstinėje bei grafinėje medžiagoje, taip pat pačiame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakyme Nr. 2.3-11293-41 nėra duomenų apie F. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimą. Tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-P-461-650 pareiškėjui buvo paaiškinta, kaip būtų formuojami žemės sklypai tuo atveju, jeigu jis norėtų padalinti savo turimą žemės sklypą ir kokie teisės aktai reglamentuoja žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Pagal Žemės įstatymo 2 str. 18 d. žemės sklypo padalijimas - žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str. 1 d. privačios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, todėl žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas (taigi ir padalijimas) atliekamas tik žemės savininko pageidavimu. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija prieš jo valią ketino žemės sklypą padalinti į kelis atskirus sklypus, neturi pagrindo.

Pagal Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 41-1606 atkurti F. P. nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 str. 16 d. į grąžinamą žemę buvo įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. F. P. nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje esančioje žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad 0,3 ha žemės sklypo užima pastatai, kiemas. Pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į natūra grąžinamą 3,5 ha žemės sklypą buvo įskaityta ir jo norėtos pirkti namų valdos žemė. Kadangi šiuo metu visas 3,5 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso F. P., nėra teisinio pagrindo sudaryti su F. P. namų valdos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai nagrinėjant pareiškėjo pateiktą prašymą dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo pažeidė pareiškėjo teises ir/ ar teisėtus interesus.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2010 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių prašydamas priimti atitinkamą administracinį aktą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 2.3-11293-41 dalyje, kuria buvo nustatytas servitutinis kelias 3,5 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Byloje nėra duomenų, kad buvo pateiktas įgaliotos institucijos atsakymas į minėtą prašymą.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2010 m. birželio 1 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone F. P. 3,5 ha žemės sklypą Nr. 81 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 kertančių kelių statuso, taip pat šiame žemės sklype kelio servituto nustatymo bei namų valdos žemės sklypų suformavimo atskirais žemės sklypais (pastatai abiejose 6 m bendro naudojimo kelio pusėse) teisėtumo, 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-P-461-650 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 6-8) skundo iš esmės netenkino.

Rezoliucinė dalis

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 19, 20 ir 21 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintu Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika bei atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A27-1867 „Dėl pritarimo žemės reformos žemėtvarkos projektui“, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2.3-11293-(41) (b. l. 24-26) nutarė:

1. Papildyti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-435-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-01-19 įsakymo Nr. 2.3-387 „Dėl Vilniaus apskrities rajonų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų paskelbimo ir patvirtinimo grafikų patvirtinimo“ tikslinimo ir „Dėl piliečių, juridinių ir fizinių asmenų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-7842-41 patvirtiname laisvos valstybinės žemės fonde (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašų patvirtinimo Vilniaus rajone“: 1.1. 3.1. papunktyje patvirtintą sąrašą (1 priedą) įrašant J. V., 3,00 ha žemės, I eiliškumas; 1.2. 3.2. papunktyje patvirtintą sąrašą (2 priedą) įrašant L. G., 2,24 ha, 10 eiliškumas.

2. Patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-435-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-01-19 įsakymo Nr. 2.3-387 „Dėl Vilniaus apskrities rajonų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų paskelbimo ir patvirtinimo grafikų patvirtinimo“ tikslinimo ir „Dėl piliečių, juridinių ir fizinių asmenų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę, Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-23 įsakymu Nr. 2.3-7842-41 patvirtiname laisvos valstybinės žemės fonde (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašų patvirtinimo Vilniaus rajone“: 2.1. 3.2. papunktyje patvirtintą sąrašą (2 priedą) eiliškumą (vietoje „8“ įrašant „9“).

3. Laikyti, kas šis įsakymas yra neatskiriamoji Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-435-41 dalis.

4. Tvirtinti: 4.1. A. B. individualios įmones 2007 metais parengto Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildymą, jame suformuotų žemės sklypų ribas ir plotus, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jiems taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus (1 priedas); 4.2. piliečių, išbraukiamų iš patvirtintų pretendentų gauti žemę, mišką sąrašų, sąrašą pagal pridedamą 2 priedą;

5. Pavedė: 5.1. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui: 5.1.1. įregistruoti projektą Teritorijų planavimo dokumentų registre; 5.1.2. informuoti pretendentus, kurie išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų, ir nurodyti jiems galimybę gauti žemę, rengiant žemėtvarkos projekto papildymą arba kitoje kadastro vietovėje; 5.2. A. B. individualiai įmonei: 5.2.1. atlikti projekte suformuotų žemės (miško) sklypų paženklinimą vietoje; 5.2.2. parengti dokumentus žemės nuosavybės ar naudojimo teisės įforminimui; 5.2.3 per 15 dienų nuo projekto patvirtinimo patikslinti laisvos valstybinės žemės (miško) fondo duomenis ir pateikti juos tvirtinti Vilniaus apskrities viršininkui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu, įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Vertinant, ar atitinkamo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ar sukelia teisines pasekmes, t. y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į eilę reikšmingų aplinkybių (norminiais teisės aktais numatytą administracinio akto priėmimo pagrindą ir paskirtį, priėmimo pagrindines procedūras bei taisykles, ar priimtas aktas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atitinkamomis įstatymu numatytomis teisėmis ir kt.).

Skundžiamo rašto priėmimo momentu Tarnyba veikė kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjanti institucija (tuo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatė, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų“), todėl jos priimto akto (rašto) ginčijimas, teismine tvarka nenuginčijus Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 dalies, su kuria, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka, teisinės padėties iš esmės nepakeistų. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas atsisakė tikslinti skundo reikalavimus, todėl byla buvo nagrinėjama pagal tuos reikalavimus, kurie buvo suformuluoti pareiškėjo paduotame skunde. Administracinių bylų teisenos įstatymas būtent pareiškėjui kelia pareigą suformuluoti skundo dalyką ir faktinį pagrindą (23 str. 2 d.). Nepareiškus reikalavimo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 atžvilgiu ir pareiškėjo atstovui atsisakius tikslinti skundo reikalavimus, teismas negali ex officio priimti atitinkamą patvarkymą minėto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo atžvilgiu (jį panaikinant ar paliekant nepakeistą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendime, priimtame adm. byloje Nr. A756-35/2010, pažymėjo, kad „konkrečių teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr. pvz., 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto (sveikatos apsaugos ministro) atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti“.

Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, akivaizdu, kad Tarnyba, perėmusi apskričių viršininkų administracijų teises ir pareigas, neturi įgaliojimų priimti sprendimų, kuriais panaikintų ankstesnius Vilniaus apskrities viršininko priimtus sprendimus, tame tarpe – ir pareiškėjo nurodyto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 dalį. Tai reiškia, kad teismas negali įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos priimti administracinį aktą, panaikinantį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 2.3-11293-41 dalyje, kuria žemėtvarkos projekte buvo nustatytas servitutinis kelias 3,5 ha bendro ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo neįrodo.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti Tarnybos 2010 m. birželio 19 d. raštą Nr. 3B-(9.5)-P-461-650 „Dėl skundo nagrinėjimo“, o taip pat tenkinti išvestinį F. P. skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos priimti administracinį aktą, panaikinantį pareiškėjo skunde minimą Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 dalį. Dėl išvardintų priežasčių F. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta pareiškėjui kelio tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 2.3-11293-41 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo F. P. (F. P. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.