- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- I-4049-629/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos kelių policijos tarnybos
- Pareiškėjas
- Y. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovui Ryčiui Vosyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovei Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 39-S-4571 (toliau – ir Sprendimas Nr. 39-S-4571) ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjui jo vairuotojo pažymėjimą, atiduodant jį pareiškėjo įgaliotam asmeniui.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. jam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo bei, remiantis ATPK 269 str. 4 d., buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas Rusijos Federacijoje. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl paimto vairuotojo pažymėjimo atidavimo, tačiau atsakovė skundžiamu Sprendimu Nr. 39-S-4571 nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.
Pareiškėjas paaiškino, kad yra Rusijos Federacijos pilietis, o jo vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas Rusijos Federacijoje. Valstybės teisę paimti kitos valstybės piliečio vairuotojo pažymėjimą reglamentuoja 1968 m. Vienos konvencija dėl kelių eismo (toliau – ir Konvencija), kurios 42 str. nustato, kad susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir laikyti jį tol, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Pasak pareiškėjo, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl Tarnyba nebeturi jokio teisinio pagrindo toliau laikyti paimtą vairuotojo pažymėjimą ir turi jį grąžinti. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos argumentai dėl šiuo atveju taikytino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 11 p., atmestini, nes minėta nuostata reglamentuoja vairuotojo pažymėjimo atėmimą, bet ne jo grąžinimą. Be to, pasak pareiškėjo, Sprendimu Nr. 39-S-4571 buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymų teritorialumo principas, kuris reiškia, kad Lietuvos Respublikos institucijų / teismų priimti sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose teisinius padarinius gali sukurti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog jam laikinas vairuotojo pažymėjimas išrašytas nebuvo, apie tai nepažymėta ir nė viename iš protokolų, taigi pareiškėjas, net nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, faktiškai du mėnesius neturėjo tokios teisės patvirtinančio dokumento savo valstybėje.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 23, 37–38) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba atkreipė dėmesį, jog skundžiamas sprendimas negrąžinti vairuotojo pažymėjimo priimtas tuo metu, kai asmeniui nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas iki baigsis nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas arba iki bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis ATPK 271 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės skundžiamos aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. gyvena Vilniuje, ir iš Lietuvos nėra išvykęs. Pareiškėjas turi iki 2014 m. birželio 7 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovės nuomone, pareiškėjo pateikta informacija apie jo laikiną išvykimą iš Lietuvos negali būti pagrindu taikyti Konvencijos 42 str. nuostatas.
Tarnyba paaiškino, kad Konvencijos 42 str. nuostatoms įgyvendinti Tvarkos aprašo 11 p. yra nustatyta asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, užsienio valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo, perdavimo (dar nesibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui) atitinkamai užsienio valstybės institucijai tvarka. Įsigaliojus nutarimui (sprendimui) atimti teisę vairuoti, ne vėliai kaip per 15 dienų nuo nutarimo (sprendimo) įsigaliojimo dienos toks pažymėjimas grąžinamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą tos valstybės kompetentingą instituciją ir ši užsienio valstybės institucija informuojama apie teisės vairuoti atėmimą. Pažymėjo, kad tokia procedūra taikoma tik tiems užsienio valstybėje išduotiems vairuotojo pažymėjimams, kurių turėtojai nuolat gyvena užsienio valstybėje. Kitu atveju, susidarytų situacija, kai užsienyje išduoti vairuotojo pažymėjimai, turėtų būti grąžinami ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims, vien tik gavus duomenų, kad jis kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Be to, anot atsakovės, Konvencija iš esmės skirta laikinai į atitinkamą valstybę įvažiavusioms transporto priemonėms, jų vairuotojams, tikslu, kad būtų vienodai suprantami pagrindiniai eismo tvarkos reikalavimai, taip pat pripažįstama ir vienodai suprantama kitose valstybėse suteikta teisė vairuoti transporto priemones, asmenų, gyvenančių atitinkamos valstybės teritorijoje, vairuotojo pažymėjimams, Konvencija nedraudžia taikyti tos valstybės nacionalinių teisės aktų reikalavimų.
Pabrėžė, kad pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones net nebuvo atimta (nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas), todėl negalėjo būti vykdoma ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimo procedūra, o Sprendimu Nr. 39-S-4571 nebuvo atimta pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėje.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 131, 132).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilęs dėl Rusijos Federacijos išduoto vairuotojo pažymėjimo grąžinimo pareiškėjui Y. P..
Nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai Nr. 39P-2951678-13 (b. l. 5–6), Nr. 39P-2951671-13 (b. l. 7–8), Nr. 39P-2951666-13 (b. l. 9–10), Nr. 39P-2951660-13 (b. l. 11–12), Nr. 39P-2951594-13 (b. l. 13–14) už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 133 p. pažeidimus, t. y. už leistino greičio viršijimą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti administracinių teisės pažeidimų protokoluose, paimti jų kopijas ir laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, kai jie buvo surašyti Tarnyboje (b. l. 23). Šią aplinkybę patvirtina ir anksčiau nurodytų protokolų turinys.
Taip pat nustatyta, kad iš pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas taikant ATPK 269 str. 4 d. nustatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – dokumentų paėmimą.
Pagal ATPK 269 str. 4 d. padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.
Pareiškėjas 2013 m. spalio 25 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atiduoti jo vairuotojo pažymėjimą, tačiau atsakovė Sprendimu Nr. 39-S-4571 (b. l. 15) atsisakė šį pareiškėjo prašymą tenkinti, motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutarimu pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pagal Tvarkos aprašo 11 p. asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, įsigaliojus nutarimui (sprendimui) atimti teisę vairuoti, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo (sprendimo) įsigaliojimo dienos grąžinamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai.
Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo atidavimo pareiškėjui arba jo įgaliotam asmeniui.
Kaip minėta, pareiškėjo nuomone, jam išvykus iš Lietuvos teritorijos, atsakovė jo vairuotojo pažymėjimą turėjo grąžinti Konvencijos 42 str. pagrindu.
Pagal Konvencijos 42 str. 1 d. a punktą susitariančiosios šalys ar jų administracijos padaliniai gali panaikinti vairuotojo teisę naudotis nacionaliniu ar tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu jų teritorijose, jeigu vairuotojas tose teritorijose pažeidžia taisykles ir dėl to iš jo gali būti paimtas pažymėjimas pagal jų teisės aktus. Šiuo atveju susitariančiosios šalies ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir jį laikyti, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.
Teismo vertinimu, Konvencijos 42 str. vartojamos sąvokos „panaikinti vairuotojo teisę naudotis nacionaliniu ar tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu“, „atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu“ reiškia teisės vairuoti atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – dokumentų paėmimą (ATPK 269 str. 4 d.) ir remiantis Tvarkos aprašo 4 p. teisės vairuoti pareiškėjas tokiu atveju nepraranda, kadangi jam tokiu atveju išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, kurio galiojimas, priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti, pratęsiamas iki baigsis nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas arba iki bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas. Pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta tik 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį administracinio tesiės pažeidimo byloje Nr. ATP-1372-625/2013 (b. l. 85–88), tuo tarpu pareiškėjas į Tarnybą su prašymu pagal Konvencijos 42 str. grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą kreipėsi dar 2013 m. spalio 23 d., kai dar turėjo teisę vairuoti, todėl darytina išvada, kad Konvencijos 42 str. nuostatos ginčo situacijai netaikytinos.
Teismas taip pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ginčo situacijai būtų taikomas Konvencijos 42 str. pareiškėjo 2014 m. spalio 25 d. prašymas vis tiek negalėtų būti tenkinamas, kadangi pagal Tvarkos aprašo 11 p., kuris reglamentuoja vairuotojų pažymėjimų grąžinimo tvarką pagal Konvencijos 42 str., asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta, kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, įsigaliojus nutarimui (sprendimui) atimti teisę vairuoti, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo (sprendimo) įsigaliojimo dienos grąžinamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, atitinkamos užsienio valstybės diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar kitą tos valstybės kompetentingą instituciją ir ši užsienio valstybės institucija informuojama apie teisės vairuoti atėmimą. Taigi Tvarkos aprašo 11 p. nenustato galimybės vairuotojo pažymėjimą grąžinti pareiškėjo advokatui ar jo įgaliotam asmeniui.
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Tarnybos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 39-S-4571 atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Kadangi atsakovė pareiškėjui jo vairuotojo pažymėjimą grąžino 2014 m. kovo 14 d. (b. l. 76), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra įvykdytas. Konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra įvykdytas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šio reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimų susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A502-1450/2008).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo grąžinti pareiškėjui jo vairuotojo pažymėjimą, atiduodant jį pareiškėjo įgaliotam asmeniui, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. , 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo Y. P. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.