Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. Š. kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino ir paaiškino, kad A. K. nemušė. 2012-05-17 jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime kartu su D. B., užėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos valgyklą. Kai buvo valgykloje, tenai atėjo A. K., jis buvo girtas, gėrė valgykloje, todėl D. B. paprašė jo išeiti. Pavalgius kartu su D. B. nuėjo link stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Neužilgo į stotelę atėjo A. K., kuris buvo su dviračiu, ir pradėjo dviračiu taranuot, užvažiavo teisiai į D. B., atsitrenkė. Tada jis pastūmė A. K., ir jis nukrito, susimušė galvą, atsistojo, pradėjo rėkti ir išvažiavo. Jokių smūgių nei jis, nei D. B. nebuvo sudavę. Jis neatsistotų, jeigu jie tiek smūgių dviese suduotų. Ten, kur jis nukrito yra akmenys, žvyras, betonas, jis galėjo krisdamas susižaloti. Tą dieną nelaikė alaus butelio rankoje, D. B. irgi nelaikė rankoje alaus. Nemetė butelio į A. K.. Nukentėjusysis meluoja, jis nemėgsta jaunimo, o liudytojai galėjo susipainioti. Dėl kitų veikų beveik viską pripažįsta ( t.3, b.l. 137-138).

Kaltinamasis D. B. kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-05-17 jis buvo kartu su R. Š. (duomenys neskelbtini), užėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos valgyklą. Tuo metu atėjo A. K., norėjo prie jų atsisėsti, tačiau jis pasakė A. K., kad eitų šalin, jis nuėjo. Paskui jie ėjo į stotelę su R. Š., ir A. K. ant jo kojų užvažiavo dviračiu, išpurvino. Kai pradėjo valyti savo kelnes – atsisuko, A. K. jau guli, nes R. Š. jį pastūmė. Pats nematė, kai stūmė. Žvyrkelis ten. Jis buvo išgėręs. Dar A. Š. pasakė, kas nereikia prie A. K. lysti. Pats A. K. nemušė. Jis rėkė kažką “ką jūs mane mušit?”. Nematė, kaip R. Š. mušė, tačiau matė, kai A. K. kėlėsi nuo žemės, jam bėgo kraujas veido srityje. Daugiau sužalojimų nesimatė. Atvažiavo autobusas ir jie išvažiavo (t.3, b.l.138-139).

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad 2012-05-17 jis užėjo (duomenys neskelbtini) į valgyklą. Už stalo sėdėjo D. B. ir R. Š.. Ant stalo stovėjo du tušti buteliai, D. B. pradėjo keiktis jo atžvilgiu, nors jis nieko jų neprašė, nieko neskolingas jiems. Po to jie ir jis išėjo iš valgyklos, jis nuėjo į stotelę, o D. B. ir R. Š. ėjo priekyje. Po to jie nuėjo apie 50 metrų nuo stotelės, palaukė jo. Jis ėjo su dviračiu, vedė dviratį šalia. Jie palaukė kol jis prieis ir nieko nesakydami pradėjo mušti. Pirmas kumščiu į galvą trenkė, R. Š., po to D. B. mušė kumščiais, o R. Š. turėjo butelį, užsimojo, o jis užsidengė rankomis galvą. Pataikė buteliu į pirštus. Stotelėj stovėjo žmonės, jie matė, pradėjo rėkti, pasakė, kad policiją iškvies. Gal tai ir sustabdė nusikaltėlius. Jam kraujas bėgo iš galvos, iš kairės veido pusės. Po to atvažiavo policija, greitoji, jam buvo sužalota ranka. Pats kreipėsi į gydytojus kitą dieną, nes truputį pykino, bijojo, kad nebūtų kas nors blogo. Ranka buvo ištinus, darė rentgeną ir nustatė, kad lūžęs pirštas, nes jam trenkė su budeliu per rankas. Iki įvykio sužalotas nebuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus (t.3, b.l.94-95).

Savo parodymus nukentėjusysis A. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-75, I t.).

Liudytoja D. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisme paaiškino, kad 2012 m. pavasarį, ji važiavo į miestą ir prie autobusų stotelės sutiko A. K.. Jis ėjo su dviračiu, veidas buvo truputį kraujuotas, paklausė jo, kas nutiko, sakė, kad jį sumušė. Pasakė, kad nueitų į polikliniką. Nuo jo buvo alkoholio kvapas. Sakė, kad valgykloj ar prie valgyklos sumušė. Dar su kažkuo barėsi, bet ji nematė, su kuo. Sakė, kad vaikinai iš (duomenys neskelbtini) sumušė, bet kokie, nenurodė. Matė, kad stotelėje stovi daug žmonių, kurie būtent sumušė A. K. nenurodė. Stotelėje buvo nemažai žmonių, daug jaunimo, jų nepažįsta. Ji įsėdo į atvažiavusį autobusą ir išvažiavo (t.3, b.l. 118).

Liudytoja V. N. teisme paaiškino, kad, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 110-111), jog 2012 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos nepamena, ėjo į autobusą. Eidama per mišką išgirdo riksmus, kažkas keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tada priėjus arčiau, kažkur 10 metrų, pamatė, kad A. K. guli, o šalia jo gulėjo dviratis ir sudaužytas butelis nuo alaus. Prie jo stovėjo du jaunuoliai- kaltinamieji. A. K. veidas buvo kraujuotas. Iš stotelės žmonės rėkė ,,ką darot?“, o A. K. rėkė ,,už ką?“. Ji pasakė, kad iškvies policiją, liepė jam eiti į polikliniką. Kuris iš kaltinamųjų mušė, pasakyti negali. Matė, kad netoli tos vietos, kur buvo A., mėtėsi sudaužytas butelis 0,5 l nuo alaus. Tada dar A. pasakė neeiti link stotelės, o važiuoti kita kryptimi, kadangi ten buvo tie vaikinai. A. vis vien nuėjo su dviračiu link stotelės. Tenai buvusi moteris, pasakė A. nueiti į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, kad nebūtų užkrėtimo, nes jo veidas buvo sumuštas. A. paklausė tos moters ir atsisėdęs ant dviračio nuvažiavo link ambulatorijos. B. A. stotelėje vaikinai ant jo keikėsi necenzūriniais žodžiais. Paskui, kai atvažiavo autobusas, vaikinai – R. Š. ir D. B. įlipo į autobusą ir išvažiavo (t.3, b.l. 118-119).

Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos nepamena, kartu su V. N. ėjo į autobusų stotelę „(duomenys neskelbtini)“. Būnant autobusų stotelėje išgirdo šurmulį, gal maždaug 10 m atstumu nuo stotelės, kaip ginčijosi vyrai. Keli jie buvo nepamena, tik pamena, jog vienas buvo vyresnio amžiaus, o kiti jaunesni, keli jie buvo nepamena. Muštinių tarp jų nematė. Be jų autobuso stotelėje dar buvo pašalinių žmonių, kurių nepažįsta. Tarp besiginčijančių vyrų, kuris buvo vyresnio amžiaus pastebėjo, kad buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Ar kiti vyrai jį mušė, nematė. Prie besiginčijančių vyrų buvo stiklo duženų, tačiau iš kur jos atsirado- taip pat nematė. Atvažiavus autobusui, tie jauni vyrai įlipo į autobusą ir važiavo kartu su jais, o sumuštas vyras liko stotelėje, pastebėjo, kad pastarasis buvo su dviračiu, tačiau ar dviratis gulėjo ant žemės, ar tas jį laikė - nepamena (t. 1, b.l. 117-118).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio srityje su kraujosruva piršto ponaginėje srityje ir galinio pirštakaulio lūžiu, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, išskyrus odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kuris yra daugiau nei 2-jų savaičių senumo. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžio A. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti 5-iais trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į sužalojimų atsiradimo laiką, pirmiausiai buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, vėliau likusieji aukščiau nurodyti kūno sužalojimai, kurių padarymo sekos nurodyti nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį, nėra. A. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Odos nubrozdinimai blauzdose galėjo atsirasti ir užsigaunant į kietus bukus paviršius (1 t., b.l. 59-61).

2012-05-31 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48-50).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan., tai yra vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Viešosios tvarkos pažeidimo objektas yra pati viešoji tvarka, kuri pažeidžiama šiurkščiais, aiškiai visuomenės negerbiančiais veiksmais, kurių antivisuomeniškumą suvokia ir pats kaltininkas ir kiti asmenys.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. B. ir R. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – byloje nustatyta, kad įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių, kai kurie iš jų matė, kiti galėjo matyti kaip mušamas nukentėjusysis, žmonės šaukė, kad iškvies policiją, todėl akivaizdu jog visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Taip pat teismas daro išvadą, jog neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Vertinant paminėtus įrodymus visumoje, akivaizdu, kad kaltinamųjų parodymai prieštarauja kitiems teismo posėdyje ištirtiems įrodymam (nukentėjusiojo, liudytojų parodymams). Iš paminėtų teismo specialisto išvadų seka, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti 5 trauminiais poveikiais. Iš specialisto išvados galima padaryti išvadą, kad nukentėjusysis iki konflikto galėjo turėti odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų neturėjo. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, visų specialisto nustatytų sužalojimų atsiradimą galima paaiškinti tik tuo, kad jie padaryti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konflikto metu. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, nukentėjusysis iki įvykio kaltinamuosius pažinojo, jokių konfliktų iki įvykio nebuvo, duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytojai apkalbėtų kaltinamuosius, byloje nėra, todėl netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kad kaltindamiesi sumušė nukentėjusįjį, teismas neturi pagrindo.

Nors kaltinime buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam A. K. pirmas smūgį sudavė D. B., tačiau teisminio nagrinėjimo metu pagal nuoseklius nukentėjusiojo parodymus nustatyta, kad pirmasis smūgį jam sudavė R. Š., todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Kaltinime nurodyta, kad R. Š. ir D. B. sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kiek jam smūgių buvo suduota, o iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam A. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti 5 –iais trauminiais poveikiais, tame tarpe – ir dešinės blauzdos nubrozdinimas, kuris, kaip nustatyta specialisto, yra daugiau nei 2 savaičių senumo, t.y. atsiradęs ne šio įvykio metu. Vadovaujantis šiais duomenimis darytina išvada, kad kaltinamieji galėjo suduoti ne daugiau 4 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

iš T. B. rankinuko.

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad T. B. jam paskambino ir pasakė, kad nori atiduoti telefoną už skolą. Nukentėjusysis (T. B.) jam telefoną ne šiaip davė, o atidavė. Norėjo atiduoti seną, bet atidavė šitą. T. B. jam skolingas. Po to pas jį atvažiavo policija ir pareigūnas pasakė, kad jis pavogė telefoną. Nežino, kodėl T. B. meluoja (t.3, b.l. 137-138).

Savo parodymus R. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 20-25).

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė įrodyta:

2012-06-18 įvykio vieta apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektu yra skersinių sporto aikštelė, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje (1 t, b.l. 145-148).

Nukentėjusysis L. K. teisme paaiškino, kad 2012 birželio 14 d., apie 22.30 val., su draugu R. M. buvo mokyklos stadione. Buvo mokslo metų pabaiga, nuėjo atiduoti knygas ir pasportuoti. Kai grįžo bibliotekininkė, paėmė iš kuprinės knygas ir nuėjo į biblioteką. Likusius daiktus paliko ant suoliuko prie skersinio. Telefonas buvo prie kuprinės dėkliuke. Mokytojos buvo stadione su auklėtiniais, todėl jis paliko daiktus, nes žinojo, kad tuoj grįš ir šalia buvo mokytojai. Kuprinė grįžus buvo vietoje, nebuvo tik telefono. Mokytojai teigė nieko įtartino nematę. Su draugu nusprendė eiti namo, pasakyti mamai. Tada eidami iš stadiono sutiko vaikiną pravarde „(duomenys neskelbtini)“ . Jis klausė, ar jis matė, kad kas imtų telefoną, sakė, jei kažką sužinosiu, tai tikrai pasakysiu. Jis asmeniškai nepatyrė žalos, tik mama, tačiau šis įvykis sukėlė nepatogumų, nes ilgai negalėjo turėti telefono. Kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo (t.3, b.l. 95-96).

Nukentėjusioji G. K. teisme paaiškino, kad 2012 birželio 14 d. sūnus L. K. jai paskambino į mobilų iš namų telefono ir pranešė, kad iš jo pavogė mobilų telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Šį telefoną pirko už savo pinigus, bet sutartis buvo sudaryta jos mamos vardu. Jis kainavo apie tūkstantį litų. Buvo pirktas prieš pusę metų maždaug. Savaitės bėgyje po vagystės parašė policijoje pareiškimą dėl vagystės. Sūnus pasakojo, kad jis (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione buvo su keliais klasiokais, buvo ir pašalinių. Pasidėjo telefoną ant suoliuko, o grįžę neberado. Bendri draugai sakė, kad vaikšto pašaliniai žmonės, ir padarė prielaidą, kad pavogė. Sūnus ir kiti negalėjo nustatyti, kas būtent pavogė telefoną. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro tik turtinė žala, t.y. telefono kaina ir SIM kortelės kaina - 1015 Lt (t.3, b.l. 95).

Liudytojas T. B. prašė pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes nepamena, patvirtino, kad rado telefoną (duomenys neskelbtini) kaime, mokyklos teritorijoje, prie stadiono. Nežinojo kieno telefonas. Ėjo, kalbėjo savo telefonu. Išėjo iš mokyklos kiemo. Sutiko L. K., jis kažką klausė, tačiau jis nieko negirdėjo, nes kalbėjo savo telefonu. Nežino į kokį klausimą jam atsakė ir nuėjo. Po to nuėjo į parduotuvę, grįžo namo, paskui vėl kažkur ėjo. L. K. telefonas buvo, neatidavė to telefono, nes iš pradžių nežinojo, kad čia jo telefonas. Įdėjo savo kortelę, nes buvo išjungtas telefonas, reikalavo PIN kodo, galvojo, kad su savo kortele pamatys telefonų knygą ir tokiu būdu suras savininką, bet reikalavo dar vieno kodo. Atėmė telefoną R. Š., kuris prie jo priėjo su dar vienu vaikinu, kurį nelabai pažįsta. Liudytojas savimi turėjo mažą vyrišką rankinuką per pietį. Tame rankinuke gulėjo jo mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) telefonas, kurį surado. Kai R. Š. pamatė telefonus, paprašė, kad parodytų telefoną E. A. jam parodyti telefoną, tada R. Š. be jo leidimo iš jo rankinuko ištraukė telefoną (duomenys neskelbtini) su įdėta jo TELE 2 Pildyk SIM kortele. R. Š. daug kartų prašė, kad jam gražintų telefoną (duomenys neskelbtini)I, tačiau į tai R. 6 kartus atsakė, kad negražins šio telefono. Taip R. Š. negražindamas telefono (duomenys neskelbtini) kažkur su tuo vaikinu išėjo, o kai atvažiavo autobusas, išvažiavo į miestą. Nori pasakyti, kad telefono (duomenys neskelbtini) savanoriškai nedavė R. Š., pastarasis tą telefoną paėmė be leidimo, neklausdamas(t.1, b.l. 196-198).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas patikslino, kad grįžęs namo jau suprato, kad rastas telefonas buvo L. K.. Kai R. Š. traukė telefoną, net rankinukas suplyšo (t. 3, b.l. 136).

Savo parodymus liudytojas T. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 186-189, I t.).

Civilinė atsakovė L. Š. parodė, kad ji yra R. Š. mama. Ji kalbėjo su savo sūnumi, kuris pasakė dėl vagysčių jis niekuo dėtas. Namuose ji svetimų daiktų nepastebėjo. Ji nei telefono, nei dviračio nematė. Nesutinka su civiliniais ieškiniais. Kadangi jos vyras – civilis atsakovas B. Š. serga, jis atvykti negalėjo, galima laikyti, kad ji abiejų sutuoktinių vardu kalba (t. 3, b.l. 98).

2012-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumento pateikimo protokolu liudytojas T. B. pateikė juodos spalvos, medžiaginę vyrišką rankinę (1 t., b. l. 190), kuri buvo apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu. Apžiūros metu nustatyta, kad vyriška juodos spalvos medžiaginė rankinė yra apie 20x30 cm dydžio. Rankinė yra su 1 m ilgio dvigubu medžiaginiu diržu, skirtu užsidėti ant peties arba kaklo, diržo ilgis reguliuojasi. Diržas matosi, kad yra nuplėštas nuo rankinės, tai matosi, kad jis nuplėštas iš abiejų pusių. (b.l. 191-194, I t.). Po apžiūros juodos spalvos vyriška rankinė buvo atiduota T. B. pagal pakvitavimą (1 t., b.l. 195).

2012-06-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino nutarimą susipažinti su informacija, t.y. leista gauti informaciją raštu iš telekomunikacinių paslaugų teikimo bendrovių „TELE-2“, „Omnitel“, „Bitė“, UAB „TEO LT“ telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių pokalbių išklotines, SMS žinutes su bokštų registracija, esant reikalui daryti jų išrašus, kopija už laikotarpį nuo 2012-05-01-2012-06-27 (2 t., b.l. 5).

2012-11-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad

2. 2012-06-14 10:06 val. į mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM „Tele-2“ Pildyk kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), prikl. L. K., gim. (duomenys neskelbtini).

4. 2012-06-14 16:09 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (2012-06-14 16:09 val. kortelė buvo įdėta į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

5. 2012-06-14 16:17 val., 16:18 val., 16:19 val. ir 16:29 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kortelė buvo įdėta į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

6. 2012-06-14 17:09 val., 17:14 val., abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kortelė buvo įdėta į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. A(duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

7. 2012-06-14 17:16 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (kortelė buvo įdėta į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini)), priklausantis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stoties mikrorajone.

8. 2012-06-14 nuo 17:23 val. iki 19:51 val. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stoties mikrorajone.

ir L. V. priklausančio dviračio vagystės.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai, paprašė pagarsinti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes nieko nepamena, kad 2012-06-19 dienos metu buvo nuėjęs pas savo tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pabuvus pas tetą nuėjo į stadioną, esantį prie mokyklos. Stadione susitiko su draugu M.. Jiems ten būnant į stadioną atėjo R. F. su draugu. Kai tie atėjo jis atsisėdo ant dviračio. Kam priklauso tas dviratis nežinojo, gal R., o gal jo draugui, nežino. Visą laiką sėdėjo ant dviračio, kadangi daugiau tenai nebuvo kur sėdėti. Jam sėdint ant dviračio R. F. paprašė, kad pastarasis duotų jam savo telefoną, nes norėjo paskambinti. Tuo momentu R. draugo jau nebuvo, pastarasis kažkur tai išbėgo. Matė, kad R. F. turi telefoną. Jam paprašius R. F. į rankas davė savo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) K. R. davė jam į rankas savo telefoną, kaltinamasis iš karto nuvažiavo iš tenai. R. telefono negražino. Išvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Už (duomenys neskelbtini) kaimo miškelyje susitiko su nepažįstamu vaikinu, kuris atvažiavo automobiliu, kuriam pardavė dviratį už 100 Lt. Tą pačią dieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto stotį, kur nepažįstamam asmeniui, kurio apibūdinti negali, už 100 Lt pardavė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurį paėmė iš R.. Į R. mobiliojo ryšio telefoną savo SIM kortelės nebuvo įstatęs ir niekam neskambino. Į R. telefoną buvo įstatytą TELE2 Pildyk SIM kortelė, kurią išmetė. Žalą sutinka atlyginti, turi savo pajamų (t. 2, b.l. 131-133, t. 3, b.l. 137-138).