Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-03 · Byla Nr. A2.6.-2849-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
A2.6.-2849-908/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01362-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
P. I.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2849-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01362-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ingai Mitrulevičiūtei, Editai Petkuvienei, Ramintai Veniukevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2016-01-25 Nr. 10P-49371823-16 P. I. pataukta atsakomybėn dėl to, kad:

2016-01-04 apie 18.23 val. Vilniuje, Mindaugo g. 11, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 114 p., 126 p., reikalavimus, nes vairuodama automobilį VW NEW BEETLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais ji galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

ji pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais ji galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu P. I. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Išvažinėjant buvo mažai vietos. Mašinoje grojo muzika, išlipusi nebuvo. Kažkoks žmogus matė, kad ji palietė automobilį. Jis buvo išlipęs, atėjęs iki jos mašinos, manė, kad žmogus nori pareguliuoti. Su ja kartu važiavo dar viena mergina E. M.. Jai nekilo mintis pačiai išlipti iš mašinos, nes jokio garso, jokio kontakto nepajautė (b. l. 20-21).

P. I. 2016-03-09 teismo posėdžio metu apžiūrint nuotraukas (b. l. 16) paaiškino, kad priekyje yra sniegas, ant jos automobilio įbrėžimai yra seni. Ant jos mašinos nėra apibraižymų, ji nieko nematė. Apie kito automobilio įbrėžimus gali pasakyti tik tiek, kad pareigūnai pasakė, kad tie įbrėžimai yra seni (b. l. 30-32). 2016-04-26 teismo posėdžio metu apžiūrint nuotraukas paaiškino, kad mašiną pirko nenaują, ant jos daug įbrėžimų. Vairuoja pirmus metus (b. l. 40-42).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad atvažiavęs į Mindaugo g. esančią „Maximos“ aikštelę, norėjo prisiparkuoti, laukė kol P. I. išvažiuos ir pamatė, kad ji stuktelėjo į kitą automobilį. Pažeidėja buvo su „VW Beetle“ markės, pilkos ar mėlynos spalvos automobiliu. Buvo tamsu. Nukentėjusiojo automobilis buvo nedidelis, raudonas. Girdėjo trenksmą, buvo per kelis metrus nuo įvykio vietos. Pažeidėjos mašina staigiai sustojo. Kaip pažeidėja reagavo į įvykį, neatkreipė dėmesio. Jis išlipo iš automobilio, nes norėjo pažiūrėti kokia žala padaryta. Pažeidėja iš automobilio neišlipo. Pažiūrėjęs grįžo į savo automobilį. Paskui pažeidėja išvažiavo iš aikštelės. Mano, kad pažeidėja galėjo pajusti smūgį, nes kai važiuoji atgal, stabdžio nelaikai, o mašina atsitrenkusi sustojo. Pažeidėja važiavo lėtai. Jis mano, kad moteris atsitrenkusi į automobilį perjungė pavarą. Kai jis išlipo iš automobilio, atėjo raudonos mašinos savininkas. Pažeidėja išvažiavo prieš atvykstant nukentėjusiajam. Pažeidėjai nieko nesakė, nes manė, kad ji, padariusi įvykį lauks, kol ateis apgadinto automobilio savininkas. Pažeidėja jį matė (b. l. 30-32).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. paaiškino, kad su P. atsisėdo į automobilį. Ji sėdėjo šalia, įjungė šildymą ir muziką. Išvažiuojant iš parkavimo vietos negirdėjo jokio garso. Buvo sunku išvažiuoti, nes buvo daug automobilių. Mano, kad automobilis buvo priparkuotas galu. Matė vaikiną (D. P.). Jis priėjo, pasižiūrėjo ir išėjo. Vaikinas priėjo, kai jos pradėjo išvažinėti. Joms jis nieko nesakė. Smūgio nejuto (b. l. 30-32).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad po darbo užvažiavo į Mindaugo MAXIMĄ. Pasistatė mašiną ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs sutiko nepažįstamą žmogų, jis prisistatė ir pasakė, kad jam (M. G.) stuktelėjo į priekinį bamperį. Didelio pažeidimo nebuvo matyti, bet pasišvietus matėsi. Pats to įvykio nematė, todėl nuėjo į Mindaugo MAXIMĄ ir apsauginio paprašė, kad atsuktų vaizdo medžiagą ir pamatė, kaip mergina su „WV BEATLE“ važiuodama atbula stuktelėjo, išlipo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Vaizdo medžiagoje matė, kad išlipo mergina ar moteris, apsižiūrėjo ir nuvažiavo. Nuplovus automobilį pažeidimai matosi, kamputis įskeltas. Sumaišė liudytoją su pažeidėja, todėl teigia, kad mergina iš automobilio išlipusi nebuvo (b. l. 40-42).

Tyrimo metu P. I. paaiškino, kad 2016-01-04 apie 18.30 val. ji buvo pastačiusi automobilį VW NEW BEETLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Mindaugo g. 11, o išvažiuojant iš aikštelės buvo labai mažai vietos, nes gale stovėjo kitas automobilis, todėl išvažinėjo ilgai. Jokio prisilietimo prie kito automobilio, trenksmo ar garso, ji negirdėjo, todėl išvažiavo. Ant automobilio VW NEW BEETLE jokių apgadinimų nebuvo. P. I. kalta nesijaučia (b. l. 14).

Tyrimo metu M. G. paaiškino, kad 2016-01-04 apie 18.45 val. jis atvažiavo automobiliu TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Mindaugo g. 11, apsipirkti ir išėjęs iš jos bei priėjęs prie automobilio, jis buvo D. P. informuotas, jog minėtas automobilis buvo užkabintas automobilio VW NEW BEETLE, kurio vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 8).

Tyrimo metu D. P. paaiškino, kad 2016-01-04 apie 18.30 val., parkuodamas savo automobilį Volvo aikštelėje Vilniuje, Mindaugo g. 11, pastebėjo, jog automobilio VW NEW BEETLE, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) vairuotoja galu atsitrenkė į automobilį TOYOTA ir apgadino minėtos transporto priemonės kairįjį sparną. Automobilio VW NEW BEETLE vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-01-04 apie 19.37 val. gavo pranešimą, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniuje, Mindaugo g. 11, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. G. paaiškino, jog apie 18.45 val. jis paliko minėtą automobilį stovėti, o grįžus apie 19.30 val. į jį kreipėsi D. P., kuris informavo, jog matė kaip į automobilį TOYOTA atsitrenkė automobilis VW NEW BEETLE, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos išvažiavo. Automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo aukštis 0,52 -0,63 (b. l. 4).

2016-01-04 eismo įvykio vietos planu nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 6-7). Šie sugadinimai užfiksuoti ir transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo metu bei byloje esančiose nuotraukose (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo užfiksuoto 2016-01-04 matyti, kaip automobilis VW NEW BEETLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, atsitrenkia į stovinčio automobilio TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį. Automobilio VW NEW BEETLE vairuotoja iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 11).

P. I. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jos pačios parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, D. P., M. G., E. M. paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, eismo įvykio vietos planu, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, vaizdo įrašu, fotolentelėmis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad P. I. pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais ji galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Tiek rašydama 2016-01-25 paaiškinimą, tiek apklausta teisme P. I. teigė nepastebėjusi, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, kad minėtą dieną Mindaugo g. esančioje „Maxima“ aikštelėje vairavo automobilį ir galėjo atsitrenkti į aikštelėje stovėjusį automobilį, bet smūgio nepajuto. Šią versiją teisme patvirtino jos draugė E. M., nurodžiusi, kad įvykio metu sėdėjo P. I. automobilyje keleivio vietoje,, buvo įjungtas šildymas, grojo muzika, smūgio nejuto. Ši versija nebuvo paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad P. I. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Pažeidėjos vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad P. I. įvykio metu buvo neblaivi nėra. Be to, visą įvykį stebėjo teisme apklaustas liudytojas D. P., o pažeidėja matė, kad yra stebima. Vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio. Vairavimo sąlygos buvo sudėtingos, todėl pažeidėjos iškelta versija, kad matydama iš automobilio išlipusį liudytoją, manė, jog jai nori pareguliuoti išvažiavimą iš stovėjimo vietos, įtikinama. Teismas atsižvelgia ir į abiejų mašinų apgadinimų pobūdį, kurie yra labai nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus. Teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas M. G. taip pat patvirtino, kad kontaktas buvo mažas, nurodė, kad ant automobilio didelio pažeidimo nebuvo matyti, matėsi tik pasišvietus. Atsižvelgtina ir į tai, kad mašinoje buvo triukšminga, grojo muzika, veikė automobilio šildymo sistema. Išvardintos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad P. I. nepastebėjo transporto priemonių susidūrimo, nesuvokė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, t. y. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko P. I. veikoje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. P. I. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, automobiliams padarytus nežymius sugadinimus, į tai, kad pažeidėjos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, pažeidėja anksčiau nebausta administracine tvarka, dirba. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus P. I. ATPK 127 str. 2 d. numatytą nuobaudą - baudą, kurios dydis, artimesnis sankcijoje numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 32 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. P. I. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16054787417.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė