Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., G. B. individuali įmonė, G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

4Pareiškėja J. B. prašė panaikinti antstolio I. G. 2019-07-29 pranešimą dėl areštuoto šeimos turto ir areštuoti jos sutuoktinio G. B. sąskaitą Nr. ( - ) bei išieškoti skolą iš jo darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Nurodė, kad:

6į sutuoktinių pašto dėžutę, esančią ( - ), buvo pristatyti antstolio pranešimai, kuriuose nurodyta, jog antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01122 areštavo G. B. ir jo sutuoktinei (pareiškėjai) priklausantį turtą;

8pranešime nurodyta trečia išieškojimo eilė. CPK 664 straipsnyje nurodyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o tik tada trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;

10G. B. individuali įmonė įregistruota 2000-11-21. Iki 2006-08-16 G. B. IĮ buvo pareiškėjos ir G. B. šeimos verslas, gautos pajamos naudotos šeimos poreikiams, pareiškėja buvo individualios įmonės direktorė, o G. B. – savininkas. Nuo 2006-08-16 G. B. su tuometine drauge G. B. IĮ veiklą vykdė viešbučio „Barbacan Palace“ kavinėje, Vilniuje. Nuo 2006-08-16 atsiradusios prievolės yra G. B. asmeninio pobūdžio įsipareigojimai, atsiradę dėl jo asmeninių sprendimų. Pareiškėja 2017 m. ir 2019 m. kreipėsi į VMI dėl deklaracijų pildymo ir gavo atsakymą, kurį traktuoja kaip sutikimą, kad liktų vienas skolininkas – G. B.;

12pareiškėjos sutuoktinis G. B. dirba, yra sodo bendrijos „Žalesėlis“ pirmininkas, gauna darbo užmokestį ir senatvės pensiją, jo banko sąskaitoje 2017 m. buvo pakankamai lėšų padengti skolą;

14nekilnojamojo turto areštas yra pareiškėjos, kaip turto bendrasavininkės, žlugdymas ir jos vienintelės gyvenamosios vietos naikinimas. Nekilnojamasis turtas yra neatidalintas, patalpos yra neatskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Areštuojamos jos vienintelės gyvenamosios patalpos. Šeimos turtas yra dalijamas civilinėje byloje Nr. e2-704-989/2019. Antstolio patvarkymas pažeidė pareiškėjos konstitucines teises, pažemino garbaus amžiaus pilietės orumą, nuosavybės neliečiamumo principą.

16Antstolis I. G. 2019-08-20 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad:

18VMI 2019-07-01 antstoliui pateikė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriame nurodė, kad pagrindinis skolininkas yra G. B. IĮ, o subsidiarus skolininkas yra G. B.;

20nustatyta, kad pagrindiniam skolininkui G. B. IĮ nuosavybės teise priklauso 101/420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir patalpa/butas, unikalus Nr. ( - ). Pagrindinis skolininkas neturi banko sąskaitų, transporto priemonių, kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti įsiskolinimą;

22kadangi pagrindinis skolininkas turi nekilnojamojo turto, 2019-07-29 turto arešto aktu Nr. S-19-8-21465 areštuotas skolininkui priklausantis turtas: 101/420 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) bei 1/80 patalpos/buto, unikalus Nr. ( - );

242019-07-29 vykdomojoje byloje priimti pranešimai Nr. S-9-8-21491 ir S-19-8-21490, kuriuose nurodyta, kad neapmokėjus įsiskolinimo bus sprendžiamas klausimas dėl areštuoto nekilnojamojo turto realizavimo. Pranešimai apie nekilnojamąjį turtą išsiųsti G. B. IĮ ir G. B., kaip subsidiariam skolininkui;

26pareiškėja nurodo, kad areštuotas nekilnojamasis turtas yra vienintelės jos gyvenamosios patalpos, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, kad areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso individualiai įmonei, o išieškojimui iš įmonei priklausančio nekilnojamojo turto įstatymas išimčių nenumato.

28Suinteresuoti asmenys G. B. IĮ, G. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į skundą nepateikė.

31Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad:

33antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pagrindinio skolininko G. B. IĮ. G. B. vykdomajame dokumente nurodytas kaip subsidiarus skolininkas;

35individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tik tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog individualios įmonės skolai padengti išieškojimas visų pirma turi būti nukreiptas ne į pačiam skolininkui (individualiai įmonei) nuosavybės teise priklausantį turtą, bet į individualios įmonės savininko lėšas ir gaunamas pajamas;

37individuali įmonė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pažymėtas 22-1 iki 22-3, 23-1 iki 33-1, ir 101/420 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Antstolis, nustatęs, kad individuali įmonė neturi lėšų banko sąskaitose, pagrįstai areštavo individualiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad antstolis areštą taikė ne individualiai įmonei priklausančiam turtui, kad individuali įmonė turi lėšų.

40Pareiškėja J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad:

42pareiškėja yra antstolio areštuotų G. B. individualios įmonės negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), bendrasavininkė. Patalpos integruotos į gyvenamąjį statinį ir turi bendras patalpas su gyvenamuoju būstu. Patalpos neatidalintos, o G. B. IĮ priklausantis žemės sklypas yra po gyvenamuoju statiniu. G. B. IĮ priklausančias patalpas pareiškėja išsipirko savo asmeninėmis lėšomis ir paimdama paskolą;

44pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad subsidarioji skolininko atsakomybė kyla tik tada, jei pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio pakaktų jo prievolėms vykdyti. Pagal tarptautinę teisę turi būti nustatyta, ar sprendimas nebuvo priimtas per incuriam, ar jis ne per abstraktus, ne per plataus aiškinamojo pobūdžio, neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinėms teisėms ir ar faktai materialiai atitinka civilinės bylos pobūdį;

46turtas individualioje įmonėje tvarkomas patikėjimo teisės pagrindais. Nors turtą valdo vienas iš sutuoktinių, jis privalo laikytis įstatymų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės santykius ir nepažeisti antrojo sutuoktinio teisių ir interesų. G. B. IĮ patalpos yra nepadalintos, jos yra vientisa statinio dalis su bendromis patalpomis, tačiau patalpų registracijos dokumentai nėra tvarkingai sutvarkyti. Skolos suma VĮ „Registrų centras“ keisis po dokumentų sutvarkymo.

48Antstolis I. G. prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad:

50individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai priimti prievoles ir už jas atsakyti. Apeliantė nepateikė duomenų, jog G. B. IĮ turi lėšų ar kito turto, į kurį antstolis gali nukreipti išieškojimą. Antstolis, nustatęs, jog pagrindinis skolininkas turi turto, neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į subsidiaraus skolininko banko sąskaitas, darbo užmokestį ar kitas pajamas;

52vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis vadovaujasi valstybės registrų duomenimis, pagal kuriuos areštuota negyvenamoji patalpa priklauso G. B. IĮ. Antstolis areštavo tik skolininkui priklausančią žemės sklypo dalį;

54individuali įmonė ar jos dalyviai turi galimybę bet kuriuo vykdymo proceso metu padengti nedidelį skolinį įsipareigojimą.

55IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

60Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

62Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-05-08 sprendimą išieškoti 580,35 Eur mokestinę nepriemoką iš pagrindinio skolininko G. B. individualios įmonės ir subsidiaraus skolininko G. B.. Antstolis 2019-07-04 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019-07-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodyti patvarkymai adresuoti tiek pagrindiniam, tiek subsidiariam skolininkui. 2019-07-29 turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui G. B. individualiai įmonei priklausančias 101/420 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 1/80 dalį negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ). 2019-07-29 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-19-8-21464, antstolis išsiuntė G. B. individualiai įmonei turto arešto aktą bei išaiškino skolininkui jo teises ir pareigas. 2019-07-29 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-19-8-2142 skolininkas G. B. individuali įmonė buvo įpareigotas per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie kilnojamąjį turtą, nurodant turto buvimo vietą ir likutinę vertę; turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.), visas bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas, pinigines lėšas, ar turtą, esančius pas trečiuosius asmenis. 2019-07-29 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurašyti nuo G. B. individualios įmonės visų sąskaitų 794,88 Eur. 2019-07-29 skolininkui G. B. individualiai įmonei ir subsidiariam skolininkui G. B. buvo išsiųsti pranešimai, informuojantys apie tai, kad antstolis vykdo VMI 2019-05-08 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nurodyta, jog pranešimo dienai skolos suma sudaro 794,70 Eur (iš jų – 214,53 Eur antstolio vykdymo išlaidos), kurią reikia sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, pažymėta, jog vykdomojoje byloje areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, neapmokėjus skolos, bus sprendžiamas klausimas dėl areštuoto turto realizavimo.

66Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

68Antstolio veiklos ribas, visų pirma, apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.

70Byloje ginčas kilęs dėl to, jog antstoliui I. G. vykdant vykdomąjį dokumentą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pagrindinio skolininko G. B. individualios įmonės, antstolis areštavo 1/80 dalį negyvenamųjų patalpų, esančių K( - ), ir 101/420 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Pareiškėja skundžia antstolio priimtus informacinio pobūdžio pranešimus apie turto areštą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su skolininkui G. B. individualiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto areštu. Pareiškėja tvirtina, kad ji yra antstolio areštuotų negyvenamųjų patalpų bendrasavininkė, todėl turėjo būti taikomas subsidiaraus skolininko sąskaitoje esančių lėšų areštas ir skola išieškota iš subsidiaraus skolininko darbo užmokesčio ar senatvės pensijos.

72CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Pagal CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankami lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Pažymėtina, jog subsidiariosios atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Subsidiarioji skolininko atsakomybė kyla tik tada, jei pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio pakaktų jo prisiimtoms prievolėms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog šiuo atveju antstolis, nustatęs, jog pagrindinis skolininkas turi turto, neturi teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į subsidiaraus skolininko turtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nekilnojamasis turtas buvo areštuotas nepagrįstai.

74Sutiktina su antstolio nurodytais argumentais, jog byloje nėra duomenų, jog antstolio areštuotas nekilnojamasis turtas priklausytų pareiškėjai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), ir 101/420 dalys žemės sklypo, esančios ( - ), priklauso G. B. individualiai įmonei. Juridinių asmenų registro duomenimis, G. B. individualios įmonės savininkas ir vadovas yra G. B..

76Išieškojimo iš juridinio asmens turto eilę reglamentuoja CPK 665 straipsnis. Pagal nurodytą straipsnį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą CPK 665 straipsnio 4 dalyje. Ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai (665 straipsnio 1-4 dalys).

78CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas.

80Šiuo atveju išieškoma skola iš pagrindinio skolininko G. B. individualios įmonės ir subsidiaraus skolininko G. B. yra 580,35 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, antstolio areštuotų negyvenamųjų patalpų vidutinė rinkos vertė yra 32 100 Eur, 101/420 dalių žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 19 286,19 Eur. Pažymėtina, jog taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Nerealu manyti, jog antstolis ketina parduoti 50 000 Eur vertės turtą dėl vos ne šimtą kartų mažesnės vertės 580 Eur skolos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog antstolis iki minėto turto arešto akto surašymo, buvo išnaudojęs kitas priemones (viešo registro duomenis ir pan.) siekiant nustatyti kitą pagrindinio skolininko turimą turtą. Priešingai, bylos duomenimis, antstolis, areštavęs pagrindiniam skolininkui priklausančias negyvenamąsias patalpas ir po jomis esančią dalį žemės sklypo, tos pačios dienos patvarkymu įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, lėšas, turtines teises. Pažymėtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, jog skolininkas ketintų slėpti turtą, išieškoma suma nedidelė. Spręstina, jog antstolio veiksmai, areštuojant pagrindinio skolininko G. B. individualios įmonės nekilnojamąjį turtą, neįsitikinus dėl kito pagrindinio skolininko turimo turto, pažeidžia skolininko interesus, neatitinka proporcingumo ir antstolio veiklos principų.

82Pareiškėja nurodo, jog antstolio areštuotos negyvenamosios patalpos taip pat priklauso ir pareiškėjai, nekilnojamasis turtas nėra atidalintas, patalpos yra neatskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau VĮ „Registrų centras“ nėra tinkamai sutvarkyti minėtų patalpų dokumentai. Iš byloje pateiktų duomenų teismas neturi galimybės patikrinti nurodytų aplinkybių pagrįstumo, tačiau iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl pareiškėjos ir G. B. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Antstoliui galimai ateityje nustačius, jog minėtos patalpos iš tikrųjų priklauso ir pareiškėjai, antstoliui kiltų pareiga vadovautis CPK 667 straipsnyje nustatytu reglamentavimu.

84Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai areštavo pagrindiniam skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolio veiksmai buvo teisėti. Kadangi nenustatyta, jog pagrindinis skolininkas neturėtų turto, nėra pagrindo įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą į subsidiaraus skolininko G. B. turtą (lėšas banko sąskaitose, pensiją), kaip to prašo pareiškėja. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio I. G. veiksmų tenkinamas iš dalies ir panaikinamas antstolio 2019-07-29 turto arešto aktas.

85Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

86pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

87Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų ir panaikinti antstolio 2019-07-29 turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuota 101/420 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), ir 1/80 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ).