Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Danijos Karalystės kompetentingos institucijos – Danijos Rytų regioninės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo laisvės atėmimo bausme nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Danijos Karalystėje, pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat 7 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiui D. M. paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. M. Danijos Karalystės Helsingioro apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuteistas:

1 veika. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas pagal Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 290 straipsnio 1 dalį, nes jis nenustatytu metu po 2022 m. birželio 5 d. gavo pistoletą CZ Shadow 2 OR 9mm Nr. C809999 su 4 dėtuvėmis, Feinwerkbau AW 93 22 kal. Nr. 5657 su 2 dėtuvėmis, Infinity SVI 9mm CAPSI- CUMDK2, nors žinojo arba tikrai turėjo suprasti, kad pistoletas ir amunicija, kurie buvo gauti iš vagystės įsibraunant adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos laikotarpiu tarp 2022 m. birželio 4 ir 5 d., buvo gauti nusikalstamu būdu.

2 veika. Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 192a straipsnio 1 dalies kartu su 4 dalimi, pažeidimas, nes jis, nenustatytoje vietoje Kopenhagos apylinkėse, tiksliai nenustatytu apie vienerių metų laikotarpiu po 2022 m. birželio 4 d., iš dalies viešai prieinamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iš dalies nenustatytoje vietoje Nørrebro rajone (Kopenhagos miesto dalis), o vėliau savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), pirko, gabeno ir vėliau laikė šautinį ginklą - veikiantį pistoletą CZ Shadow 2 OR 9mm su dėtuvėmis, tame tarpe dėtuve, kurioje buvo 10 šovinių - bei maišelį šaudmenų, kuriame buvo 545 vnt. Luger 9mm šaudmenų.

3 veika. Danijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 191 straipsnio 1 dalies 1 sakinio pažeidimas, nes jis, 2025 m. sausio 15 d. apie 07.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėjo 74 gramus kokaino, 1 354 vnt. ekstazio tablečių ir ne mažiau nei 1 500 gramų skunko/hašišo su tikslu platinti.

4 veika. Įsakymo dėl ginklų 59 straipsnio 4 dalies kartu su 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu pažeidimas, nes jis 2025 m. sausio 15 d. apie 07.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėjo kastetą.

D. M. skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis deportuojamas iš Danijos ir jam paskiriamas visam laikui galiojantis draudimas atvykti į Daniją. Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu patvirtintas apylinkės teismo nuosprendis byloje prieš D. M. su pakeitimu, pagal kurį jis baudžiamas papildoma 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis yra vykdomas Danijos Karalystėje.

Liudijime nurodoma, jog nuteistasis D. M. nesutinka būti perkeltas į Lietuvą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes jo žmona ir vaikas gyvena Danijoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į gautą prašymą, kuriame nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti ir vykdyti Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo yra imperatyviai nurodytos sąlygos, kurioms esant Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tiek šio Įstatymo 1 dalyje, tiek 2 dalyje yra numatyta tokių sąlygų visuma, t. y. būtinos visos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau kaip nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos prašyme jis nuo 2015 metų yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Daniją. Taip pat, iš nagrinėjamo prašymo bei pateikto nuosprendžio matyti, kad D. M. inkriminuotoje antroje nusikalstamoje veikoje (šaunamojo ginklo laikymas) nurodyta, jog nuteistasis ginklą laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), t. y., Danijoje esantis Kopenhagos priemiesčio rajonas. Toje pačioje gyvenamojoje vietoje nuteistasis laikė ir narkotines medžiagas bei kastetą, dėl ko jam buvo inkriminuotos trečia ir ketvirta nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad D. M. 2015 metais deklaravęs išvykimą į Daniją visą laiką, iki šiol, gyveno Danijoje, kas reiškia, kad jo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Danijoje ir nėra duomenų, kad šioje valstybėje būtų priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ) Taip pat nėra laisvės atėmimo vietos įstaigos sutikimo, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai (Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.). Apie tai nepažymima ir nagrinėjamame Lietuvos kalėjimų tarnybos rašte. Be to, tiek nagrinėjamame rašte, tiek pateiktuose Danijos kompetentingų institucijų dokumentuose nurodyta, kad nuteistasis D. M. nesutiko būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvos Respubliką, motyvuodamas tuo, kad jo šeima (žmona, vaikai) gyvena Danijoje. Be kita ko, sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, Danijos kompetentingos institucijos nesikreipė į Lietuvos kompetentingas institucijas konsultacijų dėl palankesnių sąlygų užtikrinant socialinę nuteistojo D. M. reabilitaciją vykdant jam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. M. daug metų negyvena Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Daniją, kur faktiškai ir gyvena, į tai, kad Danijoje gyvena ir nuteistojo šeima, nuteistasis nesutiko būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvą, dėl jo socialinės reabilitacijos atliekant bausmę Lietuvoje nebuvo vykdomos konsultacijos ir nėra laisvės atėmimo vietos įstaigos sutikimo, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, darytina išvada, kad nėra visų Įstatyme numatytų sprendimo pripažinimo ir vykdymo sąlygų visumos. Pažymima ir tai, kad aptartos aplinkybės neatitinka ir Pamatinio tarybos sprendimo 4 ir 6 straipsniuose nurodytų nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kitai valstybei kriterijų.

Nuteistojo D. M. valstybės paskirta gynėja advokatė N. F. atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie D. M. gyvenamąją vietą. Asmens duomenų suvestinėje nurodyta, kad D. M. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota iki 2015 m. kovo 22 d. Iš minėto adreso D. M. išvyko į užsienio valstybę 2015 m. kovo 23 d. Danijoje gyvena nuteistojo duktė ir galbūt sūnus ir pats nuteistasis pareiškė, kad nori 2025 m. rugpjūčio 22 d. užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikti Danijoje, t. y., pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir bausmės paskyrimo vietą. Taip pat nėra žinoma, ar nuteistasis palaikė santykius su buvusia sutuoktine N. M., nes medžiagoje dėl asmens duomenų nurodyta, kad D. ir N. santuoka nutraukta 2018 m. lapkričio 23 d. Nuteistojo D. M. motina A. M. mirė 2024 m. lapkričio 27 d. Todėl nuosprendžio išrašo iš Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžių registro teiginiai dėl išsiuntimo iš šalies, gynybos požiūriu yra labai abejotini. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį, kad nuteistasis taip pat nesutinka, kad Lietuvos Respublika perimtu vykdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 str. 2.16 str. negalima konstatuoti, kad nuteistojo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 nuostata, įtvirtinta trečiame Įstatymo straipsnyje sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindinis tikslas – siekti sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Nuteistasis mano, kad jo socialinė reabilitacija bus sėkmingesnė Rytų Danijos valstybėje, nes ten gyvena jo dukra ir sūnus. Pateiktoje gynybai medžiagoje nėra duomenų apie galimas „konsultacijas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai“, kaip numato minėto Įstatymo 6 straipsnis. Todėl prašymas nutenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Minėto įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Įstatymo 3 straipsnis nustato sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai ir kai yra visos šios sąlygos:

1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką;

3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nors D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau Gyventojų registro duomenimis, jis jau nuo 2015 m. kovo 23 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Daniją. Iš liudijimo matyti, kad D. M. nesutinka būti perduotas bausmės atlikimui į Lietuvą, nes jo žmona ir vaikas gyvena Danijoje. Iš Asmens duomenų matyti, jog jo Lietuvos Respublikoje sudarytos santuokos yra nutrauktos. Duomenų, kad Lietuvoje jis turėtų turto, nepateikta. Taip pat nėra duomenų kur gyvena jo dukros L. M. ir M. M., ar jis palaiko su jomis ryšį, nes nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis turi tris vaikus, tačiau duomenų apie juos nepateikta. Nuteistojo mama yra mirusi, duomenų apie bendravimą su tėvų nėra. Be to, nuosprendyje nurodoma, kad D. M. Danijoje teisėtai gyveno beveik devynis metus, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (Kopenhagos priemiesčio rajonas). Todėl šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad D. M. ekonominė ir socialinė aplinka labiau yra siejama su Danija, o ne su Lietuvos Respublika ir Klaipėdos miestu, kas apskirtai neleidžia daryti išvadą, jog nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kad Danijoje būtų priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, taip pat nėra. Be to, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu ne tik kai yra 1-3 punktuose nurodytos sąlygos, bet kai tokiu sprendimu bus sudarytos palankesnes sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Sprendžiant, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, su kita Europos Sąjungos valstybe nare gali būti konsultuojamasi šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), tačiau Danijos Karalystės institucijos dėl konsultacijos ar D. M. Lietuvoje bus sudarytos palankesnes sąlygas socialinei reabilitacijai, nesikreipė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų sudarytos palankesnės sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis jau daug metų gyvena Danijoje ir tikėtina, būtent ten yra sukūręs socialinius ir ekonominius ryšius.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos:

1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje;

2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nors nuteistasis D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jis nesutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės bei nėra laisvės atėmimo vietų įstaigos sutikimo, kuris šiuo atveju yra privalomas Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, todėl nėra ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų pripažinti Danijos Karalystėje priimtą sprendimą dėl D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, net ir nesprendžiant ar nėra Įstatyme 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 9 straipsnio 1 dalies b) punktą, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikoma 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindų ir sąlygų dėl Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, todėl prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsniu, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 9 straipsnio 1 dalies b) punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Danijos Karalystės kompetentingos institucijos – Danijos Rytų regioninės kalėjimų ir probacijos tarnybos – prašymo netenkinti.

Atsisakyti pripažinti (ir vykdyti) Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį, priimtą D. M. atžvilgiu.

Apie priimtą teismo sprendimą informuoti nuteistąjį (per liudijime nurodytą instituciją), jo gynėją, prokurorę, Danijos Karalystės kompetentingai instituciją, Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.