Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-142-898/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
AN2-142-898/2020
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00340-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-142-898/2020
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00340-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. G. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 25 d., nuo 21.00 val. iki 21.07 val., Partizanų g., Švenčionėliuose, Švenčionių r. sav., vairavo automobilį, nesilaikė saugaus atstumo iki Partizanų g., Švenčionėliuose, turgavietės teritorijoje stovėjusios transporto priemonės, priartėjo prie Č. V. priklausančio automobilio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir susidūrė su automobiliu „Opel Omega“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino minėtą transporto priemonę bei R. S. priklausantį automobilį BMW 530D, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 sausio 20 d. nutarimą ir priimti nutarimą nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu. Nepanaikinus regiono apylinkės teismo nutarimo prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba šią poveikio priemonę skirti kuo mažesniam terminui.

2.1. Skunde nurodo, kad sutinka, jog įvykio metu vairavo automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam inkriminavo nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jis iš eismo įvykio nepasišalino. Įvykio dieną vairuodamas automobilį nepajuto, kad būtų padaręs eismo įvykį, dėl kurio būtų atsiradusi žala kitoms transporto priemonėms. Įvykio vietoje buvo nemažą laiko tarpą, norėjo gražiuoju išsiaiškinti aplinkybes, tačiau dėl kitų asmenų, kurių automobilius apgadino bei jų draugų kompanijos chuliganiškų veiksmų, agresyvaus elgesio jo atžvilgiu bei fizinės jėgos naudojimo bandant jį ištraukti iš automobilio ir sumušti, negalėjo to padaryti ramiai, bijodamas būti sužalotas. Apeliantas nesuprato, kad asmenys nori ištraukti raktelius, o galvojo, kad jie nori su juo susidoroti. Siekdamas to išvengti persėdo iš vairuotojo pusės į keleivio pusę.

2.2. Skunde akcentuojama, kad V. G. yra neįgalusis, kuris visiškai nevaldo kojų. Jo vairuojamas automobilis specialiai pritaikytas vairuoti neįgaliam asmeniui – turintis rankinį valdymą. Apeliantas ginčija pareigūno tarnybiniame pranešime surašytas eismo įvykio aplinkybes, nes lieka neaišku, kokiu būdu buvo apgadintas BMW 530D automobilis. Iš liudytojų apklausų matyti, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į „Opel Omega“ ne dėl to, kad vairuojant nebuvo laikomasi saugaus atstumo, o galimai dėl netyčinio stabdžio atleidimo, kadangi „Audi A6“ automobilis yra su automatine greičių dėže. Netyčia atleidus stabdį automobilis galėjo pajudėti nedideliu greičiu, todėl smūgio iš kurio galėjo suprasti apie įvykį nebuvo. Jo vairuojamas automobilis tiesiog įsirėmė į priekyje stovėjusį „Opel Omega“ automobilį, kuris buvo su išjungtais stovėjimo stabdžiais bei neįjungta pavara, todėl įsirėmė į jo priekyje stovėjusį BMW 530D automobilį.

2.3. Skunde teigiama, kad po įvykio prie jo automobilio priėjo pažįstamas M. K., kurio apeliantas paprašė padėti. M. K. bandė įkalbėti asmenis palikti V. G. ramybėje, tačiau supratęs, kad nepavyks susitarti siekdamas išvengti didesnio konflikto sėdo už „Audi A6“ vairo ir išvažiavo. Ne apeliantas sugalvojo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes norėdamas pasišalinti V. G. galėjo tai padaryti iš karto po įvykio. Jam inkriminuotas nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia, bet byloje nėra duomenų, kad jis būtų tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Po įvykio buvo nuvežtas į namus ir iš gyvenamosios vietos neišvyko. Atvykę policijos pareigūnai procesinius patikrinimo veiksmus atliko tik su M. K.. Policijos pareigūnai iš asmenų, kvietusių policiją jau tuomet suprato, kad iš įvykio vietos V. G. pasišalino ne pats. Apylinkės teismas nepagrįstai kaltino V. G. pasišalinimu iš eismo įvykio, nes jis iš įvykio vietos buvo išvežtas ne savo pastangomis, o kito asmens pagalba, siekiant apsisaugoti nuo agresyviai nusiteikusių asmenų.

2.4. Jei teismas nustatytų, kad jo veiksmuose yra inkriminuoto nusižengimo požymiai, tai tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų būti netaikomas arba jo terminas mažinamas, nes V. G. yra neįgalus, nevaldo kojų ir negali vaikščioti. Didesnio atstumo (iki parduotuvės ar gydymo įstaigos) negali įveikti su vėžimėliu, todėl jam reikalinga teisė vairuoti. Nuo nuolatinio sėdėjimo atsiranda pragulos, todėl prižiūrinčios slaugytojos nurodymu privalo kiekvieną dieną vykti į procedūrinį kabinetą perrišimui atlikti, o poliklinika nuo jo namų nutolusi apie 3 km. Be teisės vairuoti keliavimas į polikliniką ir atgal būtų labai apsunkintas, o kartais ir neįmanomas. Gyvena vienas, neturi nei šeimos, nei vaikų, kurie jam galėtų padėti. Iš gaunamų pašalpų negalėtų pasisamdyti vairuotojo ar taksi, kuris nuvežtų į gydymo įstaigą. Apylinkės teismas paskyrė nuobaudą už nusižengimą, kurio neįvykdė ir paskyrė 6 mėnesiais didesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijos minimume.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariato vyresnysis tyrėjas prašo V. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ginčijamas V. G. veiksmų kvalifikavimas (pasišalinimo faktas) ir teigiama, jog po eismo įvykio jis iš įvykio vietos nepasišalino, o buvo išvežtas kito asmens, taip siekiant apsisaugoti nuo agresyviai nusiteikusių jaunuolių ir išvengti dar didesnio konflikto. Jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes jis pats tai galėjo padaryti bet kuriuo metu. Skunde taip pat keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies.

5. ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, straipsnio dispozicija aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos traukiamas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punktu vairuotoju pripažįstamas asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Ginčo dėl to, kad automobilį iki įvykio vairavo būtent V. G., byloje nėra. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pažeidėjas neigė vairavęs automobilį ir teigė, kad eismo įvykį sukėlė M. K., tačiau apylinkės teisme ši versija buvo paneigta. Apeliaciniame skunde pažeidėjas pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, bet neigia, jog pasišalino iš įvykio vietos ir ginčija pasišalinimo aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas tinkamai ištyrė įrodymus byloje (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, vaizdo įrašus, nuotraukas, pareigūnų parodymus), teisingai kvalifikavo V. G. veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą.

6. Skunde teigiama, kad V. G. labai bijojo, jog bus sumuštas ir kitaip sužalotas įvykio vietoje buvusių agresyviai nusiteikusių jaunuolių, todėl išvažiuojant iš įvykio vietos buvo siekiama išvengti didesnio konflikto, sunkesnių pasekmių. Tokia skunde nurodoma pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad V. G. sėdi vairuotojo vietoje, kai asmuo per keleivio pusės langą bando paimti automobilio „Audi A6“ raktelius, bet pažeidėjas aktyviais veiksmais priešinasi ir trenkia asmeniui per rankas. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad V. G. persėdo į priekinę keleivio vietą ir bendrauja su jį filmuojančiu asmeniu esant atidarytoms automobilio durims. Apeliantas teigia, jog siekdamas išvengti fizinio jėgos prieš jį panaudojimo ir susidorojimo su juo persėdo į priekinę keleivio vietą. Toks asmens persėdimo į keleivio vietą paaiškinimas yra logiškai nepagrįstas ir jo veiksmai prieštarauja pozicijai dėl agresyviai nusiteikusių jaunuolių veiksmų. Vaizdo įrašuose matyti, kad automobilio „Audi A6“ kairė pusė (vairuotojo pusė) yra prispausta prie „Opel Omega“ ir atidaryti vairuotojo durų nėra galimybės. Asmenys negali prieiti prie V. G. per vairuotojo pusę, todėl bando paimti automobilio raktelius iš keleivio pusės. Objektyviai vertinant situaciją V. G. bijodamas fizinio kontakto su agresyviais jaunuoliais, turėjo likti vairuotojo vietoje, kur yra sunkiai pasiekiamas dėl užspaustų automobilio durelių, bet ne persėsti į priekinę keleivio pusę, kur yra lengvai pasiekiamas, neva agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Neužfiksuota jokių požymių, kad įvykio vietoje buvę asmenys elgtųsi agresyviai V. G. atžvilgiu, bandytų ištraukti jį iš automobilio ar fiziškai sužaloti. Tokius teiginius paneigia minėtas vaizdo įrašas, kai V. G. sėdi priekinėje keleivio vietoje atsidaręs automobilio dureles ir bendrauja su jį filmuojančiu įvykio liudininku. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad V. G. negrėsė joks pavojus ir nebuvo jokios pagrįstos priežasties pasišalinti iš įvykio vietos siekiant apsisaugoti nuo neva agresyvių jaunuolių veiksmų. Vaizdo įrašuose užfiksuotas V. G. elgesys (trenkimas per rankas, keiksmažodžiai) taip pat paneigia skunde dėstomą poziciją, jog jis buvo geranoriškai nusiteikęs ir situaciją siekė išspręsti taikiai.

7. Skunde pabrėžiama, kad V. G. iš įvykio vietos nepasišalino, o buvo išvežtas M. K., kuris įgyvendino spontanišką sumanymą apsisaugoti nuo agresyviai nusiteikusių jaunuolių. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad aplinkybė, jog pažeidėjas ne pats išvažiavo, o buvo išvežtas kito asmens nesudaro pagrindo teigti, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos. Nors V. G. pats nevairavo automobilio po eismo įvykio, tačiau pritarė M. K. veiksmams pasišalinti iš įvykio vietos, nesistengė jam sutrukdyti ir pats savanoriškai persėdo į keleivio vietą, kad M. K. galėtų vairuoti automobilį vietoje jo. V. G. žinojo, kad yra iškviesta policija eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau nesistengė sustabdyti M. K., nuo neteisėto elgesio. Iš vaizdo įrašų matyti, kad M. K. užtrunka pakankamai ilgai, kol per automobilio galą persėda į vairuotojo vietą ir šis laikas galėjo būti pakankamas V. G. sustabdyti asmenį nuo neigiamas pasekmes užtraukiančių veiksmų atlikimo. Visgi, V. G. pasirinko kitokį elgesio variantą – leido neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui vairuoti savo automobilį po eismo įvykio ir išvažiuoti iš įvykio vietos, tokiu būdu pasišalino iš įvykio vietos ir padarė administracinį nusižengimą.

8. Nors apeliantas neginčija, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir teigia, kad neaišku, kokiu būdu buvo apgadintas BMW 530D automobilis. Mano, kad tai galėjo nutikti dėl „Opel Omega“, kuris stovėjo neįjungęs stabdžių ar pavaros ir po smūgio įsirėmė į priekyje buvusį BMW 530D. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Eismo įvykio vietos schemoje, nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuota, kad V. G. vairuojamas „Audi A6“ šonu atsitrenkė į „Opel Omega“ automobilį ir šis nuo smūgio pasislinkęs šonu atsitrenkė į šalia stovėjusį BMW 530D. Pareiškėjo skunde pateikta versija dėl BMW 530D automobilio apgadinimo visiškai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies

9. V. G. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Apylinkės teismas motyvuotai nurodė, kodėl V. G. yra skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Apylinkės teismas ypatingą dėmesį skyrė pažeidėjo asmenybei, jo požiūriui į savo sveikatos būklę, elgesį įvykio metu bei po jo, pasišalinimo iš įvykio vietos būdą, kurie pabrėžia jo kaip vairuotojo pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai ir daro išvadą, kad buvo paskirta proporcinga ir pagrįsta administracinio poveikio priemonė, kurios mažinti nėra teisinio pagrindo.

10. Teismui suteikta galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (įvykio metu buvusi ANK 34 straipsnio 5 dalis, nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus straipsnio redakcijai ši nuostata perkelta į ANK 34 straipsnio 6 dalį), kurioje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei viena iš skunde nurodytų aplinkybių negali būti vertinama kaip išskirtinė ir reikšminga taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad pažeidėjas turi negalią (negali vaikščioti) apylinkės teismas jau įvertino skirdamas bausmę, tačiau atsižvelgęs į V. G. elgesį ir veiksmų pobūdį, nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Kaltininkas nepripažino savo kaltės, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, davė prieštaringus parodymus bei keitė savo poziciją norėdamas išvengti atsakomybės.

11. Skunde nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti asmeniui reikalinga nuvykti į gydymo įstaigą neturi išskirtinės įtakos sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Pažeidėjo turima negalia negali savaime lemti jo teisinės padėties švelninimo. Galimybė vairuoti transporto priemonę palengvino V. G. susisiekimo galimybes. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė apsunkins pažeidėjo kasdienį gyvenimą negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl sveikatos, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl sveikatos būklės, V. G. šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė