- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- T-XX-99-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jai iš atsakovo 3520 Lt žalos atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra savo mirusio sutuoktinio R. Š. įpėdinė. Jos sutuoktiniui nuo 2007 m. liepos 15 d. iki jo mirties 2008 m. sausio 13 d. priklausė gauti senatvės pensiją. Po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į valstybinio socialinio draudimo institucijas su prašymu paskirti ir paskaičiuoti jos sutuoktiniui priklausiusią senatvės pensiją ir ją išmokėti pareiškėjai, kaip įpėdinei. Tačiau valstybinio socialinio draudimo institucijos savo sprendimais atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamos, kad pareiškėjos sutuoktinis dėl pensijos skyrimo nesikreipė, dėl ko jam pensija nebuvo ir negali būti paskirta. Tuomet pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti minėtus valstybinio socialinio draudimo institucijų sprendimus bei įpareigoti valstybinio socialinio draudimo institucijas paskirti ir paskaičiuoti jos sutuoktiniui priklausiusią senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2008 m. sausio 13 d.. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs jos ieškinį su šiais reikalavimais, 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau sprendime nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis 2005 m. spalio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui buvo pateikęs prašymą priimti dokumentus duomenų kaupimui, apskaičiuoti turimą pensijų draudimo stažą ir apskaičiuoti prognozuojamą pensiją, bet prognozuojamos pareiškėjos sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas buvo atliktas tik 2008 m. lapkričio 6 d.. Teismas konstatavo, jog toks ilgas prognozuojamos pensijos apskaičiavimas nėra pateisinamas. Pareiškėja nurodė, kad minėtas pernelyg ilgas prognozuojamos jos sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas nulėmė tai, jog pareiškėjos sutuoktinis nežinojo, ar jo draudimo stažas yra pakankamas pensijai skirti, ir nesikreipė dėl pensijos paskyrimo. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius būtų veikęs tinkamai ir būtų operatyviai pareiškėjos sutuoktinį informavęs apie jo draudimo stažą ir prognozuojamą pensiją, tuomet pareiškėjos sutuoktinis būtų spėjęs iki mirties kreiptis dėl pensijos paskyrimo ir būtų pensiją gavęs laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2008 m. sausio 13 d., o pareiškėja po sutuoktinio mirties, kaip jį palaidojęs asmuo, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsniu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 80 punktu, būtų gavusi sutuoktinio dviejų mėnesių pensijos dydžio išmoką. Pareiškėja nurodė, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus netinkamo veikimo (neveikimo) informuojant pareiškėjos sutuoktinį apie prognozuojamą pensiją buvo padaryta žala, pasireiškusi negautomis pajamomis, tai yra pareiškėjos sutuoktiniui nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2008 m. sausio 13 d. neišmokėta 2640 Lt pensijos suma. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis yra miręs, todėl šio žalos atlyginimo turi teisę reikalauti pareiškėja, kaip įpėdinė. Be to, pareiškėja dėl minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus netinkamo veikimo (neveikimo) turėjo ir papildomų nuostolių, tai yra negavo sutuoktinio dviejų mėnesių pensijos dydžio išmokos po jo mirties (880 Lt).
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos. Šis ginčas yra platesnio pobūdžio ir peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl žalos atlyginimo kategorijos ribas, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju keliamo ginčo esmė yra žalos, padarytos galimai neteisėtais valstybinio socialinio draudimo institucijų veiksmais, šioms institucijoms vykdant viešojo administravimo funkcijas valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo srityje, atlyginimas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) yra teismingi administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Tai, jog pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia kaip įpėdinė, šios bylos rūšinio teismingumo nekeičia. Su byla susijusius papildomus klausimus dėl teisės į žalos atlyginimą perėmimo (paveldėjimo) gali išspręsti ir bylą nagrinėjantis administracinis teismas.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasJanina StripeikienėRičardas PiličiauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys