Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Bronius Valius, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovui J. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo bei ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 4 atsakovui J. Š., tuo metu dirbusiam Klaipėdos miesto Vyriausiajame policijos komisariate, išnuomuotas tarnybinis vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, motyvuodama tuo, jog atsakovas 1998-07-17 atleistas iš tarnybos, taigi nebeturi teisės naudotis tarnybiniu butu. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1622,52 Lt nesumokėto nuomos mokesčio. Atsakovas šį ieškovės reikalavimą patenkino bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino motyvuodamas tuo, jog atsakovas ieškovei nebėra skolingas, bute gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, todėl nėra pagrindo iškeldinti atsakovą iš buto. Ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netaikius reikiamų taikyti teisės normų ir neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog ginčo butas yra tarnybinis, kuris atsakovui buvo suteiktas dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Iškeldinimo iš tarnybinių butų tvarką reglamentuoja specialiosios teisės normos: ne tik CK 6.620 straipsnis, kuris numato, jog pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su ten gyvenančiais šeimos nariais, bet ir Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu tol, kol turi pareigūno statusą; Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė šio buto statuso apspręsto iškeldinimo iš buto pagrindo.

Ieškovės teigimu, atsakovas iš tarnybos buvo atleistas 1998-07-17. Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, jog atsakovas LR VRM 1998-07-17 įsakymu Nr. 454 nuo 1998-07-22 perkeltas į Palangos miesto policijos komisariatą. Iš Palangos miesto policijos komisariato atsakovas ateistas 2007-04-02. Atleidimo pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktas (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). Taigi atsakovas 1998-07-17 buvo ne atleistas iš tarnybos, o perkeltas į kitą komisariatą.

Įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Teisės normų kaita neturi įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebegalioja į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kokios nuostatos dėl iškeldinimo iš tarnybinių butų galiojo 1998-07-17, t.y. atsakovo perkėlimo į kitas pareigas metu. Šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą vidaus reikalų įstaigą, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto. Atsakovo perkėlimo metu galiojusio Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, jog asmenys, perėję dirbti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos padalinius, dėl šios priežasties negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus jiems kitos gyvenamosios patalpos. 1990-12-11 Policijos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentavusiame policijos pareigūnų aprūpinimą butais, buvo įtvirtinta iš esmės analogiška norma: asmenys, perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar pagal atsakovo perkėlimo metu galiojusias teisės normas atsakovas, perėjęs dirbti į Palangos miesto policijos komisariatą, prarado teisę naudotis tarnybiniu butu ar ne, ar tuo metu jis galėjo būti iškeldintas iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nustatęs šią aplinkybę, teismas turėtų aiškintis, kaip atsakovo teisę naudotis tarnybiniu butu paveikė tas faktas, jog 2007-04-02 jis atleistas iš Palangos miesto policijos komisariato: ar atsakovo atleidimo iš darbo metu galiojusios teisės normos – konkrečiai CK 6.621 straipsnis - suteikė atsakovui teisę į kitą gyvenamąją patalpą, jį iškeldinant iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis butas atsakovui suteiktas 1993-01-27 potvarkiu (b.l. 6). Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negalėjo būti iškeldinami asmenys, ne mažiau kaip 10 metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą. Butų kodeksas neteko galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796 nuo 1998 m. liepos 1 d. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar galiojant nurodytam Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., atsakovas įgijo teisę būti iškeldinamas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, t. y. ar iki 1998 m. liepos 1 d. jis buvo išdirbęs tarnyboje ne mažiau kaip 10 metų. Bendrabučių, tarnybinių butų statuso pakeitimo, butų praplėtimo ir kito gyvenamojo ploto suteikimo sąraše nurodyta, jog atsakovas Vyriausiajame policijos komisariate dirbo nuo 1986 metų. Pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, ar šis sąrašas yra pakankamas atsakovo tarnybos pradžios įrodymas, ir nustatęs atsakovo darbo pradžią turėtų spręsti, ar yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti nurodytą Butų kodekso nuostatą. Tokia praktika dėl Butų kodekso 105 straipsnio taikymo yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-102/2006.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog ieškovė reiškė reikalavimą iškeldinti iš buto tik atsakovą, tuo tarpu pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo bute atsakovas gyvena kartu su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais. Teismui patenkinus ieškinį, priimtas sprendimas sudarytų teisinį pagrindą tik atsakovo, o ne jo šeimos iškeldinimui. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį ieškinio trūkumą ir įpareigoti ieškovę jį pašalinti, tinkamai suformuluojant ieškinio reikalavimus.

Ieškovė nurodo, jog nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį. Teigia, jog gavo du šaukimus į 2007-10-29 ir 2007-10-31 teismo posėdžius ir telefonu buvo informuota, jog teismo posėdis įvyks 2007-10-31. Jokių šį ieškovės teiginį pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Byloje yra tik viena teismo šaukimo įteikimo pažyma, iš kurios matyti, jog ieškovė buvo informuota apie teismo posėdį, įvyksiantį 2007-10-29 (b.l. 42). Į tą dieną vykusį posėdį ieškovė, nenurodžiusi jokių pateisinamų neatvykimo priežasčių ir neprašiusi atidėti bylos nagrinėjimą, neatvyko – posėdyje dalyvavo tik atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog jai nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, nepagrįstas.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai negali būti pašalinti, todėl, panaikinus sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.