- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 1N-4/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Kaltinamasis
- A. E.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria laikinai apribota nuosavybės teisė į A. E. priklausantį turtą.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad iki 2006 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) mieste R. L., K. Č., D. B. organizavus šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, siekiant daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, taip pat neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, jis laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio įsitraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą ir joje dalyvavo iki 2008 m. kovo 7 d., vykdydamas nurodymus, parinkdamas ir verbuodamas vairuotojus bei vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei jų kontrabandą.
A. E. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje; 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi laikinai – iki bylos išnagrinėjimo teisme – apribojo nuosavybės teisę į A. E. priklausantį butą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. E., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Skunde nurodo teismą neatsižvelgus, jog butas įgytas 1993 m., jame gyvenamąją vietą deklaruoja žmona ir mažametis vaikas. Tai patvirtina, kad šis turtas neturi jokio ryšio su nusikaltimais, kuriais jis kaltinamas. Be to, teismas apribojo turtą neribotam laikui, kol baigsis teismo procesas, tuo pažeidžiamos jo teisės.
Teismo posėdyje kaltinamasis prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. E. skundas atmetamas.
Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo skundus dėl to paties turto, į kurį teismo nutartimis buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo 2010 m. gegužės 21 d., 2010 m. rugsėjo 16 d. ir priėmė nutartis, kuriomis kaltinamojo skundus atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtose nutartyse išsamiai išaiškinti procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymo teisiniai argumentai, jie nekartojami nagrinėjant aptariamą kaltinamojo skundą.
Aukštesnysis teismas dar kartą akcentuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šioje byloje kaltinamajam A. E. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Jeigu būtų įrodyta kaltinamojo A. E. kaltė, bus sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo.
Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnėse nutartyse jau minėjo, kad paskirtai procesinės prievartos priemonei taikyti neturi reikšmės, jog turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, įgytas žymiai anksčiau, negu inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurias padaręs kaltinamas A. E. Šeimos narių deklaravimas savo gyvenamosios vietos bute taip pat nėra kliūtis laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teisę į aptariamą turtą.
Nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas dėl jam taikomos procesinės prievartos priemonės termino pažeidimo.
BPK 151 straipsnio 6 dalis numato, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 151 straipsnyje numatyti procesinės prievartos priemonės taikymo terminai galioja tik ikiteisminiam tyrimui, o vėliau teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė neribojama. Konkrečių procesinės prievartos priemonės taikymo terminų baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Dėl to aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, nustačius procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę iki bylos išnagrinėjimo, jos paskyrimo tvarka nepažeista.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria kaltinamajam A. E. laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo A. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.