- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1958-1096/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07194-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Nukentėjusysis
- B. R.
- Advokatai
- Povilas Latvys, Emma Domajeva
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. P. kaltinama tuo, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 15.00 val., ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sudavė B. R. du kartus delnu per veidą, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, parklupdė ant kelių ir tempė ją už plaukų. Ž. P. laikydama už plaukų B. R., nenustatytą smūgių skaičių sudavė jos galvą į koridoriaus sieną ir vieną kartą koja spyrė B. R. į pilvo sritį, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai B. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Ž. P. sutiko duoti parodymus ir kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų. Parodė, kad 2019 m. vasario 13 d. apie 14.30 val., bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir B. R. kilo konfliktas dėl dujų, kurio metu kaltinamoji su nukentėjusiąja apsistumdė. Kaltinamoji paėmė B. R. už plaukų ir išstūmė iš virtuvės. Pažymėjo, jog nesudavė nukentėjusiajai į veidą, jos galvos į sieną netrenkė ir koja jai nespyrė. Koridoriuje jos nesistumdė, nukentėjusioji tik rėkė, todėl visi kaimynai išėjo iš savo butų. Atkreipė dėmesį, kad įvykį matė liudytojos I. Š., T. K. ir kaimynas S. iš 86 – ojo buto. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį pripažino ir žalą atlygino dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, kuri sukėlė jos veiksmai. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios už sukeltą fizinį skausmą. Su pareikštu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies (b. l. 128-130). Vėliau savo parodymus pakeitė ir pripažino visus jai inkrimuotus veiksmus. Atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamoji su nukentėjusiąja susitaikė (b. l. 130-131), teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 126), atlygino nukentėjusiajai patirtą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji Ž. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad kartu su sutuoktiniu ir dviem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), apie 22 metus. Kaimynė B. R. gyvena 82-ame bute, apie 7 metus. Pažymėjo, jog B. R.dažnai konfliktuoja su kaimynais, kurie skundžiasi jos elgesiu. Iki įvykio santykiai su kaimyne buvo geri. 2019 m. vasario 13 d., apie 15 val., bendroje virtuvėje Ž. P. ketino daryti valgyti kai prasidėjo žodinis konfliktas su B. R. dėl atsiskaitymo už dujas. Kaimynė B. buvo įniršusi, rėkė ant Ž. P., o ši tylėjo. B. R. pasakė, kad jei Ž. P. tylės, ji iškvies policiją. Buvo prašyta, kad B. R. leistų ramiai gaminti valgį. Patikino, kad dėl kilusios situacijos galės išsiaiškinti kitą dieną, tačiau B. į jos žodžius nereagavo ir toliau rėkė ant Ž. P.. Neapsikentusi Ž. P. sugriebusi ir laikydama B. už plaukų ištempė iš virtuvės ir paleido B. plaukus, pastūmė B. nuo savęs, dėl ko B. R. nukrito ant grindų. B. R. pradėjo rėkti. Pažymėjo, jog nesudavė B. R. delnu per veidą, jos galvos į sieną netrenkė, jokių spyrių į pilvo sritį nesudavė. Suprato, kad neturėjo teisės sugriebti B. R. už plaukų ir tokiu būdu ištempti iš virtuvės, tačiau akcentavo tai, kad B. R. tą dieną buvo konfliktiškai nusiteikusi, įkyri, negirdėjo prašymų išeiti iš virtuvės, todėl nesusivaldė. Nuoširdžiai gailisi, kad tarp jos ir B. R.įvykusio konflikto. Atkreipė dėmesį, kad konflikto metu, bendroje virtuvėje buvo kaimynė T. K.iš 83-ojo buto, kuri matė, kaip B. R. rėkė (b. l. 68).
Nukentėjusiosios B. R. 2019 m. vasario 13 d. prašyme nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. apie 15 val., ją sumušė 91-ojo buto gyventoja Ž. P., kadangi pareiškėja pareikalavo atsiskaityti už dujas. Parodė, kad Ž. P. ją spardė kojomis, pargriovė ant grindų, puolė peiliu. Pažymėjo, kad viską matė 81-ojo ir 84-ojo buto gyventojai, koridoriuje buvo daug žmonių, bet pati visko gerai neprisiminė. Ž. P. ne pirmą kartą smurtauja prieš pareiškėją (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabučio 4 aukšte, savivaldybei priklausančiame bute. 2019 m. vasario 13 d., apie 14.50 val. tarp kaimynių B. R. ir Ž. P., bendro naudojimo virtuvėje įvyko žodinis konfliktas dėl skolos už dujas. Ž. P. metė į nukentėjusiąją peilį su kuriuo pjaustė mėsą, tačiau jai pasilenkus, peilis nukrito ant grindų. Tuomet priėjo prie nukentėjusiosios ir du kartus delnu smogė į dešinės pusės veidą, čiupo abejomis rankomis nukentėjusiąją už plaukų, parklupdė ją ant kelių ir pradėjo vilkti į bendro naudojimo koridorių, tuomet spyrė nukentėjusiajai į pilvą. B. R.garsiai šaukė, kvietėsi pagalbos, tačiau Ž. P.jos nepaleido, laikydama už plaukų, trenkė jos galvą į koridoriaus sieną, ko pasėkoje, trumpam buvo praradusi sąmonę. Atgavusi sąmonę, pamatė, kad yra ant grindų, nepamena kaip ant jų atsirado (b. l. 8).
Papildomos apklausos metu, nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sumušimo bus pareikštas 5 000 Eur civilinis ieškinys moralinei žalai atlyginti (b. l. 15). 2019 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą pripažinti nukentėjusiąją civiline ieškove (b. l. 17).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Š. nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą bendro naudojimo virtuvėje. Atidariusi duris pamatė bendro naudojimo virtuvėje stovinčią B. R. iš 82-ojo buto ir Ž. P. iš 91-ojo buto, kurios tarpusavyje konfliktavo. Girdėjo B. R. prašant Ž. P. pervesti pinigus už dujas. Liudytoja nematė, kad B. R. ir Ž. P. tarpusavyje muštųsi, o kas toliau vyko nematė, nes išėjo į savo butą. Kitą dieną B. R. rodė savo nugarą, ant kurios matėsi dvi mėlynės: viena buvo liudytojos delno dydžio, o kita mažytė. B. R. sakė, kad mėlynių yra ir ant kitų kūno vietų, bet liudytoja jų nematė. Nukentėjusioji minėjo, kad sužalojimai atsirado, nes ją sumušė kaimynė Ž. P. (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. A. (S. A.) parodė, kad gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), 4 aukšte. Kaimynę B. R. charakterizuoja teigiamai – tvarkinga, nėra konfliktiška. Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 13 d. apie 15 val. konfliktas tarp B. R. ir Ž. P. kilo dėl skolos grąžinimo už dujas. Liudytojas su žmona buvo kambaryje, kai išgirdo už durų, bendro naudojimo virtuvėje, triukšmą. Vėliau buvo girdimi riksmai koridoriuje. Liudytojo žmona K. A. išėjo pasižiūrėti kas vyksta, o liudytojas liko namuose, į koridorių nebuvo išėjęs. Po kelių minučių grįžusi žmona K. A. papasakojo mačiusi kaip Ž. P. sumušė kaimynę B. R.. Žmona matė kaip bendroje virtuvėje Ž. P. laikė B. už plaukų, o ši rėkė, šaukė daug kartų kartojo „padėkite“ (b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. A. parodė, kad 2019 m. vasario 13 d. apie 14 val., būdama vyro namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, sklidusį iš bendro naudojimo virtuvės. Iš balsų atpažino konfliktuojančias kaimynes - B. R. ir Ž. P.. Liudytoja nuėjo į bendro naudojimo virtuvę ir pamatė maistą gaminančią Ž., kuri tuo metu konfliktavo su B. dėl dujų apmokėjimo. Iš kilusio konflikto liudytoja suprato, kad Ž. nesutiko mokėti savo dalies už dujas. Liudytoja nematė, kad Ž. peilį mestų į B.. Liudytoja jas ramino, bet jos neklausė. Nenorėdama kištis į konfliktą, liudytoja grįžo į butą. Grįžus į butą, B. ir Ž. konfliktas tęsėsi toliau. Liudytoja dar kelis kartus ėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur konfliktavo Ž. su B., tačiau nematė, kad jos tarpusavyje muštųsi. Apie 15 val. liudytoja buvo bute, kai išgirdo B. šaukiantis pagalbos. Liudytoja iškart išbėgo į bendro naudojimo koridorių, kur pamatė netoli bendro naudojimo virtuvės ant kelių klūpinčią B., o prie jos stovinčią Ž., kuri buvo paėmusi B. už plaukų. Ž. pamačiusi liudytoją, paleido B. plaukus ir nuėjo atgal į virtuvę. B. prašė pagalbos, verkė, šaukė, kad Ž. ją sumušė. Liudytoja padėjo B. atsikelti nuo žemės. Pažymėjo, kad konflikto metu Ž. buvo agresyviai nusiteikusi, elgėsi neprognozuojamai. Kelis kartus prieš konfliktą liudytoja matė Ž. įžeidinėjančia B. (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d., apie 15 val. ėjo po darbo namo. Bendro naudojimo koridoriuje, 4 aukšte pamatė stovinčią kaimynę B. iš 82-ojo buto, kuri visa drebėjo, buvo išsigandusi. Paklausta, kas nutiko, B. sakė, kad ją sumušė kaimynė Ž. iš 91-ojo buto. Tuo metu Ž. buvo bendro naudojimo virtuvėje, agresyviai nusiteikusi, elgėsi neprognozuojamai, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, ne tik B. atžvilgiu, bet ir liudytojos. Liudytoja patarė B. dėl sumušimo kreiptis į policiją. B. prašymu liudytoja kartu laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Belaukiant policijos Ž. nesiliovė įžeidinėti liudytoją ir B. Liudytoja ant B. akivaizdžių smurto žymių nematė, bet B. skundėsi, kad skauda visą kūną. Po kelių dienų B. aplankė liudytoją, paprašė apžiūrėti jos nugarą, nes po patirtų sužalojimų, kuriuos padarė Ž., jai labai skaudėjo nugarą. A. A. pakėlė nukentėjusiosios drabužius ir pamatė dvi dideles mėlynes, kurios buvo per pusę nugaros. Pažymėjo, kad kaimynė Ž. nuolat konfliktuoja su kaimynais, o B. yra ramus žmogus, jokių problemų su ja nebuvo (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. (S. S.) parodė, kad dažnai lanko žmonos tėvą, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 13 d., apie 15 val. buvo nuvykęs pas žmonos tėvą. Užlipęs į ketvirtą aukštą pamatė dvi konfliktuojančias moteris – B. ir Ž. Pažymėjo, jog nežino dėl ko kilo konfliktas. Praėjęs pro konfliktuojančias moteris nuėjo tiesiai į žmonos tėvo butą, o kas vyko toliau nematė (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad B. R. yra konfliktiška asmenybė, žodžiu visiems grasina, jog iškvies policiją, kelia triukšmą, apkalbinėja kiekvieną namo gyventoją, sukuria intrigas. 2019 m. vasario 13 d. apie 15 val., liudytoja buvo namuose. Išgirdo rėkiant B. R., kuri prašėsi pagalbos. Girdėdama jos riksmus liudytoja atidarė buto duris ir pamatė B. stovinčią prie liudytojos buto durų. Liudytojos kaimynė Ž. P. tuo metu buvo bendrosios virtuvės tarpduryje. Liudytoja nuėjo į virtuvę ir paklausė Ž., kas atsitiko. Ž. paaiškino, kad negalėjo gaminti valgio, nes B. visą laiką jai maišė, būdama šalia ir rėkdama, o Ž. neištvėrusi riksmų, B. išstūmė iš virtuvės. Nurodė, kad Ž. buvo labai susijaudinusi, verkė, matėsi, kad ji buvo išvesta iš pusiausvyros. B. tuo tarpu iškvietė policiją. Liudytoja ant B. kūno nematė jokių sužalojimų. Konflikto tarp B. ir Ž. liudytoja nematė, nes tuo metu buvo savo bute (b. l. 58).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. vasario 13 d., 15 val. registruotas pranešimas dėl konflikto tarp pranešėjos ir kaimynės. Nurodė, kad kaimynė negrąžina pranešėjai pinigų (b. l. 4).
Iš tyrėjos tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, Ž. P. sumokėjo pareiškėjai B. R. skolą už dujas. B. R. paaiškino, kad žodinio konflikto metu apie 15 val. Ž. P. bendrabutyje spardė ją kojomis, pargriovė ant grindų. Apžiūrėjus B. R. akivaizdžių smurto žymių nesimatė, todėl buvo pasiūlyta greitosios medicinos pagalba, kurios B. R. atsisakė. Ž. P. atsisakė rašyti pasiaiškinimą, nes tuo metu buvo labai susijaudinusi. Buvo bendrauta su įvykį mačiusiais kaimynais – K. O. nurodė, kad matė žodinį konfliktą tarp Ž. P. ir B. R., o kaimynė T. K. teigė, jog konfliktą išprovokavo pareiškėja (b. l. 5).
Specialisto išvadoje Nr. G 948/2019 (01) nurodyta, kad B. R. po 2019 m. vasario 13 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) diagnozuoti kaklo raiščių patempimas ir galvos paviršinis sužalojimas nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojami (b. l. 23-25).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai veika pasireiškia mušimu ar kitais smurtiniais veiksmais, t. y. fiziniu smurtu. Vienas iš lengviausių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimas, kuris yra kriminalizuotas minėtame BK straipsnyje.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusios kilo konfliktas dėl mokėjimo už sunaudotas dujas. Kilusio konflikto metu Ž. P. panaudojo fizinę jėgą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji parodė, kad konflikto metu sugriebusi ir laikydama nukentėjusiąją už plaukų ištempė ją iš virtuvės, paleido B. plaukus ir pastūmė ją nuo savęs, dėl ko B. R. nukrito ant grindų (b. l. 68). Pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiąją paėmė už plaukų ir išstūmė iš virtuvės. Vyko stumdymasis. Pripažino, kad sukėlė nukentėjusiajai skausmą tampydama už plaukų (b. l. 129). Vėliau pripažino visus jai inkrimuotus veiksmus (b. l. 130).
Nukentėjusioji B. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamoji ne tik suėmė ją už plaukų, bet ir metė į ją peilį, du kartus delnu trenkė į dešinės pusės veidą, čiupo abejomis rankomis nukentėjusiąją už plaukų, parklupdė ją ant kelių ir vilko, spyrė nukentėjusiajai į pilvą, laikydama už plaukų, trenkė jos galvą į koridoriaus sieną (b. l. 1, 8). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašyti duomenys iš medicinos dokumentų: ligonės teigimu sumušė kaimynė, tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, spyrė koja (b. l. 24), taip pat medicininiuose dokumentuose užfiksuoti nukentėjusios nusiskundimai dėl sveikatos (b. l. 109-115).
Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai patvirtino aplinkybę, kad vyko žodinis konfliktas tarp B. R. ir Ž. P. (b. l. 36, 39, 44, 49, 54, 58). Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog matė netoli bendro naudojimo virtuvės ant kelių klūpinčią B., o prie jos stovinčią Ž., kuri buvo paėmusi B. už plaukų. Ž. pamačiusi liudytoją, paleido B. plaukus ir nuėjo atgal į virtuvę. B. prašė pagalbos, verkė, šaukė, kad Ž. ją sumušė (b. l. 44). Specialisto išvada Nr. G 948/2019 (01) patvirtina, kad B. R. kūno sužalojimų konstatuota nebuvo, sveikatos sutrikdymas nenustatytas, o diagnozuotas kaklo raiščių patempimas ir galvos paviršinis sužalojimas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais (b. l. 23-25). Tai, kad specialisto išvadoje nėra užfiksuotos jokios kitos sumušimo žymės, nepaneigia išvados dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo. Medicininiai dokumentai (b. l. 109-115), liudytojos K. A. parodymai, kad nukentėjusioji verkė (b. l. 44), liudytojos A. A. parodymai, kad B. skundėsi, kad skauda visą kūną (b . l. 49), yra pakankami išvadai, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais sukėlė B. R. fizinį skausmą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas (b. l. 126). BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Ž. P. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios (b. l. 130).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad konflikto metu neapsikentusi sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir taip laikydama ištempė iš virtuvės, pastūmė B. nuo savęs, dėl ko pastaroji nukrito ant grindų (b. l. 68). Pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje parodė, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę. Pripažino, kad nukentėjusiąją paėmė už plaukų ir išstūmė iš virtuvės. Pripažino, kad sukėlė nukentėjusiajai skausmą tampydama už plaukų, todėl ir apmokėjo Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį už suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 128-129). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys (b. l. 28-31), kaltinamosios visiškai apmokėtas dar prieš teismo posėdį, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 125). Teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2019 m. rugpjūčio 9 d., kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji parodė, jog nori susitaikyti su kaltinamąja, pažymėjo, kad jai atleidžia (b. l. 130). Taip pat kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų veikų, davė parodymus, kad tai atitinka jos valią (b. l. 130). Pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Šiuo atveju kaltinamoji pripažino kaltę nepradėjus tirti kitų byloje esančių įrodymų (neapklausus nukentėjusiosios, liudytojų ir kt.), todėl teismas daro išvadą, kad Ž. P. prisipažino kalta po nuoširdaus atsiprašymo ir neturėdama išankstinio išskaičiavimo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nori susitaikyti su kaltinamąja, civilinio ieškinio iš dalies atsisako (b. l. 130). Susitaikymo protokole B. R. patvirtino, kad jos susitaikė, kaltinamoji jos atsiprašė, atsiprašymą priima ir jai atleidžia. Nurodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl pareikšto 5 000 Eur iš dalies atsisako, prašo iš kaltinamosios atlyginti 80 Eur žalą už įsigytus vaistus. Pažymėjo, jog kaltinamoji Ž. P. sumokėjo nukentėjusiajai 80 Eur, todėl pretenzijų jos atžvilgiu nebeturi (b. l. 126). Kaltinamoji sakydama baigiamąją kalbą ir tardama paskutinį žodį pakartotojo, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir minėjo, kad tai daugiau nepasikartos (b. l. 132).
Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamosios elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas Ž. P. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pažymėtina tai, kad bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismas, įvertinęs kaltinamosios veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nukentėjusioji pretenzijų neturi, neskiria prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo nuomone, padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiajai užtikrina socialinio teisingumo atkūrimą.
Dėl kitų klausimų
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 163,38 Eur sumos (b. l. 29) yra atlygintas (b. l. 125). Nukentėjusiosios B. R. civilinis ieškinys dėl 80 Eur sumos yra atlygintas (b. l. 126).
Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma 80,21 Eur (b. l. 121). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai Ž. P. įpareigojama atlyginti antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. P. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Priteisti iš Ž. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 80,21 Eur.
Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nurodyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Išaiškinti Ž. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.