Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, jo gyvenamosios vietos adresu siunčiami procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. 2016 m. lapkričio 16 d. prašymu ieškovės advokatas informavo, kad A. T. tikrai gyvena ieškinyje nurodytu adresu ir nėra išvykęs. Tai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir liudytoja O. R..

Nepavykus A. T. procesinių dokumentų įteikti registruota pašto siunta, ieškinys su priedais, šaukimai į teismo posėdžius jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo pat santuokos pradžios atsakovas mažai dirbdavo, daug gerdavo, dėl alkoholio problemų dažnai keisdavo darbovietes. Užgerdavo ir neišeidavo į darbą. Po algos ir namo kokias tris paras negrįždavo, pinigų namo neparnešdavo, pamesdavo, pragerdavo. Mergaite, kuri dabar jau pilnametė, tinkamai nesirūpindavo, kai būdama maža susirgo net į ligoninę nėjo aplankyti. Dukrai mokantis mokykloje tekdavo pas svetimus žmones nakvoti, nes atsakovas neblaivus namuose pastoviai triukšmaudavo. Ieškovę atsakovas terorizuoja, skambinėja į darbą, grasina, namuose buvo laužą uždegęs. Ieškovė savo lėšomis remontavo butą, prisidėjo prie namo stogo, laiptinės remonto, visada mokėdavo komunalinius mokesčius, tačiau tolimesnis gyvenimas viename bute su atsakovu būtų nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir jos nutrūkimo priežasčių

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1989 m. rugsėjo 9 d. Ieškovė nurodė norinti santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad atsakovas nuolat girtauja, nuolat naudoja prieš ją psichologinį smurtą, terorizuoja, skambinėdamas į darbovietę, nedirba, neprisideda prie buto išlaikymo, namuose yra uždegęs laužą. Dėl netinkamo A. T. elgesio ieškovei ne kartą teko kviesti ir policijos pareigūnus. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas šalių namuose konflikto metu, laikydamas peilį rankose, grasino ieškovę užmušiąs, sukaposiąs. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio, ikiteisminį tyrimą nutraukus ir atsakovo atžvilgiu panaikinus kardomąsias priemones, ieškovė iš šeimos namų išsikraustė.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41245-16 A. T. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. T. kaltę dėl nusikalstamos, veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šiame nutarime užfiksuoti A. T. parodymai, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. namuose įvyko konfliktas su A. T.. Konflikto metu jis buvo girtas, galėjo užsimoti lazda prieš žmoną, tačiau nesmūgiavo ir to neketino daryti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. įvykusio konflikto metu svečiavosi pas A. T., kartu su juo gėrė alų, girdėjo, kaip A. T. šūkavo ant žmonos, matė, kad lazda daužė į A. T. kambario duris.

Ieškovės, liudytojos O. R. paaiškinimais nustatyta, kad po šio įvykio A. T. paliko šeimos namus.

Liudytoja O. R., ilgametė šalių kaimynė, parodė ir tai, kad atsakovas A. T. visada mažai dirbo, dažnai girtaudavo, praktiškai viena ieškovė užaugino dukterį, tvarkė, remontavo butą. A. T. dažnai ieškovę terorizuoja, puola ją su lazda, grasina užmušti, buvo uždegęs laužą namie, atsukęs dujas, elgiasi piktybiškai. A. T., neapsikentusi tokio vyro elgesio, yra ir pas liudytoją nakvojusi. A. T. palikus namus visiems kaimynams baisu dėl A. T. elgesio, ką jis gali padaryti.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojos O. R. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuose užfiksuota, kad A. T. dažnai vartoja alkoholį, į šalių namus buvo kviečiami policijos pareigūnai, vykdavo konfliktai, sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). A. T. nesirūpino šeimos gerove, piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė, materialiai ir moraliai nerėmė savo šeimos, sutuoktinės, jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, atsakovui nuomonės nepareiškus, ieškovei paliktina pavardė - ,,T.“, atsakovui - ,,T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių prievolių.

Ieškovė nurodė kreditorių neturinti, o duomenų apie atsakovo kreditorius neturinti, todėl prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Santuokos metu 1992 m. sausio 8 d. pirkimo - pardavimo sutartimi šalys įgijo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita pusė buto asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. T., kuris buto dalį paveldėjo iš motinos.

Ieškiniu turtą prašoma padalinti tokiu būdu, kad atsakovui tenka ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei 5 000,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra. Ieškovės teigimu, viso buto vertė 20 000, 00 Eur. Ieškovė nurodė, kad kito dalintino turto nėra. Atsakovas jokių reikalavimų nereiškė.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė, atsižvelgiant į santuokos nutraukimo priežastis, neprašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovas savo pozicijos nepareiškė. Teismas, įvertinęs santuokos nutrūkimo priežastis, santykius tarp šalių, atsakovo pasirinktą gyvenimo būdą, jo elgesį ieškovės atžvilgiu, sprendžia, kad turtas natūra negali būti dalinamas. Atsakovui be bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios buto dalies, priklauso ir likusi pusė buto, kurią jis paveldėjo iš motinos, todėl jam asmeninės nuosavybės teise priteisiama ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (šalių įsigyto pagal 1992 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį), o ieškovei 5 000, 00 eurų kompensacija. Ieškovė buto vertę įrodinėjo, teikdama skelbimus apie parduodamus panašaus dydžio ir panašioje vietoje esančius butus. Atsakovas vėlgi jokios pozicijos nei turto padalinimo būdo, nei jo vertės klausimu neišreiškė, todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodyta buto kaina laikytina pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedirba, turi labai trumpą darbo stažą, gauna invalidumo pašalpą, tačiau turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį, nutraukiant santuoką jam lieka santuokos metu įgytas turtas, todėl pripažintina, kad atsakovas kompensaciją galės išmokėti.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1975-14967 ieškovė A. T. 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė sumokėjo 72,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus, tai pat turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Viso civilinėje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 144,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. NTP-7-2758 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 115,80 Eur suma (50 procentų advokato darbo užmokesčio byloje).

Teismas patyrė 2,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovės ir valstybės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos už advokato paslaugų teikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93, 96 straipsniai).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 72,00 Eur žyminio mokesčio bei 115,80 Eur už advokato teiktas paslaugas, viso 187,80 Eur.

Valstybei iš atsakovo priteistina 2,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 72,00 Eur žyminio mokesčio bei 115,80 Eur už advokato teiktas paslaugas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos).

Žyminio mokesčio išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 74,02 Eur, privalo būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išlaidos už valstybės ieškovei teiktas advokato paslaugas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), t.y. 115, 80 Eur, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 str., straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 304, tarp A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. T. palikti pavardę – ,,T.“, atsakovui A. T. – ,,T.“.

Atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), įgyto pagal 1992-01-08 Pirkimo – pardavimo sutartį.

Ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 000, 00 Eur (penkių tūkstančių eurų ir 00 ct) kompensaciją.

Priteisti ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187, 80 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,02 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115, 80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 80 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.