Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-479-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-15
Bylos Nr.
2S-479-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Pareiškėjas
L. L.
Suinteresuotas asmuo
V. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, notarei Romutei Sipavičienei
Kategorijos
  • 130.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-479-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 130.1.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, notarei Romutei Sipavičienei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, priėmė 1999-02-17 mirusios motinos S. P. palikimą (faktiškai pradėdama valdyti namų apstatymo, namų apyvokos daiktus, drabužius ir turtines teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, jog minėtą faktą nustatyti būtina tam, jog pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei jo pagrindu įgyvendinti paveldėtas turtines teises atkurti nuosavybės teises velionės vardu į 2,85 ha žemės ir 0,89 ha miško Rūkainių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pažymėjo, kad iki jos motinos mirties kartu su ja gyveno Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą, kuriame pažymėjo, jog pareiškėjos motinai neatkurtos nuosavybės teisės į žemę, todėl ši byla yra teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, notarei R.Sipavičienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisės atkurti nuosavybės teises į žemę paliko nenagrinėtu, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nutarė pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui įsiteisėjus nutarčiai. Teismas pritarė suinteresuoto asmens argumentams, kad palikimas galėjo būti priimtas tik Vilniaus mieste, palikėjo gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (LR CPK 442 str. 1p.) nustatinėjami juridinę reikšmę turintys faktai dėl palikimo priėmimo (LR CPK 444 str. 2d. 8p.), kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (LR CPK 445 str.). Todėl teismas negali nustatyti juridinio fakto – teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, nes tai ne fakto, o teisių klausimas. Pažymėjo, jog pareiškime nurodoma, kad S. P. jau 1998 metais gyveno su dukra L. L. Vilniuje. Kaip matyti iki pat mirties S. P. nesurašė testamento. Pareiškėja yra pirmos eilės paveldėtoja – mirusiosios dukra. Pagal pareiškimą V. P. pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškia. Pareiškėja nurodė, kad ji priėmė palikimą pradėdama valdyti mirusiosios daiktus. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (LR CPK 446 str.). Teismas iš pareiškimo nustatė, kad pareiškimo, mirusiosios S. P. turtas jos mirties dienai buvo Vilniuje, jos gyvenamojoje vietoje, o jai mirties dienai nebuvo atkurta nuosavybės teise į žemę Vilniaus rajone, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtu, kaip neteismingam Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškimą priimant nagrinėti. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog priimdamas nutartį teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 2 d., 4 d., LR CPK 4 str., 31 str. l d., 446 str. Teismas neatsižvelgė į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo dėl išimtinio teismingumo išaiškinimus. Pažymėjo, kad LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 12 27 nutartyje, c. b. Nr. 3K-3-672/2006, procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.4; 96.4 (S), išaiškinta, kad turtinės teisės atkurti nuosavybės teisės į žemę yra daiktinės teisės. Byloms dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą visuotinai taikomas išimtinis teismingumas. Išimtinis teismingumas grindžiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos principu, kas reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus, iš jų ir palikimo kaip daiktinių teisių priėmimo, sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas (LR CPK 31 str. l d., 446 str.). Todėl mano kad byla, turi būti nagrinėjama pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles, ir yra teisminga nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos, tai yra Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad motina mirė nesulaukusi nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir mišką, bet apeliantė turėdama įgytas turtines teises (daiktines teises) atkurti nuosavybės teises į 2,85ha žemės ir 0,89 ha miško Rūkainių seniūnijoje Vilniaus rajone, kurias, jai 1997 02 17 mirus, paveldėjo kartu su visu motinos palikimu (namų apstatymo ir apyvokos daiktais, drabužiais). Šios aplinkybės buvo nurodytos teismui pareiškime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Taip pat, teismo posėdžio pirmininkas pradėdamas posėdį paskelbė, kad vyks parengiamasis teismo posėdis, o ne bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Tą patvirtina 2009 01 30 parengiamojo teismo posėdžio protokolas (b. l. 57,58). Teismas, nepranešęs man apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą, laiką, pažeidė LR CPK 225 str. 6 p. Skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantė yra priversta antrą kartą kreiptis į teismą dėl to pačio išimtinio teismingumo klausimo su atskiruoju skundu (LR CPK 334 str. 1d., 2p.), kuris Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi jau išsprendė, Priimdamas dvi nutartis, pirmos instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (LR CPK 7 str.) bei kooperacijos principą – bylą išnagrinėti tinkamai (LR CPK 8 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tapačios, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (LR CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog pareiškimas paliekamas nenagrinėtinu, kaip neteismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu taisykles. Pirmos instancijos teismas, remdamasis LR CPK 296 str. 1 d. 12 p. teisės norma, pareiškimą paliko nenagrinėtu. Tačiau minėta norma galima remtis tik tada, kai nėra kitų LR CPK įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo palikimo nenagrinėtu atvejus, o konkrečiai nagrinėjamu atveju dėl teismingumo nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 34 str. 2 d. 4 p. yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, nurodanti, jog iškėlus bylą teisme ir paaiškėjus, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, byla turi būti perduota nagrinėti kitam pagal kompetenciją teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti sau neteismingą pareiškimą, jeigu dar nėra iškelta civilinė byla. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas iškėlė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą, todėl bylos neteismingumas tam teismui nesudaro pagrindo pareiškimą palikti nenagrinėtą, nes įstatymas nenumato tokio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinė byla pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą jam neteisminga, turėjo teisę svarstyti klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, kuriam byla teisminga, bet neturėjo teisės palikti pareiškimą nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl bylos teismingumo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 31 str., 320 str., 337 str. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str. ir 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiKolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė Petras Jaržemskis