Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Juozui A. Š., V. Š., S. T., J. J., J. J., V. Č., VĮ Turto bankui, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Z. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.

Iš pareiškėjos Z. J., suinteresuotų asmenų V. Š., S. T., V. Č., liudytojos I. K. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos (b. l. 2-67) nustatyta, kad 1989 m. rugsėjo 14 d. mirė pareiškėjos motina S. Š. (1989-09-15 mirties liudijimas, įrašo Nr. 17). Po S. Š. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2141-3729, pastatas – tvartas, unikalus Nr. 4400-2141-3734, pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. 4400-2141-3750, kiti statiniai (inžineriniai) –šulinys, unikalus Nr. 4400-2141-3761, esantys Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Žąsinalio k. 7 (b. l. 9-11). Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai po motinos mirties pasiliko gyventi tame pačiame name, iki šiol naudojasi ūkiniais pastatais, juos prižiūri ir remontuoja, moka mokesčius už elektrą, žemės mokesčius. Tai patvirtina suinteresuotų asmenų, liudytojos paaiškinimai, kad Z. J., mirus jos motinai liko toliau gyventi motinai priklausiusioje sodyboje, ja rūpinasi, prižiūri ir valdo. Pareiškėja ir kiti pirmos eilės įpėdiniai Juozas A. Š., V. Š., S. T., J. J., J. J., V. Č., po motinos S. Š. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 36). Suinteresuoti asmenys Juozas A. Š., J. J. ir J. J. teismui raštu nurodė, jog nepretenduoja į mamos palikimą ir sutinka, kad mamos palikimą priimtų sesuo Z. J.. S. Š. vaikai neįgyvendino savo teisės priimti palikimą, šiuo metu jokių pretenzijų dėl palikimo neturi ir nesikreipia dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja iš karto po motinos mirties priėmė ir valdė S. Š. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Dėl to pripažintina, kad pareiškėja yra vienintelė, priėmusi palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kaip minėta, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. Byloje surinkta pakankamai duomenų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl S. Š. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), palikimą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2141-3729, pastatą – tvartą, unikalus Nr. 4400-2141-3734, pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. 4400-2141-3750, kitus statinius (inžinerinius) –šulinį, unikalus Nr. 4400-2141-3761, esančius Šilalės r. sav., Traksėdžio sen., Žąsinalio k. 7, atsiradusį po motinos S. Š., gim. 1914 m. sausio 23 d., mirties 1989 m. rugsėjo 14 d. (1989-09-15 mirties liudijimas, įrašo Nr. 17), priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl S. Š. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.