Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
1A-54-383-2011
Teisminio proceso Nr.
64-1-01102-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Valdas Vitunskas Nr.1A -54- 383/2011Teisėjas Nerijus Brinevičius Proceso Nr. 64-1-01102-06
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendžio, kuriuo

V. G. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Panaikinta 2009-10-26 nutartis, kuria V. G. atleistas nuo bausmės, paskirtos 2006-07-24 nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. prie 2006-07-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta - laisvės atėmimas 3(trims) metams. Priteista iš V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini)) proceso išlaidos - 5096 litai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 12.00 val., prie namo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje įžūliais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – sudavė nepilnamečiui J. U. , gim. (duomenys neskelbtini), dešine ranka į kairį skruostą, tęsdamas nusikalstamą veiką apie 12 val. 20 min., prie upelio, esančio šalia Vilkaviškio gatvės, Marijampolės mieste veikdamas bendrai su asmeniu kurio atžvilgiu byla nenagrinėjama, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje įžūliais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – sudavė nepilnamečiui J. U. , gim. (duomenys neskelbtini), smūgį koja į nugarą, o jam parkritus ant žemės, keletą kartų spyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu savo veiksmais padarė galvos ir veido sumušimus, kraujosruvas veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendį ir prašo jį pakeisti, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino tų aplinkybių, kad nuteistasis turi draugę, su ja kartu gyvena ir augina mažametį sūnų. V. G. administracine tvarka nebaustas, būdamas užsienyje dirbo, rūpinosi šeima, ją išlaikė. Be to, teismas neįvertino to, kad nusikalstama veika, kurios padarymu pripažintas kaltas V. G. , yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nukentėjusiems padarytą žalą jis atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Teigia, kad konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, kadangi jis nuteistąjį apkalbėjo. Dėl paminėtų aplinkybių teismas turėtų skirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Nuteistojo manymu, jeigu teismas paliktų laisvės atėmimo bausmę, tuomet bausmės tikslai gali būti pasiekti, pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, teisėjas be pagrindo panaikino nutartį, kuria jis buvo atleistas nuo tolimesnio bausmės atlikimo, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Skundžiamo 2010-10-13 nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis jau pilnai buvo atleistas nuo 2006-07-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Apelianto manymu, dėl to, kad jis jau buvo pilnai atlikęs ankstesniąją bausmę, teismas neturėjo pagrindo neatliktos bausmės dalies pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtosios bausmės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis V. G. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagrįstumo ir teisingumo, jis skunde ginčija apylinkės teismo sprendimą dėl neteisingai paskirtos bausmės ir prašo pritaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, V. G. bausmę paskyrė teisingai, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Teismas teisingai pripažino V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino jo asmenybę, tai, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu charakterizuotinas neigiamai, baustas dėl administracinių teisės pažeidimų, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti asmenį. Atsižvelgdamas į V. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas teisingai nusprendė, kad būtų įgyvendinta BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis, jam turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 284 str. 1 d. sankcijoje, kurios dydis yra mažesnis už vidurkį. Dėl to, kad jis nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai, kadangi pagal BK 56 str. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne bauda, kaip kad nuteistasis teigia savo skunde. Kadangi apeliantas charakterizuojamas neigiamai, tai apylinkės teismas pagrįstai skyrė iš sankcijoje numatytų bausmių laisvės atėmimą.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jo atžvilgiu gali būti pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, atmestinas. Bausmės vykdymo atidėjimu siekiama pataisyti asmenis neizoliuojant jų nuo visuomenės. Sprendžiant, ar nuteistajam bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė - jo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Įstatymų leidėjas nekelia jokių reikalavimų dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Tačiau teismas privalo vadovautis BK 56 str. nuostatomis, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jį charakterizuojančią medžiagą.

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, V. G. teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas rodo, kad V. G. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstais nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Nors tokiu atveju BK 75 str. imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas vieną kartą pritaikius BK 75 str. jau buvo pasiektas, pakartotinis šio straipsnio taikymas yra netikslingas.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakyta nuomone baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2010 priimtoje nutartyje, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos aplinkybės apie nuteistojo V. G. asmenybę – tai, kad jis turi draugę, mažametį sūnų, nusikalstama veika žala nepadaryta, - tai dar teismui neleidžia manyti, kad šios aplinkybės yra išimtinės. Jokių kitų išimtinių aplinkybių byloje nėra, dėl to bausmės vykdymo atidėjimas V. G. netaikytinas.

Dėl to, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas teisingai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį V. G. neatliktos bausmės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, visa tai įvertinęs, teisingai panaikino 2006-07-24 nuosprendžiu paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 2A-7-15/2009, kurioje suformuotas teisminis precedentas. Nors Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad tos pačios pakopos teismas gali panaikinti savo priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą. Vadovaujantis LR BPK įtvirtintais principais, prokuroras turėjo prašyti atstatyti procesinį terminą paduoti skundą dėl įsiteisėjusios nutarties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėJurgis Kiškis