- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-05
- Bylos Nr.
- 1K-104-174/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Teisėjas Vaidas Gasiūnas Baudž. byla Nr. 1K-104-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2008 m. rugsėjo 5 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo M. D. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-08-22 nutarties dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. D. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymu.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-08-22 nutartį dėl suėmimo pratęsimo. Nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir be pagrindo netenkino prašymo skirti švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti išsamūs motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galimybės pasiekti baudžiamojo proceso tikslus, neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad jis gali bėgti ar trukdyti teismui. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai ir kuriuos jis turi pareigą išlaikyti, bei realią galimybę dirbti A. G. individualioje įmonėje. Suimtasis teigia nepadaręs veikos, dėl kurios yra kaltinamas, dėl to jis ir jo šeimos nariai patiria dvasinius išgyvenimus, o tai neigiamai veikia ir taip silpną jo sveikatą, nes serga nepagydoma liga – hepatitu.
Suimtasis nurodo, kad neketino bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdyti procesui. Nors ir buvo paskelbta jo paieška, tačiau jis nepažeidė kardomosios priemonės – pasižadėjimo neišvykti, nes į užsienį išvyko gavęs prokuroro žodinį leidimą. Į Lietuvą negrįžo ne todėl, kad turėjo tikslą pasislėpti ar trukdyti ikiteisminiam tyrimui, o todėl, kad Austrijoje buvo sulaikytas ir atliko bausmę. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui į apklausas kviečiamas nebuvo, todėl niekaip negalėjo trukdyti ikiteisminiam tyrimui, o paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jokie ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai nebuvo atlikti.
Skunde taip pat nurodyta, kad apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas, yra nesunki, nukentėjusysis patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, turtinė žala yra tik 770 Lt. Suėmimo terminas pratęstas ir tuo pagrindu, kad už nusikaltimą pagal LR BK 284 str. l d. numatyta iki 2 metų laisvės atėmimo, tačiau teismas skirdamas suėmimą turi atsižvelgti ne į maksimalią įstatymu nustatytą, o į realiai gresiančią sankciją.
Šalies argumentai
M. D. skunde teigiama, kad Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas V. Gasiūnas iki bylos medžiagos perdavimo nagrinėti teisme priėmė nutartį dėl kardomosios priemonės –suėmimo – paskyrimo, o bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui skundžiama nutartimi suėmimo terminą pratęsė. Tačiau siekiant garantuoti, kad kiekviena teismo sudėtis bet kurioje instancijoje būtų visiškai nešališka, neturėtų jokio išankstinio nusistatymo ar nuomonės, teisėjui, vykdžiusiam BPK 58 str. 2 d. 2 p. numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, įstatymas draudžia vėliau tapti bylą kurioje nors stadijoje nagrinėjančiu teisėju. Suimtasis teigia, kad teisėjas, pratęsdamas suėmimo terminą, turėjo išankstinę nuomonę ir nusistatymą, nes nurodydamas suėmimo pagrindus bei motyvus, kad „kaltinamajam buvo organizuojamas Europos arešto orderio išdavimas“, rėmėsi išnykusiu BPK 122 str. 5 d. pagrindu.
Skunde nurodoma, kad pagal BPK 240 str. l d. bylą perdavus teismui ne vėliau kaip per penkiolika dienų turėjo būti išspręstas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas arba teismo pirmininko sprendimu šis terminas turėjo būti pratęstas, tačiau šie klausimai nustatytais terminais nebuvo išspręsti.
Suimtojo gynėjas prašo skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas M. D. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1, 2 p. numatytus pagrindus.
Ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. D. padarė jam inkriminuojamą veiką ir davusių pagrindą surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir jį kartu su bylos medžiaga perduoti teismui. Todėl skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. D. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti M. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymu, pakankamumo bei pripažinimo įrodymais kaltinamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą nesprendžiamas.
M. D. kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Už šio nusikaltimo padarymą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. Byloje yra duomenų, kad M. D. anksčiau teistas, teistumas jam nėra išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Šioje byloje jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, tačiau jis šių kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė – išvyko į užsienį. Taip pat yra duomenų, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui surašius kaltinamąjį aktą M. D. pasislėpė nuo prokuroro, todėl buvo paskelbta jo paieška. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jam nebūtų galimas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimas. Akivaizdu, kad inkriminuojamos veikos sunkumas gali būti vienu iš pagrindų skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau aplinkybė, kad M. D. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindo. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų – užtikrinti M. D. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 122 str. 2, 3 d.). Kadangi suėmimo pagrindai kaltinamajam nepasikeitė, todėl kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Suimtasis nepagrįstai nurodo, kad bylą perdavus teismui, teisėjas, priėmęs nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą, vėliau negalėjo spręsti klausimo dėl šios kardomosios priemonės pratęsimo. BPK 58 str. 2 d. 2 p. numato draudimą teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią tą pačią bylą, tačiau ši byla teisme bus nagrinėjama kito teisėjo, o teisėjo dalyvavimas dėl procesą neužbaigiančios nutarties netrukdo tam teisėjui spręsti procedūrinio pobūdžio klausimus. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teisėjas, priėmęs nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo, vėliau negalėjo spręsti šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, neva teisėjas turėjo išankstinę nuomonę, nes rėmėsi išnykusiu BPK 122 str. 5 d. numatytu pagrindu ir skundžiamoje nutartyje kaip suėmimo pratęsimo pagrindą nurodė aplinkybę, kad kaltinamajam buvo organizuojamas Europos arešto orderio išdavimas. Tačiau aplinkybė, kad M. D. buvo organizuojamas Europos arešto orderio išdavimas, tik pagrindžia faktą, kad jis pažeidė kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir paso paėmimo – sąlygas, o tai patvirtina, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo efektyvios ir neužtikrino galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai apylinkės teismas nustatė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, nes yra duomenų, kad M. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui. Atitinkamai paskirdamas suėmimą apylinkės teismas nepažeidė BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Taip pat ankstesnėse nutartyse konstatuoti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis bus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundo argumento, kad baudžiamojo įstatymo nustatytais terminais šis klausimas nebuvo išspręstas, nepasisako, nes šioje proceso stadijoje yra tikrinamas tik skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo M. D. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.