- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-25279-752/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12619-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, R. J., R. C.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, R. J. ir R. C..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini)., jos sutuoktinis K V. J. priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
1.1. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo tėvas - K V. J., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kauno m. Tėvo palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmė jo sūnus, pareiškėjas. Tačiau, kreipusis į palikimo vietos notarą paaiškėjo, kad pats pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės, palikėjos J. J. mirties (duomenys neskelbtini)., į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Santuoka tarp pareiškėjo tėvų buvo sudaryta 1963 m. sausio 12 d. Mirus palikėjai, viešajame nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruoto turto nebuvo. Tačiau jos sutuoktinio K V. J. vardu yra įregistruotas šis turtas: butas/patalpa - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kadangi pareiškėjo tėvų santuoka buvo sudaryta 1963 m. sausio 12 d., o butas buvo įgytas 1992 m. birželio 26 d., todėl į palikėjos J. J. palikimo apimtį patenka 1/2 dalis buto. Be šio nekilnojamojo turto palikėjos palikimą taip pat sudarė ir jai iki mirties priklausę kilnojamieji daiktai buvę jos gyvenamojoje vietoje - bute, adresu(duomenys neskelbtini). Kaunas.
1.2. Pareiškėjo tėvas K V. J. po palikėjos J. J. mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą, t. y. 1/2 dalį Buto ir palikėjos asmeninius daiktus, buvusius jos gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti - mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius susijusius su butu, jį administravo, prižiūrėjo, gerino jo būklę, taip pat nepertraukiam naudojosi kilnojamaisiais daiktas ir juos išsaugojo iki pat savo mirties. Po palikėjos mirties pareiškėjo tėvas priėmė visus palikėjai J. J. priklausančius asmeninius daiktus, t. y. šeimos nuotraukas, knygas, indus, baldus, kilimus, pledus ir kitus daiktus. Tokių veiksmų atlikimas patvirtina, kad K V. J. priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujant valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad palikėjos palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo V. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, Valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir jas tvirtina. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė K V. J., kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. K. V. J. 1963 m. sausio 12 d. buvo sudaręs santuoką su J. J.. (duomenys neskelbtini). mirė J. J., po kurios mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Mirusieji buvo pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. J. ir R. C. tėvai. 2024 m. sausio 4 d. Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaras išdavė liudijimą, kad po K V. J. mirties palikimą priėmė V. J.. Po J. J. ir K V. J. mirties liko nekilnojamasis turas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), Kaunas, bei bute esantis kilnojamasis turtas. Pareiškėjo teigimu, po J. J. mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą toliau valdė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius sutuoktinis K V. J.. Tačiau jis į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo R. J.. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis(duomenys neskelbtini), Kaunas, įgytas 1992-06-26 Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 pagrindu, t.y. pareiškėjo tėvų santuokos metu, todėl buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir registruotas vieno iš sutuoktinių - K. V. J. vardu.
6. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad nekilnojamasis turtas, esantis, (duomenys neskelbtini), Kaunas registruotas K. V. J. vardu; J. J. ir K V. J. mirties liudijimai; Kauno miesto 24-ojo notarų biuro 2024 m. sausio 4 d. liudijimas, registro Nr. MS-75, iš kurio matyti, kad V. J. yra K V. J. įpėdinis; testamentų registro išrašas, kad po J. J. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pateikti mokėjimų kvitai, patvirtina, kad ir po J. J. mirties už butą, esantį(duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo mokami mokesčiai.
7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
8. Nagrinėjamu atveju, po K V. J. mirties pareiškėjas įstatyme nustatytu terminu kreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, buvo užvesta paveldėjimo byla. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui į K V. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą išduotas nebuvo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad K V. J. buvo priėmęs palikimą po sutuoktinės J. J. mirties, nes jis kaip vienintelis savininkas naudojosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą K V. J. išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjos J. J. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.
10. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad K V. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
11. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).
12. Byloje susidarė 10,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo ( CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., po savo sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas pareiškėjo V. J. paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.