Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-148-832/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
1-148-832/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22662-2016-00
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-148-832/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22662-2016-00Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, neteistas, 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2016 m. gegužės 13 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, tyčia, sudavė vieną smūgį ranka į veidą savo sugyventinei A. J., po to, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, gulinčiai ant grindų A. J. spyrė vieną kartą į krūtinę bei suėmęs už marškinėlių tąsė, taip smurtaudamas jis savo šeimos nariui A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to K. P. J. 2017 m. gegužės 22 d. apie 14.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sugriebęs rankomis už kaklo, smaugė sugyventinę A. J., taip smurtaudamas jis savo šeimos nariui A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, pats K. P. J., apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. J. gyvena kartu jos name, adresu (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad 2 kartus smurtavo prieš savo sugyventinę A. J. Pirmą kartą smurtavo 2016 m. gegužės 13 d. Jis kartu su A. namuose gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau jie susipyko ir jis jai vieną kartą ranka trenkė į veidą. Ji nugriuvo ant grindų. Jis dar vieną kartą jai įspyrė. Paskui norėjo A.ai padėti atsikelti ir suėmęs už marškinėlių bandė ją pakelti, todėl jai galėjo atsirasti mėlynių ar suplyšti marškinėliai. Daugiau jai smūgių nesudavė. Vėliau buvo susitaikę ir gyveno kartu. 2017 m. gegužės 22 d. jis su A. namuose gėrė alkoholinius gėrimus ir vėliau susipyko. Paskui jis ir A. nuėjo į lovą. Begulėdami jie toliau pykosi ir jis sugriebė A. už kaklo, kad ji apsiramintų, nebeburbėtų ir nešauktų. Daugiau jis A. nieko nepadarė. Gailisi, kad smurtaudamas sukėlė A. skausmą, jos atsiprašė. (b. l. 91–92).

Kaltinamojo P. J. kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusiosios A. J. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su P. J. gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančioje sodyboje, veda bendrą ūkį. 2016 m. gegužės 13 d. maždaug nuo pietų jie su P. namuose pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Išgėrę 0,5 litro degtinės, pradėjo gerti antrą 0,5 litro talpos degtinės butelį, bet nedaug išgėrė. P. išėjus šerti gyvulių, ji pamatė, kad nebėra antro pradėto gerti degtinės butelio. Maždaug po 10-15 minučių į namus parėjus P., ji tebebuvo virtuvėje, kai jis paklausė, kur yra degtinės butelis. Ji pasakė, kad neėmė butelio, pats kažkur pasidėjo tą butelį. Tada iškart K. P. vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, sąmonės praradusi nebuvo. Vėliau jai pamėlynavo dešinysis paakys, ant kaktos dešinėje pusėje buvo sutinimas (guzas). Gulint ant grindų, K. P. jai spyrė į krūtinę, vėliau atsirado mėlynė. Jis buvo sugriebęs jai už marškinėlių ir tąsė už jų suėmęs, taip juos suplėšė, dėl to jai nėra padaryta turtinė žala. Kai K. P. jau buvo išėjęs į kitą kambarį, o ji gulėjo ant grindų, pas ją į svečius atvyko sūnus A. J.. Aurelijus padėjo jai atsistoti ir paskambino telefonu 112. Po suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą, į gydytojus nesikreipė. 2017 m. gegužės 22 d. maždaug apie 12.00 val. jie su P. atsisėdo virtuvėje išgerti trauktinės, nes buvo jos vardo diena, t. y. N. A.. Jie išgėrė 0,5 litro talpos butelį trauktinės „Trejos devynerios“. Po to, ji nuėjusi į kambarį atsigulė į lovą. Iki tol jokio konflikto ar barnių su P. nebuvo. Netrukus po to, kai ji atsigulė į lovą, K. P. priėjęs prie jos sugriebė jai už kaklo bei suspaudė lyg smaugdamas. Sugriebimas buvo stiprus, jai sukėlė fizinį skausmą, vėliau mėlynių neatsirado. Ji išsigandusi, kad K. P. ją smaugia, nustūmė jį nuo savęs ir vėliau spyrė jam, kad galėtų išsivaduoti. Ji tuoj pat išbėgo iš kambario į lauką. K. P. išsivijo ją į lauką, lyg ir bandė dar vytis, bet nieko nebedarė ir nesakė. Ji nepamena, ar ją K. P. koneveikė, nes buvo išgėrusi, be to, jos bloga atmintis. Tačiau, jei ji atvykusiems policininkams sakė, kad K. P. ją koneveikė, tai taip ir buvo. Išbėgdama į lauką, ji pasiėmė telefoną ir paskambinusi Nr. 112 pranešė apie smurtą. Netrukus atvyko policininkai ir išvežė P. į policiją. Nenori, kad K. P. būtų iškeldintas iš jos namų, nes jis jai padeda atlikti visus ūkio darbus (b. l. 45–47, 49–50, 60–61).

Įvykio registravimo pažyma ROIK 0116000256264, kurioje užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 13 d. 20.12 val., gautas J. pranešimas, kad mamą A. J. sumušė sugyventinis, guzas galvoje ( b. l. 33–34)

2016 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. J. nurodė, jog sugyventinis K. P. J. spyrė jai į krūtinę ir kumščiu sudavė į veidą (35–36 b. l.).

2016 m. gegužės 13 d. fotolentele, kurioje užfiksuoti padaryti sužalojimai ant A. J. veido ir sudraskyti jos įvykio metu vilkėti marškinėliai (b. l. 37–38).

Asmens blaivumo patikrinimu Nr. 3575 užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 14 d. 00.45 val., P. J. nustatytas 0,61 promilės girtumas (b. l. 39).

Įvykio registravimo pažyma ROIK 0117000273687, kurioje užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 22 d. 14.14 val., gautas A. J. pranešimas, kad sugyventinis daužo namo duris, prieš 5 min. mušėsi (b. l. 52).

2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. J. nurodė, jog sugyventinis K. P. J. smaugė rankomis suėmęs už kaklo, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 53–54).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje K. P. J. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 13 d. sugyventiniai A. J. tyčia jai sudavė vieną smūgį ranka į veidą savo, po to A. J. gulinčiai ant grindų spyrė vieną kartą į krūtinę bei suėmęs už marškinėlių tąsė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį jam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo P. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog kaltinamasis K. P. J. 2016 m. gegužės 13 d. tyčia sugyventinei A. J. sudavęs vieną smūgį ranka į veidą, po to sugyventinei gulinčiai ant grindų spyręs vieną kartą į krūtinę bei ją suėmęs už marškinėlių tąsydamas, siekė sukelti ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip pat šioje byloje K. P. J. kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės 22 d. sugriebęs rankomis už kaklo, smaugė sugyventinę A. J., taip smurtaudamas prieš šeimos narį jam sukėlė fizinį skausmą. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo P. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog kaltinamasis K. P. J. 2017 m. gegužės 22 d. tyčia sugyventinę A. J. smaugdamas sugriebęs rankomis už kaklo, siekė sukelti ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 64), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70–71). Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, t. y.: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už 2016 m. gegužės 13 d. padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, t. y. 5 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. Taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už 2017 m. gegužės 22 d. padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, t. y. 5 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. P. J. prisipažįsta esąs kaltas dėl atliktų veikų, ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šias veikas skirtinos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant.

Kaltinamasis K. P. J. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 115–117).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 5 MGL dydžio (188,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis IX skyriaus nuostatų, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 14 d. 00.17 val. iki 2016 m. gegužės 14 d. 13.45 val. ir nuo 2017 m. gegužės 22 d. 15.10 val. iki 2017 m. gegužės 24 d. 11.23 val. (b. l. 95, 97, 111, 112), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad K. P. J. yra atlikęs 6 dienas laisvės apribojimo bausmės.

2017 m. gegužės 24 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 73 straipsniui, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika įvykdyta 2016 m. gegužės 13 d.) ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu P. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika įvykdyta už 2017 m. gegužės 22 d.) ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. J. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. J. sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bei 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme (3 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad K. P. J. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti P. J., jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti P. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Klemenis