Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos įmonės OOO „Alguva“ skundą atsakovui TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje pateiktas 2022 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės nutarimas grąžinti daiktus (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, jog 2022 m. sausio 14 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00004-22 dėl BK 199 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos (kontrabandos) padarymo. Skiltyje „Pagrindas grąžinti daiktus, vertybes“ nurodoma: „Įvertinant tas aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra gauta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonių savininkams buvo žinoma, jog minėtas turtas bus panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti; šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas A. K. ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga, t.y. nėra jokių duomenų, kad transporto priemonių ir krovinio savininkai žinojo ar galėjo žinoti, kad šis transporto priemonių junginys gali būti panaudotas darant nusikalstamas veikas, dėl ko nėra pagrindo šias transporto priemones konfiskuoti ir jos turi būti grąžintos jų savininkams, nes tai nepakenks tyrimo eigai ir sėkmei. Esant nurodytoms aplinkybėms, atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir BPK nustatyta tvarka atlikus minėtų transporto priemonių ir krovinio apžiūrą, vilkikas Volvo, valst. Nr. M013OC799 su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. MO484, grąžintini teisėto jų savininko - UAB „Irsana“ ir OOO Alguva įgaliotam asmeniui dar nepasibaigus procesui“.

Byloje pateikta pareiškėjos 2022 m. vasario 4 d. įsakymo atleisti darbuotoją K. A. V. jo prašymu kopija.

Apibendrinant Sąjungos muitinės kodekse, TIR konvencijoje, CMR konvencijoje, Darbo reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti pateiktos muitinei, vežėjas turi pareigą pateikti krovinius muitinei bei atsako už neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimą; už tinkamą TIR konvencijos nuostatų laikymąsi, taip pat ir už kelių transporto priemonės pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei, atsako TIR knygelės savininkas, t. y. asmuo, kuriam buvo išduota TIR knygelė; Komitetas, vykdydamas savo funkcijas ir nustatęs, kad TIR procedūros vykdytojas padarė reikšmingą muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimą, sunkų nusikaltimą, susijusį su pareiškėjo ekonomine veikla arba gabeno draudžiamas prekes su TIR knygele, turi teisę priimti sprendimą sustabdyti (nurodant terminą) TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, kai būtina išaiškinti padaryto teisės aktų pažeidimo aplinkybes, atlikti TIR procedūros vykdytojo leidimo turėtojo veiklos patikrinimą arba jis Komiteto sprendimu įpareigojamas atlikti veiksmus, užtikrinančius asmenų atitikimą TIR konvencijos reikalavimams, ir kitais atvejais atsižvelgiant į padaryto teisės aktų pažeidimo aplinkybes.

Skunde pareiškėja teigė, jog nėra nustatyta, kad pareiškėja padarė teisės aktų pažeidimą, ikiteisminis tyrimas vyksta ne dėl pareiškėjos, o dėl jos darbuotojo padarytos veikos, Sprendime buvo remiamasi informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, taigi dar nesant nustatytam teisės pažeidimui.

Taikydamas TIR konvencijos, CMR konvencijos, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog TIR konvencija bei Bendrijos muitinės kodeksas numato vežėjo pareigą pateikti krovinius muitinei, todėl tikrindamas pakraunamą krovinį vairuotojas turi pareigą įsitikinti, kad jis galės tinkamai įvykdyti pareigas pateikti krovinį, t. y. kad jo vežamas krovinys atitinka krovinį, nurodytą CMR važtaraštyje ir TIR knygelėje, ir kad jis neveža jam nežinomų krovinių, o neįvykdžius tokios pareigos kyla atsakomybė, kurios viena iš formų yra TIR konvencijos 38 straipsnio sankcija. LVAT nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo naudojamų transporto priemonių vairuotojai padarė ar nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, negali paneigti pareiškėjo, turinčio TIR procedūros vykdytojo leidimą, pareigos vykdyti ir nepažeisti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų bei negali pašalinti jo atsakomybės dėl muitinės įstatymų pažeidimo.

LVAT pažymėjo, kad pagrindu TIR konvencijos 38 straipsnio 1 dalyje numatytai sankcijai taikyti yra ne tai, kad pareiškėjui buvo ar nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kitaip tariant, pakanka faktų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinių krovinių gabenimą, reikalavimai; aplinkybė, kokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos, ar buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir kokiu procesiniu dokumentu buvo baigtas (jei buvo baigtas) minėtas ikiteisminis tyrimas, nėra reikšminga, nes pagrindu sankcijai taikyti yra muitinės įstatymų pažeidimas, kuris grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis (žr. LVAT 2014 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-528/2014). Tad neturi teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentai dėl atsakomybės jam netaikymo vien tuo pagrindu, kad pažeidimą padarė jo darbuotojas, nes už darbuotojus atsako darbdavys. Nėra ginčo, kad vairuotojas įtariamas padaręs veiką tuo metu, kai buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su pareiškėju ir veikė būtent pareiškėjo naudai. Iš pažeidimo aplinkybių matyti, kad nedeklaruotos neteisėtai gabentos prekės buvo paslėptos krovinyje. Tai, kad baudžiamosios teisės prasme pareiškėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn, nešalina jo, kaip TIR knygelės turėtojo, atsakomybės pagal muitinės teisės aktus.

Teismas pažymi, jog Darbo reglamento 24.5.1 papunktyje nustatyta Komiteto sprendimo sustabdyti (nurodant terminą) asmenims suteiktą TIR procedūros vykdytojo leidimą priėmimo sąlyga „reikalingas papildomas informacijos patikrinimas ar informacijos gavimas Komiteto sprendimui priimti“ yra suformuluota kaip antra būtinoji sąlyga. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, papildomas informacijos patikrinimo ar informacijos gavimo poreikis Komiteto sprendimui priimti nėra tiesiogiai aptartas nei Sprendime, nei Protokole. Sprendime, Protokole ir MKT rašte nurodoma, jog Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 190 str. 3 dalį (kontrabanda). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog nuobaudos taikymo sąlyga dėl papildomo informacijos patikrinimo ar informacijos gavimo poreikio yra suprantama iš skundžiamo sprendimo turinio, nes ikiteisminio tyrimo užbaigimo procesinis sprendimas, kuriame būtų nurodytas atsakingas už nedeklaruotų prekių gabenimą asmuo, nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo metu gautas ir patikrintas.

Pareiškėja teigia, jog Sprendimas yra priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog 2021 m. kovo 30 d. Komiteto posėdžio protokolas registruotas netinkama data (mano, jog protokolas turėjo būti surašytas 2022 m. kovo 22 d. ir suderintas Darbo reglamento nustatyta tvarka iki 2022 m. kovo 25 d., tačiau įregistruotas 2022 m. kovo 30 d.). Taip pat nurodė, jog Komiteto Sprendimas priimtas surengiant eilinį posėdį vietoje neeilinio, atitinkamai Sprendimas galėjo būti priimtas tik 2022 m. kovo 31 d., tačiau įregistruotas 2022 m. kovo 30 d. Be to, nurodė, jog Komitetas, gavęs Muitinės kriminalinės tarnybos Raštą, neturėjo teisės inicijuoti Komiteto posėdžio, atsižvelgiant į tai, jog Rašte remiamasi neaktualia Darbo reglamento redakcija, su Raštu pateikta neaktualios redakcijos Darbo reglamentu patvirtintos formos anketa (anketa neatitiko formos ir turinio reikalavimų). Teigia, jog minėtais pagrindais Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Esminiu procedūriniu pažeidimu nurodomas protokolo surašymo termino pažeidimas, nesusiejant šios aplinkybės su administracinės procedūros rezultatais ar įtaka jo rezultatams. Įprastai posėdžio ir posėdžio protokolo surašymo datos nesutampa, nes protokolas surašomas vėliau. Dėl aplinkybės, jog Muitinės kriminalinės tarnybos rašte naudojama nebe aktualios redakcijos forma teikiant informaciją Komitetui pažymėtina, kad teismas vertina ne rašto teisėtumą ir pagrįstumą, o skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu. Sulyginus pateiktą ir galiojančios ginčui aktualios redakcijos formas matyti, kad iš esmės jose atsispindi ta pati esminė sprendimui priimti būtina informacija apie vežėją, pažeidimo aplinkybes, atsakingus asmenis, gabentų prekių kiekį, vertę ir pan. Negali informacijos pateikimo forma nusverti pateiktos informacijos turinio reikšmingumą priimant administracinius sprendimus. Sutiktina, kad skundžiamos sprendimo sudėtine dalimi esantis raštas nebuvo pateiktas kartu su skundžiamu sprendimu, tačiau vėlesnis jo gavimas nesutrukdė pareiškėjai ginti savo interesus teismine tvarka. Taigi pareiškėjai nepagrindus, jog minėtų procedūrinių reikalavimų neįgyvendinimas galėjo turėti esminės įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei Sprendimo pagrįstumui, teismas sprendžia, jog tokio pobūdžio procedūriniai pažeidimai laikytini nežymiais, neesminiais, neturinčiais įtakos Sprendimo dėl pažeidimo konstatavimo pagrįstumui, bei nesudarančiais pagrindo naikinti šią ginčijamą Sprendimo dalį (dėl pažeidimo).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam skirta poveikio priemonė nemotyvuota, neproporcinga ir diskriminacinė.

Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principus, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 str.).

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, Sprendime nėra atskirai aptartas nuobaudos dydžio (leidimo galiojimo sustabdymo trukmės) nustatymas, nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog poveikio priemonė pareiškėjai skirta nepagrindus jos individualiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai nemotyvavus, todėl yra pagrindas Sprendimo dalį dėl konkrečios poveikio priemonės parinkimo ir jos trukmės vertinti kaip nepagrįstą bei neatitinkančią VAĮ reikalavimų administraciniam sprendimui. Nors pareiškėjas prašo pakeisti paskirtą nuobaudą, tačiau pagal administracinių teismų praktiką būtent viešojo administravimo institucija priima sprendimus kompetencijos ribose, o teismas patikrina jų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to nesant skundžiamame sprendime motyvų dėl poveikio priemonės paskyrimo ir jos dydžio, teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos kompetencijos. Papildomai teismas pažymi, jog pareiškėja bendro pobūdžio teiginio dėl sankcijos diskriminacinio pobūdžio nepagrindė jokiais įrodymais, todėl šis teiginys atmestinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas iš dalies, naikinant dalį skundžiamo administracinio sprendimo dėl poveikio priemonės pareiškėjai parinkimo ir jos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš dalies patenkinus skundą pareiškėjas įgijo teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje pateikta 2022 m. sausio 17 d. pareiškėjos ir advokato Kęstučio Virbicko ir partnerių kontoros teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią atstovauti pareiškėją įgaliojamas advokatas Kęstutis Virbickas ir advokato padėjėjas Mantas Virbickas. Skundą, patikslintą skundą, prašymus dėl rašytinių dokumentų išreikalavimo, rašytinių paaiškinimų prijungimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengė advokatas Kęstutis Virbickas.

Pareiškėja teismui pateikė 2022 m. spalio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės paslaugos parengiant skundą. Teismui pateikta 2022 m. balandžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. MV22/44 už suteiktas teisines paslaugas (parengtą skundą) kopiją (800 Eur), taip pat 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo pavedimo kopija (800 Eur).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, toliau - VDU). Pareiškėjos išlaidos sumokėtos 2022 m. II ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2021 m. IV ketvirtį 1679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog pareiškėjos nurodyta suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas iš dalies patenkintas, atmetant argumentus dėl pažeidimo ir procedūros, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies tenkintinas, priteisiant 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos OOO „Alguva“ skundą.

Panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1TIR-4 dalį dėl poveikio priemonės parinkimo ir jos trukmės.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai OOO „Alguva“ iš TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.