Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti R. J. skundo dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. 3100 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 nutarimu pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskirta 3100 Lt dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad termofikacinė jėgainė būtų eksploatuojama nepažeidžiant bendrovei išduoto leidimo sąlygų, o būtent: 2014-09-04 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad termofikacinėje jėgainėje deginamos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Panevėžio regionų pristatomos nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės atliekos, pažeidžiant bendrovei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygą, kad termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Tuo R. J. pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. nustatytus reikalavimus.

R. J. šį nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

2015 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas administracine tvarka nubausto R. J. skundas, jame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde toliau nurodoma, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-06-16 sprendime Nr. (9.14.5.)-LV4-2997 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje galimybių numatyta, kad jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos po rūšiavimo jų susidarymo vietoje, t. y. po pirminio gyventojų rūšiavimo arba (ir) po antrinio rūšiavimo, t. y. po rūšiavimo technologijų pagalba, jei toks rūšiavimas atsiras Klaipėdos regione. 2009-06-22 sprendimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu 9.3 p. nurodyta, kad jėgainėje draudžiama deginti antrines žaliavas, surinktas po pirminio ir antrinio rūšiavimo, visas susidarančias žaliąsias atliekas, kitas perdirbimui tinkamas atliekas, pavojingas atliekas, medicinines atliekas. Atitinkamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo II dalies 12 punkto 12 papunktyje nustatyta, kad termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-20 rašte dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo projekto Nr. SKL-12-106, kuris tą pačią dieną buvo pateiktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja pateiktam TIPK leidimo projektui ir leidimo II dalies 12 punkto 12 papunktį supranta taip, jog termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik Lietuvos Respublikos Klaipėdos regione surinktas ir po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, taip pat nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas, t. y. jog termofikacinėje jėgainėje galima deginti po antrinio rūšiavimo likusias komunalines atliekas, kurios surinktos Klaipėdos regione, bei nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas ir iš kitų regionų. Atsakymo į minėtą raštą, kuriame būtų išdėstytas institucijos prieštaravimas ar išreikšta pozicija dėl klaidingai interpretuojamos TIPK leidimo sąlygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Turėdamos pareigą bendradarbiauti su ūkio subjektais valstybės institucijos turi išaiškinti jiems savo sprendimus, jeigu matyti, kad jie klaidingai interpretuojami. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė išvadą, jog teisingai suprato TIPK leidimo sąlygą ir nepažeidžia nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 51² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas R. J., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, nuostatai. Šiuo atveju pareiškėjo padaryti ATPK 51² str. 2 d. pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimų ir TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/2013 II d. 12 p. 12 papunkčio sąlygų pažeidimu.

Apeliantas R. J. neginčija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jėgainėje buvo deginamos nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės atliekos, pristatomos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio regionų (tai patvirtina ir byloje esantis patikrinimo aktas, b. l. 9–12), tačiau nesutinka, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos ,,(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/2013 sąlygos. Šio leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ 12 punkto 12 papunkčiu nustatyta, kad „termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas“, t. y. tiek po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, tiek ir nebetinkamas perdirbti pramonines atliekas termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tuomet, kai jos surinktos tik LR Klaipėdos regione.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo II d. 12 p. 12 papunktį suprato taip, jog termofikacinėje jėgainėje galima deginti po antrinio rūšiavimo likusias komunalines atliekas, kurios surinktos Klaipėdos regione, bei nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas ir iš kitų regionų, ir taip suprasdama šį taisyklių punktą juo vadovavosi, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia leidimo sąlygų prasmės interpretacija. Ši TIPK leidimo II d. 12 p. 12 papunkčio sąlyga: „Termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas“, lingvistine prasme aiškintina taip, jog visos atliekos (tiek po antrinio rūšiavimo likusios komunalinės, tiek nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės) turi būti surinktos tik Klaipėdos regione, nes ši vietos aplinkybė (tik Klaipėdos regione) apima visas sakinyje paminėtas perdirbtinų atliekų rūšis, o dalelytė „tik“ prieš vietos aplinkybę dar labiau sustiprina ir apibrėžia atliekų surinkimo vietą (tik Klaipėdos regione). Be to, sakinyje esantis pažymimasis žodis „atliekas“ turi kelis vienarūšius pažyminius: surinktas, likusias, komunalines, nebetinkamas, pramonines. Šie pažyminiai yra vienarūšiai ir jie turi tą patį pažymimąjį žodį: atliekas, todėl pagal semantinę sakinio struktūrą (leidžiama deginti – tarinys; ką deginti? atliekas – papildinys, kuris turi kelis pažyminius (kokias atliekas?), ir išvardytos visos atliekos) akivaizdu, kad leidžiamos deginti tiek po antrinio rūšiavimo likusios komunalinės, tiek ir nebetinkamos perdirbti pramoninės nepavojingos yra tik Klaipėdos regione surinktos atliekos. Visi kiti aiškinimo būdai prieštarautų loginėms ir lingvistinėms teisės aiškinimo taisyklėms, todėl apelianto argumentas, kad taisyklių sąlygos buvo klaidinančios ir jis ne taip suprato jų prasmę, atmetamas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Be to, apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-20 rašte (b. l. 95) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo projekto Nr. SKL-12-106 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo II d. 12 p. 12 papunktį supranta taip, jog „termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik Klaipėdos regione surinktas ir po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, taip pat nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas“, o tai neva yra tas pats kaip leidimas deginti po antrinio rūšiavimo likusias komunalines atliekas, kurios surinktos Klaipėdos regione, bei nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas ir iš kitų regionų. Tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, kad 2012-12-20 rašte pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo II d. 12 p. 12 papunkčio supratimo išaiškinimas savo esme atitinka nurodytą sąlygose, t. y. reiškia, kad visos atliekos turi būti vežamos iš Klaipėdos regiono (vadovaujantis ankščiau paminėtomis loginėmis ir lingvistinėmis teisės aiškinimo taisyklėmis), ir jokiu būdu nereiškia, kad nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės atliekos gali būti vežamos perdirbti iš kitų Lietuvos regionų. Taip pat pažymėtina, kad nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į minėtą 2012-12-20 raštą negavo jokio atsakymo, patvirtinančio, kad institucija sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ punkto išdėstymo supratimu, ar išreikštos institucijos pozicijos dėl teisingai interpretuojamos TIPK leidimo sąlygos, tačiau nepaisant to, iki galo neišsiaiškinus tikrosios įmonei neva nesuprantamos papunkčio prasmės, buvo nuspręsta laikytis punkto pagal savo nuožiūrą, t. y. buvo nuspręsta prisiimti netinkamo teisės akto aiškinimo riziką ir deginti perdirbti nebetinkamas nepavojingas pramonines atliekas, atgabentas ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nežinojimas, jų nesupratimas ar netinkamas jų nuostatų interpretavimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Konstitucijos 7 str. 3 d.), todėl R. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 51² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinio skundo argumentai, jog Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje LR Seimo nutarimu, yra numatyta, jog valstybė remia iniciatyvas, skatinančias atliekų naudojimą energijai gaminti, ir kad Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės nutarimu, vienas iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų yra skatinti elektros energijos gamybą iš komunalinių atliekų, šios bylos kontekste nelaikytini svarbiais, nes jie atskleidžia tik bendrą valstybės formuojamą energetinę politiką, konkrečiu atveju negali nulemti konkretaus teisės aktų taikymo ir neturi esminės reikšmės sprendžiant R. J. administracinės atsakomybės klausimą. Be to, nors apeliantas ir nurodo, kad termofikacinė jėgainė Klaipėdoje atlieka reikšmingą vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje bei padeda spręsti atliekų tvarkymo Klaipėdos regione problemas ir mažina sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį, pažymėtina, kad jis administracinėn atsakomybėn ir yra patrauktas būtent už tai, kad elektrinėje buvo deginamos kitos, ne Klaipėdos regione susidariusios atliekos, t. y. kad atliekų deginimu Klaipėdoje, nesilaikant TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/2013 sąlygų, buvo sprendžiamos kitų regionų atliekų tvarkymo problemos.

Apelianto nurodyti argumentai ir motyvai, su kuriais jis nesutinka, yra išsamiai aptarti ir nurodyti 2014 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LTl-324, apygardos teismas neturi pagrindo netikėti patikrinimo metu pateiktomis išvadomis, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundą LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius pateikė paaiškinimus ir išsamiai juos motyvavo, su jais apygardos teismas visiškai sutinka, todėl nėra pagrindo dar kartą juos aptarti ir analizuoti.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apygardos teismas mano, kad R. J. paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis).

Išanalizavęs anksčiau paminėtus teisės aktus, surinktą medžiagą ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad R. J., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, priėmė deginimui nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas iš kitų Lietuvos regionų, pažeidė TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/2013 sąlygas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria remiantis paliktas galioti 2014 m. rugsėjo 25 d. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nutarimas, yra teisėta ir pagrista, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, R. J. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.