Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui adv. Virgilijui Kaupui, nukentėjusiosioms E. P. ir M. R. bei jų atstovui adv. Valdui Bliujui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis V. S. ūkyje atsakingu už gamybą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 286 str., 290 str. bei BK 187 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

V. S. 2011 m. kovo 25 d. apie 13 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), prie V. S. ūkio mėšlidės, liudytojos I. P. akivaizdoje, valstybės tarnautojoms - LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėjai E. P. ir vyresniajai specialistei M. R. fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51 (2) str. 2 d. Dėl ūkinės veiklos vykdymo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, E. P. imant teršalų (srutų) mėginius, o vyresniajai specialistei M. R. vaizdo kamera fiksuojant teršalų (srutų) paėmimą, panaudojo fizinį smurtą M. R. atžvilgiu, - norėdamas jėga atimti filmavimo kamerą, sugriebdamas M. R. už dešinės rankos ir užlauždamas pirštus, ją stumdydamas, nustumdamas M. R. tolyn nuo tarnybinio automobilio, pagriebdamas iš šio automobilio E. P. ten padėtą indelį su teršalų (srutų) pavyzdžiais ir išpildamas šiuos teršalus ant nukentėjusiųjų E. P. ir M. R. veidų ir ant drabužių, ant jų tarnybinio automobilio, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. R. abiejų akių ragenų ir junginių uždegimus, dešinės plaštakos II-III-IV-o pirštų raiščių patempimus, tuo nukentėjusiajai M. R. nežymiai sutrikdydamas sveikatą bei sugadindamas M. R. drabužius: džinsines kelnes 100 Lt vertės, striukę 400 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, šaliką 10 Lt vertės, padarydamas M. R. 600 Lt turtinę žalą, sugadindamas E. P. drabužius: paltą 200 Lt vertės, džinsines kelnes 290 Lt vertės, šaliką 20 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, padarydamas E. P. 600 Lt turtinę žalą ir sukeldamas jai stresą, t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas ir sugadino jų turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 187 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Liud. I. P. parodymais, ji dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Pernai metais kovo mėnesį seniūnės nurodymu kartu su aplinkos apsaugos pareigūnėmis jų tarnybiniu automobiliu vyko prie mėšlidės, priklausančios V. S. ūkiui. Buvo paaiškinta, kad yra gautas skundas, kurį reikia patikrinti. Nuvykusios visos trys apžiūrėjo mėšlidę, matėsi, kad truputį tekėjo srutos į balutes prie mėšlidės. M. R. apžiūrą filmavo. Po to jos išsikvietė V. S., kuris su pareigūnėmis kalbėjosi normaliai. M. R. automobilyje rašė aktą, kurį nunešė V. S., bet grįžusi pasakė, kad šis ant akto atsisakė pasirašyti. Pareigūnės ėmė mėginius iš balutės. Kadangi jos filmavo, V. S. jų prašė nefilmuoti ir sakė, kad negali atstovauti ūkininkei. Matė, kaip jis ranka stūmė filmavimo kamerą į šoną. Pareigūnė padėjo paimtą mėginį į automobilį prie galinės sėdynės, tačiau padėtą buteliuką su paimtu mėginiu V. S. iš mašinos paėmė. Tada moterys bandė iš jo tą buteliuką paimti ir besitampydami jie visi apsipylė srutomis. Tuo metu, be jų keturių, nieko daugiau nebuvo. Po to V. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Į vietą buvo atvažiavęs vienas traktorius, tačiau kada tiksliai jis atvažiavo, negali pasakyti. Po kurio laiko atvyko dar du agentūros darbuotojai bei policijos pareigūnas S. J..

Liud. S. J. parodymais, jis dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos apylinkės inspektoriumi. Pernai metais kovo mėn. budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas tarp aplinkos apsaugos pareigūnių ir V. S.. Nuvykus prie mėšlidės jis rado aplinkos apsaugos agentūros tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais, stovintį ant kelio prie mėšlidės. Ten buvo pareigūnės M. R. ir E. P., o automobilyje sėdėjo seniūnijos darbuotoja I. P.. Jos pasakė, kad įvyko konfliktas su V. S., kurio metu jis jas apipylė paimtu srutų mėginiu. Sakė, kad paimtas srutų mėginys buvo padėtas automobilyje prie galinės sėdynės. Matėsi, kad apipilti pareigūnių rūbai, matėsi srutų dėmės ant tarnybinio automobilio. Po kiek laiko atvyko G. ir G., buvo apžiūrėta įvykio vieta, paimti pareiškimai, automobilis pristatytas į policijos komisariatą.

Liud. A.G. G. parodymais, 2011-03-25 d. po 14 val. kelios minutės jam į mobilų telefoną paskambino E. P., kuri susijaudinusi pasakė, kad prie mėšlidės, esančios netoli (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su V. S. ir jų atžvilgiu buvo pavartoti neadekvatūs veiksmai, panaudotas fizinis smurtas bei išpiltas paimtas srutų mėginys ant jų bei paprašė atvežti indelį mėginiams paimti. Tada jis paprašė kartu su juo į vietą vykti ir A. G.. Nuvykę prie mėšlidės rado jau atvykusį policijos pareigūną S. J. su tarnybiniu automobiliu, ten buvo seniūnijos darbuotoja I. P., kurią kolegės buvo pasiėmusios kaip liudytoją. Pareigūnės buvo susijaudinusios ir šlapios. Nuo jų sklido stiprus specifinis srutų kvapas. Jos papasakojo, kad joms norint užfiksuoti pavyzdžių paėmimo faktą, V. S. trukdė filmuoti, bandė iš inspektorės rankų kamerą išplėšti, bandydamas jai atlaužti pirštus, o E. P. paėmus mėginį, jo turinį kaltinamasis išpylė ant jų. Tuo metu M. R. skundėsi, kad jai skauda pirštus, peršti akis. Matėsi, kad jos yra paraudę. Kadangi mėginys buvo išpiltas, todėl iš prie mėšlidės esančių balų buvo pasemti nauji pavyzdžiai, apie ką buvo surašytas protokolas ir tuo faktu buvo papildytas patikrinimo aktas. Mėginiams paimti indai yra specialūs, jų užsukimas yra su užsifiksavimu, todėl paspaudus savaime jis negali atsidaryti, nes reikia jėgos, kad jį atsukti. I. P. taip pat buvo labai susijaudinusi, sakė, kad niekur nesirašys, šaukė, kad ji nieko nematė ir negirdėjo.

Liud. A. G. parodymais, 2011-03-25 d. po pietų atėjęs A. G. pasakė, kad kolegėms reikia pagalbos ir paprašė važiuoti kartu su juo. Nuvažiavę prie mėšlidės rado koleges E. P. ir M. R.. Ten dar buvo I. P. bei policijos pareigūnas J. J.. Abi kolegės buvo išsigandusios, šlapios. Šlapi buvo jų plaukai ir rūbai. Jos ir agentūros tarnybinis automobilis buvo apipilti srutomis. Pareigūnės papasakojo, kad įvyko konfliktas su V. S., kuris neleido filmuoti mėginių paėmimo fakto, plėšė M. R. kamerą iš rankų bei po to jas apipylė srutomis. M. R. skundėsi skaudančia ranka. Tada jie paėmė mėginius iš dviejų vietų prie mėšlidės, apie ką buvo surašytas mėginių paėmimo protokolas ir apie tai buvo papildytas patikrinimo aktas. I. P. taip pat buvo išsigandusi.

Kaltinamojo kaltę, be šių parodymų, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.20-21, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esančios mėšlidės teritorija, rastas ant kelio stovintis automobilis Škoda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš apžiūros protokolo (b.l.22-25, 1 t.) matyti, kad šis automobilis buvo apžiūrėtas, ant automobilio stogo kairės pusės, kairės pusės priekinių ir galinių durelių matyti apibėgę rudos spalvos skysčiu, jaučiasi specifinis kvapas, panašus į srutų. Iš pavedimo atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.31, 1 t.) matyti, kad 2011-03-25 d. Biržų rajono agentūros vyresniajai specialistei M. R. buvo pavesta patikrinti V. S. ūkį pagal nurodytą užduotį: dėl galimai mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo mėšlidėje, esančioje (duomenys neskelbtini); iš patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.32-41, 1 t.) matyti, kad 2011-03-25 d. buvo surašytas patikrinimo aktas dėl specifinio neplaninio patikrinimo tiršto mėšlo mėšlidėje, kurioje laikomas V. S. ūkiui priklausantis tirštas mėšlas (duomenys neskelbtini); iš paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolo (b.l.60, 1 t.) matyti, kad 2011-03-25 d. buvo paimti du mėginiai nuo mėšlidės išbėgusių nuotekų rytinėje ir šiaurinėje jos pusėse, kurie buvo ištirti (b.l.58-59, 1 t.). Dėl 2011-03-25 d. atlikto patikrinimo metu nustatytų pažeidimų V. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 51² str. 2 d., 51 ⁶ str. 2 d., o 2011-05-06 d. nutarimu pagal šiuos straipsnius ji buvo nubausta 2400 Lt bauda, kuri 2011-08-25 d. buvo išieškota (b.l.8-9,23, 3 t.). E. P. yra Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėja, o M. R. – šios agentūros vyresnioji specialistė (b.l.6-7, 3 t.). Iš daikto apžiūros protokolo (b.l.62-64, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėtas mėginio paėmimo indas, kuris prijungtas prie bylos. Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašto (b.l.67-68, 1 t.) matyti, kad ministerijos sudaryta komisija atliko Biržų rajono agentūros pareigūnų veiklos, susijusios su 2011-03-25 d. V. S. ūkio patikrinimu, tarnybinį patikrinimą ir nustatė, jog 2011-03-25 d. agentūroje buvo gautas Biržų rajono gyventojo (pavardė žinoma) pranešimas dėl V. S. ūkio veiklos, susijusios su aplinkos teršimu srutomis, dėl ko agentūros pareigūnai, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovui, atliko patikrinimą vietoje, kurio metu pranešimo faktai dėl aplinkos teršimo srutomis pasitvirtino. Komisija taip pat konstatavo, kad 2010 ir 2011 m. V. S. ūkio patikrinimai, kuriuos vykdė Biržų rajono agentūros pareigūnai, buvo atlikti skundų ir planinių patikrinimų pagrindu, vadovaujantis tokią veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Kad nukentėjusioji M. R. tą dieną buvo sužalota ir jai buvo nustatyti dešinės plaštakos II- III- IV-to pirštų raiščių patempimas bei konstatuota abiejų akių ragenų ir junginių uždegimas, išsivystęs galimai įvykio metu patekus srutoms į akis, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, patvirtina specialisto išvados (b.l.89,98, 1 t.). Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.107, 1 t.) matyti, kad M. R. pateikė protokole nurodytus rūbus, kurie buvo apžiūrėti (b.l.108-112, 1 t.), nustatyta, kad ant kelnių bei striukės yra dėmių bei juntamas nuo visų apžiūrimų rūbų sklindantis specifinis kvapas. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l.144-146, 1 t.) matyti, kad E. P. po įvykio buvo konstatuotas histoninio tipo asmenybės sutrikimas, kuris yra priežastiniame ryšyje su jos patirtu emociniu stresu. Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.157, 1 t.) matyti, kad E. P. pateikė protokole nurodytus rūbus, kurie buvo apžiūrėti (b.l.158-162, 1 t.), nustatyta, kad ant džinsų bei žieminio palto yra dėmių bei juntamas nuo visų paimtų rūbų sklindantis specifinis kvapas.

Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal LR BK 286 str. ir 187 str. 1 d. pagrįsti. Jo veiksmai tiek pagal LR BK 286 str., tiek ir pagal LR BK 187 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros pareigūnėms E. P. ir M. R. fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, t.y. norėdamas jėga atimti filmavimo kamerą iš M. R. ir suimdamas jos dešinę ranką bei užlauždamas pirštus, ją stumdydamas, nustumdamas ją tolyn nuo automobilio, pagriebdamas iš automobilio indelį su teršalų (srutų) pavyzdžiu ir tyčia juos išpildamas ant abiejų pareigūnių, taip padarydamas M. R. abiejų akių ragenų ir jų junginių uždegimus, dešinės rankos pirštų raiščių patempimus bei taip padarydamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą, o E. P. sukeldamas emocinį stresą, tokiais savo veiksmais aktyviai pasipriešino valstybės tarnautojoms – savo pareigas ėjusioms ir teisėtai veikusioms valstybinėms aplinkos apsaugos inspektorėms bei tyčia sugadino jų turtą – įvykio metu vilkėtus rūbus.

Nors kaltinamasis neprisipažino nusikaltęs, paaiškindamas fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojęs, filmavimo kameros iš M. R. jėga nebandęs atimti, tik ranka stengėsi ją nustumti į šoną, kad jis pats nebūtų filmuojamas, jos pirštų nelaužęs, nestumdęs, tik paėmęs iš automobilio mėginių indelį, tačiau tyčia jo turiniu nukentėjusiųjų neapipylęs, o srutos išsiliejusios inspektorėms bandant iš jo jį atimti, nes dangtelis savaime atsidaręs. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje surinkti duomenys. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti abiejų nukentėjusiųjų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nes jie buvo nuoseklūs ir išsamūs, sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kad tą dieną po pietų atvykus prie V. S. ūkio mėšlidės dėl aplinkos teršimo srutomis pagal tą dieną agentūroje gautą skundą pamatė, kad iš tiesų iš mėšlidės teka srutos, todėl telefonu susisiekė su V. S. ir pasakė, kokiu tikslu yra atvykusios prie mėšlidės. V. S. atvykus pasakė apie nustatytą pažeidimą, paaiškino, kaip jis turėtų būti pašalintas. M. R. surašius patikrinimo aktą ir ėmus jį jam skaityti, kaltinamasis ėmęs karščiuotis, ėmęs sakyti, kad prie mėšlidės yra išbėgusios ne srutos, tačiau J. V. atvežusi ir išpylusi nuotekas, todėl jos nusprendusios paimti mėginį, jo paėmimą fiksuojant filmavimo kamera. Tačiau kaltinamasis M. R. neleido filmuoti, ją stumdė, bandė jėga atimti kamerą iš rankų lauždamas pirštus, to nepavykus padaryti kamerą stūmė tolyn, o priėjus prie automobilio, nustūmė M. R. tolyn nuo jo, paėmė iš automobilio ten E. P. jau padėtą mėginių indelį su paimtu teršalų pavyzdžiu ir, atsukęs jo dangtelį, apipylė jas abi srutomis, taip pat srutomis apipylė automobilį ir išvažiavo. Kad M. R. įvykio metu buvo patempti dešinės rankos pirštų raiščiai bei galimai įvykio metu patekus srutoms į akis konstatuotas abiejų akių ragenų ir junginių uždegimas, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados (b.l.89, 98 1 t.). Kad įvykio metu E. P. patyrė emocinį stresą, patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b.l.144-146, 1 t.). Kad abi nukentėjusiosios ir agentūros tarnybinis automobilis buvo apipilti srutomis, patvirtino ir į įvykį atvykęs policijos pareigūnas S. J.. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai A. G. bei A. G., į vietą atvykę kolegės E. P. prašymu. Visi šie liudytojai teismui patvirtino, kad jiems atvykus abi nukentėjusiosios buvo išsigandusios, susijaudinusios, buvo šlapi jų plaukai ir rūbai, nuo jų sklido specifinis srutų kvapas. Visi jie patvirtino, kad nukentėjusiosios pasakė, jog įvyko konfliktas tarp jų ir V. S., kuris jas apipylė srutomis. Liudytojas A. G. parodė, kad M. R. skundėsi rankos pirštų skausmu, akių perštėjimu, matėsi, kad jos akys yra paraudusios. Liud. G. ir G. teismui patvirtino, jog abi nukentėjusiosios sakė, kad joms V. S. trukdė užfiksuoti mėginių paėmimo faktą bandydamas iš M. R. atimti filmavimo kamerą, o po to paimtu mėginių pavyzdžiu apipylė jas bei tarnybinį automobilį. Kad inspektorei buvo trukdoma filmuoti mėginių paėmimo faktą, matyti ir iš teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo bei jame esančio garso įrašo. Kad nukentėjusiųjų pateikti rūbai yra su dėmėmis ir turi specifinį kvapą, matyti ir iš byloje esančių daiktų paėmimo bei jų apžiūros protokolų (b.l. 107-112, 157-162, 1 t.), tai nustatyta ir juos apžiūrėjus teismo posėdyje. Kad teršalais buvo apipiltas ir įvykio vietoje buvęs agentūros tarnybinis automobilis, matyti iš byloje esančio įvykio vietos pažiūros ir šio automobilio apžiūros protokolų (b.l.20-25, 1 t.). Nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad mėginių paėmimo indai yra specialūs, su užfiksuotu atsukimu ir savaime atsisukti negali, kuris buvo naudojamas ir tuo metu pasemiant teršalus, o kaltinamajam paimtą pavyzdį išpylus ant jų ir automobilio bei išsivežus patį indą, jos paprašiusios mėginių paėmimo indų atvežti kolegos A. G., kad vėl galėtų paimti teršalų pavyzdžius, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. G.. Tai patvirtina ir byloje pateiktas daiktinis įrodymas – mėginių paėmimo indas (b.l.62-64, 1 t.), kuris buvo apžiūrėtas teismo posėdyje. Nors teismo posėdyje kaltinamasis ėmė teigti, jog iš automobilio jo paimtas indas su teršalų pavyzdžiu buvo kitoks, nei pateiktas byloje ir apžiūrėtas teismo posėdyje, tačiau tokius jo paaiškinimus teismas atmeta, nes juos paneigia virš aptarti ir teismo posėdyje patikrinti visi kiti įrodymai. Tai, kad tą patį vakarą 18.30 val. pas kaltinamąjį atlikus kratą mėginių paėmimo indas pas jį ir nebuvo surastas (b.l.28-29, 1 t.), nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų apie tai, kad jis jį išvažiuodamas išsivežė, nes iki kratos atlikimo pradžios po įvykio buvo paėjusios jau penkios valandos.

Kad aplinkos apsaugos inspektorės tą dieną veikė teisėtai, patvirtina visi byloje surinkti duomenys. Abiejų nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad tą dieną agentūroje buvo gautas pranešimas dėl V. S. vardu įregistruoto ūkio veiklos, susijusios su aplinkos teršimu srutomis, patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2011-04-26 d. raštas (b.l.67-68, 1 t.). Šiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Tuo tarpu ministerijos sudaryta komisija atliko agentūros pareigūnų veiklos, susijusios su 2011-03-25 d. šio ūkio patikrinimu, tarnybinį patikrinimą ir konstatavo, kad pažeidimų, tikrinant ūkį, padaryta nebuvo, tuo tarpu faktas dėl aplinkos teršimo srutomis pasitvirtino. Kad faktas dėl aplinkos teršimo srutomis pasitvirtino, patvirtina ir byloje esanti administracinio teisės pažeidimo byla (b.l.23, 3 t). Be to, nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad paskambinusios V. S. jos pasakiusios, kokiu pagrindu ir tikslu yra atvykusios prie ūkio mėšlidės ir tą patį dar pakartojusios jam atvykus, patvirtino ir pats kaltinamasis nurodydamas, jog iš tiesų inspektorės jam pasakiusios, kad atvyko patikrinti mėšlidės dėl srutų nutekėjimo, nes yra gautas skundas. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, jog abi nukentėjusiąsias ir iki įvykio pažinojo kaip Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros inspektores, o prie mėšlidės stovėjo agentūros tarnybinis automobilis su skiriamaisiais ženklais. Taigi abejoti jų įgaliojimais kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo, nors pareigūnės ir neparodė savo tarnybinių pažymėjimų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 15 p. aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnus įpareigoja, gavus pranešimą apie aplinkos apsaugos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o to paties straipsnio 1 p. nustato, kad šie pareigūnai turi teisę netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar jose laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. nustato, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurie nustatomi šio straipsnio 2 dalyje išvardintomis priemonėmis, tame tarpe ir garso bei vaizdo įrašais. Taigi pareigūnės, filmuodamos pažeidimo padarymo vietą bei bandydamos nufilmuoti teršalų paėmimo vietą ir faktą, turėjo teisę naudoti filmavimo kamerą. Nors kaltinamasis ir teigia, kad jis neleido M. R. filmuoti, ranka nustumdamas kamerą tolyn tik todėl, kad jinai filmavo jį ir jo veidą, tačiau tokių kaltinamojo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, todėl jie atmetami. Tuo tarpu abiejų nukentėjusiųjų parodymus, kad, V. S. ėmus neigti, kad balose prie mėšlidės yra išsiliejusios ne srutos, o kito asmens atvežtos ir išpiltos nuotekos, buvo nutarta nufilmuoti teršalų paėmimo faktą ir vietą, patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog yra užfiksuota mėšlidė ir jos aplinka, šalia jos telkšančios balos, o po to joks vaizdas neužfiksuotas, tik girdisi ginčas dėl to, kad neleidžiama filmuoti. Iš byloje pateikto ir teismo posėdyje perklausyto garso įrašo girdėti, kaip vyriškas balsas nuolatos kartoja tuos pačius žodžius „prašau nefilmuoti mano teritorijos“. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, kad įraše girdėti jo pokalbis su pareigūnėmis.

Tuo būdu, visais šiais byloje surinktais virš aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal LR BK 286 str. ir 187 str. 1 d. padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Liud. D. T. parodė, kad jis dirba V. S. ūkyje ir tą dieną gavo nurodymą prie mėšlidės nuvežti pjuvenų. Kai jis ir R. G. traktoriais nuvažiavo prie mėšlidės, ten stovėjo aplinkos apsaugos tarnybinis automobilis, kuriame sėdėjo seniūnijos darbuotoja. Ant įvažiavimo į mėšlidę keliuko stovėjo V. S. automobilis, o jis pats ant pievutės kalbėjosi su agentūros darbuotojomis. R. G. tuo metu nuėjo prie V. S. paklausti, kur išversti pjuvenas, o jis, išlipęs iš traktoriaus, rūkė. Kas vyko – nematė, o V. S. išvažiavus, jis išpylė pjuvenas prie mėšlidės ir išvažiavo.

Liud. R. G. parodė, kad dirba V. S. ūkyje ir tą dieną gavo nurodymą nuvežti prie mėšlidės pjuvenų. D. T. jas pakrovė ir abu su traktoriais nuvažiavo prie mėšlidės. Ten stovėjo aplinkos apsaugos agentūros tarnybinis automobilis, kuriame sėdėjo viena moteris, o V. S. stovėjo prie jo ir kalbėjosi su moterimis. Jis nuėjo paklausti V. S., kur išpilti pjuvenas, o gavęs nurodymą grįžo atgal prie traktoriaus. Beidamas atsisukęs pamatė, kad V. S. delnu uždengia filmavimo kamerą prašydamas jo nefilmuoti, o kita ranka iš agentūros automobilio paėmė baltos spalvos buteliuką sakydamas, kad ir jam reikia pavyzdžio. Pareigūnei bandant iš jo tą buteliuką atimti, jis atsidarė ir visi trys apsipylė jo turiniu. Aukštesnė pareigūnė bandė atimti buteliuką, o žemesnė filmavo, tačiau ir ji buvo suėmusi už buteliuko. Po to V. S. išvažiavo, o jis išpylė pjuvenas ir taip pat išvažiavo.

Liud. V. S. parodymais, tą dieną iš ryto buvo išvykusi į Panevėžio RAAD vykusį posėdį, o grįžus iš jo po pietų apie 15 val. pasipylė skambučiai iš ūkio, skambino vyras bei ūkio darbuotojai ir prašė atvykti į ūkį bei sakė, kad įvyko incidentas. Grįžusi į ūkį kieme rado savo vyrą V. S., kuris buvo šlapiais plaukais, apipilta striuke, nuo jo sklido srutų kvapas. Jis buvo nusiminęs, pasakojo, kad atvažiavo aplinkos apsaugos agentūros pareigūnės tikrinti mėšlidės dėl gauto skundo, jos sakė, kad vyksta tarša. Vyras sakė, kad aiškino inspektorėms, jog tarša nevyksta, tačiau jos neklausė, M. R. filmavo jam į veidą, skaitė aktą. Jis jų prašė nefilmuoti, ranka dengė kamerą, tačiau pareigūnės jo prašymo neklausė. M. R. jam pasakė, kad jis akto gali ir nepasirašyti bei sakė, kad turi paėmusios teršalų pavyzdį, todėl vyras priėjo prie agentūros automobilio ir pro atdaras duris paėmė jo gale stovėjusį butelį. Tada inspektorės puolė iš jo tą indą atimti, E. P. jį paėmė abiem rankomis, o M. R. bandė filmuoti, o kita ranka taip pat laikė butelį, todėl butelio kamštelis neišlaikė spaudimo ir nušoko, dėl ko srutos ištryško ir aplaistė juos visus tris. Tuomet jis numetė butelį, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji ir pati matė, kad vyro plaukai ir striukė yra mėšlini, nuo jo jautėsi srutų kvapas.

Liudytoja V. S. yra kaltinamojo žmona, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi, be to, paties įvykio ji nematė, o apie įvykio aplinkybes papasakojo tai, ką jai paaiškino sutuoktinis, todėl tokiais jos parodymais teismas negali remtis, nes juos paneigia kiti virš jau aptarti įrodymai. Liud. D. T. ir R. G., kurie dirba V. S. ūkyje, parodymus apie tai, kad jiems atvykus, V. S. prie agentūros automobilio kalbėjosi su dviem moterimis, todėl R. G. nuėjęs prie jų pasiklausti V. S., kur išversti pjuvenas, o R. G. parodymus ir apie tai, jog po to atsiklausęs ir eidamas atgal prie traktoriaus pamatęs, kaip V. S. paėmęs iš agentūros automobilio butelį, kurį jam bandžiusi atimti viena iš moterų, dėl ko visi trys apsipylė jo turiniu, paneigia ne tik abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kad įvykio metu traktorininkai dar nebuvo atvažiavę, o atvyko tik tuomet, kai jos jau skambino policijai, o V. S. sėsdamas į savo automobilį išvažinėjo, bet ir liudytojos I. P. parodymai, nes ši liudytoja patvirtino teismui, jog įvykio metu toje vietoje jie buvo tik keturiese, o kitų žmonių nebuvo. Tas pačias aplinkybes, kad įvykio metu toje vietoje daugiau žmonių, be jos, abiejų pareigūnių ir V. S., nebuvo, ji buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.169-170, 1 t.). Taigi šie byloje surinkti duomenys paneigia tokius liud. D. T. ir R. G. parodymus, dėl ko jie atmetami, kaip neteisingi. Nors teismo posėdyje liudytoja I. P. ėmė teigti, kad, V. S. paėmus iš automobilio ten padėtą butelį su teršalais ir pareigūnėms bandant iš jo tą butelį paimti, jie besitampydami visi apsipylė, tačiau ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi kitokias aplinkybes, tuo metu teigdama tik mačiusi, kad V. S. pačiupo iš automobilio buteliuką su paimtu srutų mėginiu ir jie susistumdė, aiškindama gerai nemačiusi, kaip kas tiksliai įvyko, nes pareigūnės stovėjo nugaromis į automobilį, kuriame ji sėdėjo ir taip jai užstojo, todėl gerai nematė, kas tarp V. S. ir pareigūnių įvyko (b.l.169-170, 1 t.). Tuo tarpu paaiškinti, kodėl ji teisme jau nurodė kitokias šias įvykio aplinkybes, teismui argumentuotai negalėjo. Todėl tokių jos tik teismo posėdyje nurodytų naujų aplinkybių teismas negali laikyti patikimais įrodymais, tuo labiau, kad juos paneigia kiti virš aptarti įrodymai.

V. S. buvo perduotas teismui ir pagal LR BK 290 str. dėl to, kad jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, jais dar ir įžeidė valstybės tarnautojas – nukentėjusiąsias E. P. ir M. R..

Tačiau tokia kaltinamojo atliktų veiksmų kvalifikacija ir pagal LR BK 290 str. šiuo konkrečiu atveju yra perteklinė. Byloje virš aptartais įrodymais nustatyta, kad V. S., pavartodamas fizinį smurtą, t.y. norėdamas jėga atimti filmavimo kamerą, sugriebdamas nukentėjusiąją R. R. už dešinės rankos ir užlauždamas pirštus, ją stumdydamas, nustumdamas tolyn nuo tarnybinio automobilio, pagriebdamas iš automobilio teršalų pavyzdį ir jo turinį išpildamas ant abiejų inspektorių veidų ir jų rūbų, taip padarydamas nukentėjusiajai M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas E. P. stresą, pasipriešino teisėtai veikusioms ir savo pareigas atliekančioms valstybės tarnautojoms bei tyčia sugadino jų turtą – rūbus. Tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad tuo pačiu metu V. S. būtų įžeidinėjęs ar plūdęs abi nukentėjusiąsias.

Todėl jis pagal LR BK 290 str. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. S. praeityje neteistas, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, dirba.

Seniūnijos išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad jis dirba sutuoktinės V. S. vardu registruotame ekologiniame ūkyje, kuris pripažintas pažangiausiu ekologinės žemdirbystės ūkiu Lietuvoje ir apdovanotas Žemės ūkio ministrės K. P. padėka. Rašo eiles, išrinktas (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininku, labai aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, niekada neatsako padėti kaimynams ir gelbsti atsitikus nelaimei. Vietiniai gyventojai jį charakterizuoja esantį ūmaus būdo.

Skiriant jam bausmes, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už nesunkių nusikaltimų padarymą, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (LR BK 55 str.).

Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinys dėl 627,55 Lt išmokėtos ligos pašalpos M. R. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį priteisimo iš kaltinamojo. Kadangi šis ieškinys pagrįstas byloje esančiais duomenimis (b.l.100-105, 1 t.), jis tenkinamas visiškai LR 6.280 str. 1 d. pagrindu.

Nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 680,80 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo, o E. P. – dėl 647,79 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo. M. R. nurodo, kad dėl sužalojimo gydėsi ir dėl to turėjo 80,80 Lt išlaidų, taip pat įvykio metu buvo sugadinti visi dėvėti viršutiniai rūbai 600 Lt bendros vertės, nes buvo aplieti srutomis, todėl prašo priteisti 680,80 Lt turtinei žalai atlyginti. E. P. nurodo, kad ji dėl įvykio metu patirto emocinio streso gydėsi, dėl ko turėjo 47,79 Lt išlaidų vaistams bei apliejant srutomis buvo sugadinti drabužiai 600 Lt vertės. Šiuos nukentėjusiųjų argumentus patvirtina bylos duomenys ir pateikti kasos čekiai, todėl abiejų nukentėjusiųjų ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami visiškai (LR CK 6.263 str.).

Nukentėjusioji M. R. prašo priteisti 20000 Lt, o E. P. -10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiųjų paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios specialistų išvados bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų M. R. buvo nežymiai sužalota, dėl ko patyrė ir fizinius skausmus, E. P. patyrė emocinį stresą, abi patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nes nusikalstami veiksmai prieš jas buvo atlikti vykdant savo tarnybines pareigas, taip pat nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų gydėsi.

Nustatant neturtinės žalos dydį kiekvienai iš nukentėjusiųjų, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad M. R. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o E. P. patyrė emocinį stresą, į kaltinamojo šeimyninę (šeimoje augina tris vaikus) bei turtinę padėtį (b.l.124-149, 2 t.), į tai, kad jis dirba.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies, nustatant jų dydį 3000 Lt, šią sumą priteisiant M. R. ir 2000 Lt, šią sumą priteisiant E. P. (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str. ir nubausti 35 MGL (4550 Lt) bauda; pripažinti kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL (1300 Lt) bauda.

LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę – 35 MGL (4550 Lt) baudą.

Į atliktą bausmę jam įskaityti vieną parą, išbūtą sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 33 MGL (4290 Lt) bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

V. S. pagal LR BK 290 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 627,55 Lt išmokėtos ligos pašalpos.

Priteisti iš V. S. E. P. 647,79 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. S. M. R. 680,80 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, t.y. pavyzdžių paėmimo butelį grąžinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūrai, rūbus: šaliką, striukę, megztinį, džinsus, paltą, džinsus, šaliką ir megztinį sunaikinti, o garso ir vaizdo įrašus palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išieškoti iš V. S. 33 Lt teismo turėtų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.