- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-340-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- T. J., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei Registrų centras Telšių filialui
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. J. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6-215/2019 civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“, trečiajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo, atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį dėl įpareigojimo R. S. uždrausti reikšti bet kokio pobūdžio (rašytines, organizacines ir kitas) pretenzijas dėl jiems priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydžio ir jo ribų; atsakovų sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo; 5973,49 € žalos priteisimo iš R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: 1) nustatyti žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ribas, atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią jis faktiškai valdė pagal ribas, nustatytas 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte bei atsižvelgiant į leistiną paklaidą, kuri nustatyta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų 2019-01-08 plane, galutinai sudarant plotą 1,5020 ha.; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į jį nuosavybės teisių įregistravimą T. J. ir I. J. vardu, kurie buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks buvo išduotas, ir įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį – ūkinį pastatą (Registro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)) ir išardyti pamatus bei metalinį voljerą, esančius šalia jo, bei sutvarkyti atsakovų lėšomis; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. vasario 11 d. vykusiame teismo posėdyje buvo pateiktas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovams T. J. ir I. J. teritorijose žemės sklypų, dėl kurių vyksta ginčas civilinėje byloje, rengti, statyti bet kokius statinius ar vykdyti bet kokius statybos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi prašymą tenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams T. J. ir I. J., uždrausti teritorijose žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. yra (duomenys neskelbtini), rengti, statyti bet kokius statinius ar toliau vykdyti bet kokius statybos darbus iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6-215/2019.
4. 2019 m. kovo 1 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas taikyti sankciją už laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, kuriame ieškovas nurodė, jog nuo 2019 m. vasario 14 d. pastebėjo, kad ginčijamoje teritorijoje atsakovai, pažeisdami laikinąsias apsaugos priemones, ant anksčiau neteisėtai įrengtų pamatų pastatė voljerą gyvūnams laikyti (pastatė būdą ir įleido šunį). Dėl šios priežasties ieškovas prašė skirti atsakovams 4200 Eur dydžio baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė skirti atsakovams T. J. ir I. J. po 20 Eur kiekvienam baudą valstybei už kiekvieną pažeidimo – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną, skaičiuojant ją už laikotarpį nuo 2019-02-14 iki 2019-03-01, t. y. po 320 (tris šimtus dvidešimt) eurų. Teismas nurodė baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Teismas taip pat nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
6. Vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal savo turinį iš esmės draudžia atlikti tam tikrus veiksmus nuo jų pritaikymo momento, todėl atsakovams skirtina bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) įteikta 2019-02-12; akcentavo, jog nutartis turi būti pradėta vykdyti nuo jos gavimo dienos, o jos nevykdymas yra teisėtas pagrindas skirti kaltajam asmeniui baudą nuo nutarties gavimo datos už kiekvieną pažeidimo dieną. Teismas sprendė, kad atsakovai nevykdė laikinosios apsaugos priemonės – nekeisti faktinės statinio padėties ir statinio bei žemės padėtį pakeitė – įrengė voljerą. Dėl šių priežasčių teismas skyrė atsakovams po 20 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, ją skaičiuojant nuo 2019-02-14 (nuo ieškovo pastebėjimo apie pažeidimą momento) iki 2019-03-01 (iki prašymo taikyti sankciją už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimus).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Skųsdami pirmosios instancijos nutartį, atsakovai (apeliantai) prašo nutartį panaikinti, ieškovo prašymą skirti baudą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su nutartimi dėl baudos skyrimo, kad argumentai ir pagrindai skirti baudą yra vienašališki, nenuoseklūs bei neįrodyti, kad atsakovai nėra realizavę teisės teikti paaiškinimus, todėl bauda yra paskirta neteisėtai.
Atsiliepimas
8. Atsakovai (apeliantai) nurodė, kad teismas, nutartyje numatydamas dvigubai trumpesnį baudos apskundimo terminą bei nustatydamas kitokią, nei įstatymas numato, baudos panaikinimo procedūrą, grubiai pažeidė atsakovų teises, atėmė galimybę paaiškinti baudą skyrusiam teismui dėl baudos skyrimo aplinkybių. Pažymėjo, kad teismas baudą skyrė neteisėtai ir neobjektyviai, nesiekdamas išsamiai išsiaiškinti laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo aplinkybių, baudos skyrimo klausimu turėjo išankstinę nuomonę.
9. Atsakovai (apeliantai) nurodė, kad baudą skyręs teismas turi prievolę nagrinėti baudos gavėjo prašymą ir turi teisę nuobaudą sumažinti ar ją panaikinti, tačiau šios prievolės atsisakęs, teismas demonstruoja šališkumą, o ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas paskirtą baudą panaikinti.
10. Atsakovai (apeliantai) pažymėjo, jog bauda realiai paskirta nenustačius jokių baudos gavėjų priešingų teisei veiksmų; kad pažeidimo padarymo momentas teismo fiksuotas ne nuo voljero pastatymo, o nuo ieškovo statinio pastebėjimo; kad teismas nesiaiškino, kada voljeras buvo pastatytas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
12. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
13. Nagrinėjamu atveju yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams buvo paskirta bauda už teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevykdymą.
14. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 107 straipsniu, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi paskirtos baudos teisėtumas patikrinamas ne skundžiant nutartį atskiruoju skundu, o paduodant teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Taigi, klausimo dėl baudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas pagal CPK nuostatas susideda iš dviejų etapų – pirmiausia byloje dalyvaujančio asmens argumentus dėl baudos paskyrimo įvertina šią nuobaudą paskyręs teismas, ir tik tuo atveju, jei prašymas panaikinti ar sumažinti baudą teismo nutartimi atmetamas, šis klausimas gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1451/2014).
15. Kaip minėta, atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje yra pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams (apeliantams) buvo paskirta bauda. Nors skundžiamoje nutartyje atsakovams (apeliantams) nebuvo išaiškinta, jog nutartis dėl baudos skyrimo nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau vis tiek privalu laikytis CPK nustatytos baudos panaikinimo (sumažinimo) tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes bei minėtas teisės normas, konstatuoja, jog atskirasis skundas dėl nutarties paskirti atsakovams (apeliantams) baudą pirmosios instancijos teismo buvo priimtas prieš tai neišsprendus baudos panaikinimo klausimo CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, nutraukti.