Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2004 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2011 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio baudos bausme;

3) 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakmu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;

5) 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (1883 Eur) baudos bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė: 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda ir laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. V. 2019 m. lapkričio 14 d., 10.54 val., Bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie automobilio „Fiat Croma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kieme, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobimą, ir policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, tyčia melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir pasirašė pareigūno surašytą 2019 m. lapkričio 14 d. protokolą - pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d., apie 20 val., iki 2019 m. lapkričio 14 d. apie 9.00 val., buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „Fiat Croma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis paliko gatvėje neužrakintą, dėl ko jam padaryta 6000 eurų žala, nors žinojo, kad automobilis nėra pavogtas. Pagal jo pareiškimą 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48534-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl automobilio vagystės.

D. V. 2019 m. lapkričio 14 d., apie 13 val. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), liudytojo apklausos metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, patvirtino protokole - pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytas aplinkybes, t. y. melagingai parodė, kad jis 2019 m. lapkričio 14 d., apie 9 val. pastebėjo, kad iš kiemo, esančio šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „Fiat Croma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) o jį galimai galėjo pavogti asmuo, iš kurio jis automobilį nusipirko.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. 2019 m. spalio viduryje, tiksliau neprisimena, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis vartojo alkoholį. Prie jo privažiavo juodos spalvos visureigis, valstybinių numerių neprisimena. Prie jo priėjo automobilio vairuotojas ir pasiūlė jam užsidirbti 60 eurų - „Regitroje“ savo vardu užregistruoti automobilį. Kadangi jam buvo reikalingi pinigai ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, su vyro pasiūlymu sutiko. Kitą dieną su minėtu vyru susitiko viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Kartu nuvyko į „Regitrą“, kur užpildė automobilio „Fiat Croma“ pirkimo - pardavimo sutartį. Jis (D. V.) buvo pirkėjas. Taip jis užregistravo automobilį savo vardu. Paties automobilio nematė, gavo 60 eurų ir tam vyrui padavė automobilio registracijos liudijimą. Kadangi jam (D. V.) pradėjo eiti pranešimai apie viršytą greitį, išsigando, kad su automobiliu „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti daromos nusikalstamos veikos, jis pranešė apie jo vagystę, nors automobilis pavogtas nebuvo. Pranešė paskambinęs Bendruoju pagalbos telefonu 112. Jam pareigūnai pasakė, kad už melagingų parodymų davimą yra baudžiama, jis pasirašė, kad yra įspėtas už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Vėliau buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir davė melagingus parodymus apie automobilio vagystę. Dar vėliau išsigando, kad tie žmonės gali pakenkti jam ar jo artimųjų sveikatai ir dėl to prisipažino melavęs. Dėl šio poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna stipendiją, jam padeda artimieji, yra siunčiamas į virėjų mokymo programą, ruošiasi įsidarbinti virėju. Nori paminėti, kad jis yra įsipareigojęs pagal 2019 m. vasario 28 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį prižiūrėti savo motiną, kuriai yra diagnozuota demencija, sergant mišria Alzheimerio liga (72-73 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate vyresniojo tyrėjo pareigose. 2019 metų lapkričio mėnesio viduryje buvo gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-48534-19 dėl automobilio „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, pareiškimą parašė D. V., kuris tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gavo nurodymą iškviesti D. V. į apklausą, atlikti jo papildomą apklausą, patikslinti vagystės aplinkybes. Jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga 01-1-48534-19. Paaiškėjo, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. G., kuri apklausė D. V. liudytoju. D. V. davė parodymus, kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val., paliko automobilį gatvėje, šalia namų ((duomenys neskelbtini)). Savo automobilio jis neužrakino, raktus ir dokumentus paliko automobilyje ir nuėjo namo. 2019 m. lapkričio 14 d, apie 9.00 val. automobilio nurodytoje vietoje jau nebuvo. Automobilį D. V. nusipirko prieš mėnesį už 6000 Eur, iš ko pirko, neprisimena. Liudytojas dirba policijoje daugiau nei 20 metų, todėl pagalvojo, kad D. V. galimai neblaivus atvažiavo prie savo namų ir pamiršo, kur paliko automobilį. D. V. iškvietė į apklausą, tačiau jis į apklausą neatvyko. Vėliau dar kelis kartus D. V. skambino ir kvietė šį į apklausą, tačiau D. V. taip pat neatvykdavo. Kad D. V. neatvyksta į apklausą, jam taip pat pasirodė įtartina. Jis patikrino PRIR Lietuvos Respublikos mastu, ar nebuvo eismo įvykių, iš kurių galimai pasišalino minėtas automobilis, tačiau tokių įvykių nebuvo užregistruota. 2019 m. gruodžio 12 d. D. V. atvyko į apklausą, pranešė, kad gavo laišką sumokėti už minėtą automobilį kelių mokestį Stokholme. Liudytojas klausinėjo D. V. apie automobilio dingimo aplinkybes, D. V. pradėjo painiotis parodymuose ir po kiek laiko prisipažino, kad savo vardu fiktyviai užregistravo automobilį, kurio tikriausiai net nebuvo matęs, o kai pradėjo gauti laiškus, kad reikia sumokėti kelių mokesčius Europoje, išsigando, kad minėtas automobilis bus naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti ir melagingai pranešė, kad automobilis yra pavogtas. Apie paaiškėjusias aplinkybes buvo pranešta vyriausiajai tyrėjai Ž. Š.. D. V. parašė prisipažinimą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, iš jo buvo paimtas raginimo sumokėti kelių mokesčius laiškas. Vėliau buvo gautas nurodymas D. V. papildomai apklausti liudytoju (60-62 b. l.).

Byloje pateiktas įspėjimas patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 14 d. D. V. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (14-15 b. l.).

2019 m. lapkričio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog D. V. pareiškime bei apklausoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val., iki 2019 m. lapkričio 14 d., apie 9.00 val., buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis paliko gatvėje neužrakintą. Automobilio dokumentai ir raktai buvo palikti automobilyje. Padaryta žala – 6000 eurų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (6-12 b. l.).

2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48534-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (16-19 b. l.).

2019 m. lapkričio 14 d. D. V. pasirašė teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą, kuriame taip pat nurodoma, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas, išsiyrus nepilnametį liudytoją, kuriam nėra suėję 16 metų, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (34-35 b. l.).

2019 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-48534-19 apklausiamas nukentėjusysis D. V. parodė, kad yra įspėtas, dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą. Apklausos metu jis yra išgėręs, tačiau viską supranta ir sutinka papasakoti apie savo automobilio vagystę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), niekur nedirba. Prieš mėnesį jis įsigijo automobilį „Fiat Croma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 2010 metų gamybos. Iš ko jis pirko automobilį, pasakyti negali, kadangi neprisimena buvusio savininko duomenų, o pirkimo - pardavimo sutarties neturi. Automobilį nusipirko už 6000 eurų. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 20.00 val., pastatė automobilį gatvėje šalia namų, jo neužrakino, o raktus ir dokumentus paliko automobilyje, nuėjo namo. 2019 m. lapkričio 14 d., apie 9.00 val., eidamas į parduotuvę pastebėjo, kad automobilio toje vietoje, kur paliko, nėra. Kas galėjo pavogti automobilį jis nežino, galimai automobilį pavogė asmuo, iš kurio buvo pirktas automobilis. Automobilis „Kasko“ draudimu draustas nebuvo, automobilio viduje jokių asmeninių daiktų nebuvo, buvo tik du raktai ir dokumentai, t. y. techninis pasas, draudimo polisas, techninės apžiūros talonas. Automobilio bake buvo apie 20 litrų benzino. Kokio dydžio buvo lieti ratlankiai ir padangos, nurodyti negali. Ypatingų požymių ar apgadinimų automobilis neturėjo, GPS neįrengtas. Automobilyje buvo palikti abu turimi užvedimo raktai. Kodėl jis neužrakino automobilio, paaiškinti negali, tiesiog skubėjo pas draugę namo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, paskelbti automobilio paiešką bei nustatyti, kas pavogė automobilį (36-39 b. l.).

D. V. prisipažinime ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48534-19 nurodoma, kad šių metų (2019 m.) spalio mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, vakare einant iš Turgaus gatvės, šalia naktinės parduotuvės, prie jo privažiavo automobilis, valstybinio numerio ir automobilio markės nurodyti negali, bei pasiūlė 60 eurų su sąlyga - pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį „Regitroje“, t. y. savo vardu įsigyti automobilį „Fiat“. Gavęs 60 eurų, jis atidavė minėtam asmeniui pasirašytą pirkimo - pardavimo sutartį ir automobilio dokumentus. Vyro, kuriam atidavė sutartį bei automobilio dokumentus, jis nepažįsta ir jo jokių duomenų nežino. Vėliau jis pagalvojo, kad automobilis gali būti naudojamas nusikaltimams vykdyti, todėl melagingai pranešė dėl automobilio vagystės. Apie vagystę pranešė bijodamas dėl savo bei šeimos narių sveikatos. Minėto automobilio adresu (duomenys neskelbtini), kieme niekada nebuvo (47-48 b. l.).

2020 m. sausio 10 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48534-19 papildomai apklausiamas nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2019 metais, spalio viduryje, tikslios datos jis nurodyti negali, po pietų bare, esančiame, (duomenys neskelbtini)., vartojo alkoholį. Išėjus į lauką parūkyti, prie jo privažiavo visureigis „Mercedes“, juodos spalvos, valstybinio numerio nurodyti negali, bei prie jo priėjo minėto automobilio vairuotojas. Vyrui buvo apie 28 metus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, minėto vyro atpažinti iš veido jis negali. Minėtas vyras pasiūlė uždirbti 60 eurų, o būtent - savo vardu VĮ „Regitra“ užregistruoti automobilį. Kadangi jis (D. V.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo reikalingi pinigai, todėl jis sutiko. Minėtas vyras pasiūlė susitikti kitą dieną Vilniuje, prie visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“ (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), vyras paėmė jo kontaktinį telefono numerį (jis savo numerio nurodyti negali, kadangi neseniai buvo nusipirkęs išankstinio apmokėjimo SIM kortelę ir po minėto įvykio pametė savo telefoną). Kitą dieną apie pietus jam paskambino minėtas vyras ir pakvietė susitikti aukščiau nurodytoje stotelėje. Jam atėjus į minėtą stotelę, ten jau laukė vyras su automobiliu „Mercedes“ ir jie kartu nuvažiavo į VĮ „Regitra“, esančią, (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ buvo užpildyta automobilio „Fiat Croma“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Kas buvo nurodytas automobilio pardavėju jis neprisimena. Sutartyje buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina - 3500 EUR arba 4500 EUR. Minėtas vyras jam pateikė automobilio registracijos liudijimą ir jis (D. V.) su savo pasu, pirkimo - pardavimo sutartimi ir minėto automobilio registracijos liudijimu užregistravo automobilį savo vardu. Ar jis matė perkamą automobilį „Fiat Croma“ jis neprisimena, kadangi į VĮ „Regitra“ važiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Užregistravęs minėtą automobilį, jis naują registracijos liudijimą atidavė vyrui, kuri jį atvežė į VĮ „Regitra“, bei už tai gavo 60 eurų. 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje jis (D. V.) gavo pranešimą, kad reikia sumokėti kelių mokestį (Stokholme) už minėtą automobilį, tuomet jis ir suprato, kad automobilis gali būti naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti ir jis melagingai pranešė, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas (49-52 b. l.).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. V., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, paaiškino melagingo pranešimo apie neva pavogtą automobilį „Fiat Croma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes, motyvus. Tai, jog D. V. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, patvirtina byloje pateiktas įspėjimas, kurį 2019 m. lapkričio 14 d. D. V. pasirašė. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. V. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui (117-118 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. V. šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. V. prokurorės siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. V. prašo leisti baudą išmokėti per vienerius metus, tačiau baudžiamojoje byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių D. V. pajamų ir privalomų išlaidų, finansinių įsipareigojimų dydį, todėl objektyvių priežasčių, dėl kurių D. V. atžvilgiu turėtų būti taikomas net šešis kartus ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, teismas nenustatė. Manytina, kad 5 mėnesių terminas baudai sumokti leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti gaunamas pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nustatydamas bausmės dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad prokurorės siūlomas D. V. bausmės dydis yra tinkamas ir mažinti nėra jokio pagrindo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintinas (74-75 b. l.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. skirti galutinę 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.