- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1-679-270/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55213-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- E. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu,
kaltinamas nusikalstamos veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2018-11-18, apie 16.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu trenkė į G. B. priklausančio automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką vieną kartą koja spyrė į priekines vairuotojo pusės dureles, šiais savo veiksmais sugadino svetimą G. B. priklausantį, 526 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat E. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2018-11-18, apie 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio), smurtavo artimoje aplinkoje – žodinio konflikto metu sugyventinei G. B. ranka sugriebė už plaukų ir juos tempė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu ir G. B.. Su G. B. bendrų vaikų neturi. 2018-11-18 jis išplovė mašiną Toytota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išgėrė dviese butelį degtinės, pusė litro talpos. Jis išėjo pavedžioti šunį, o grįžus, ji buvo kieme. Ką ji kieme veikė, jis nežino, nes nematė. Jam atėjus su šuniu iš kiemo, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų, todėl jie susipyko. Žodinio konflikto metu, kai ji atsisėdo į mašiną, jam pasirodė, kad ji nori važiuoti kažkur, todėl jis paėmė ir iš visų jėgų trenkė į veidrodėlį. Veidrodėlis nulūžo. Vėliau pasisuko ir einant koja spyrė į mašinos duris. Po konflikto lauke jis atėjo namo, o G. jau irgi buvo atėjusi į namus. Virtuvėje tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, ji arba jis vis kažką vienas kitam prikišdavo. Jis neišlaikė moralinio spaudimo, todėl labai supyko, paėmė ją rankos delnu už plaukų ir patampė kelis kartus. Kiek tiksliai kartų tempė žemyn dabar pasakyti negali. Taip pasielgė, nes jis norėjo ją apraminti. Labai gailisi dėl to, ką padarė, nori G. atsiprašyti. Tai ne pirmas kartas, kai smurtauja prieš G.. E. T. G. padarytą žalą atlygino, jos automobilį sutvarkė, ji jam dėl žalos pretenzijų neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja G. B. parodė, kad su E. T. yra sugyventiniai. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas nuosavybės teise priklauso Emilijaus tėvui. Jį pažįsta jau 4 metus. Juos sieja artima aplinka, kadangi tiek maisto atsargas žiemai, tiek viską kaupia kartu. Įvykio dieną namuose kepė bulvių plokštainį ir jis išėjo pavedžioti šuns. Prieš jam išeinant pavedžioti šunį abu buvo išgėrę pusę litro degtinės. Kai jis grįžo pavedžiojęs šunį, apie 16.00 val., ji jo paklausė, kur jis taip ilgai buvo. Tuo metu ji stovėjo kieme, prie savo mašinos. Jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad ne jos reikalas. Ji, norėdama išvengti konflikto, galvojo kaip tik perstatyti mašiną tolyn. Jai atsisėdus į mašiną jis, turbūt, pagalvojo, kad nori pabėgti, o ji norėjo nuo jo pasislėpti, kad išvengtų konflikto ir perstatyti automobilį, jis užsimojo ir kumščiu iš visų jėgų trenkė į veidrodėlį, o vėliau koja spyrė į duris. Jai buvo padaryta turtinė žala. Po to ji išlipo iš mašinos ir atėjo į virtuvę. Išėmė bulvių plokštainį iš orkaitės, E. priėjo prie jos, konfliktavo, vadino necenzūriniais žodžiais. Ji prašė jo baigti, bet jis toliau ją visaip vadino. Jai stovint šalia orkaitės virtuvėje, E. priėjo prie jos savo rankos delnu griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Patempė kelis kartus stipriai žemyn. Ji pajuto fizinį skausmą nuo tampymo už plaukų. Kadangi sužalojimai jai nepadaryti dėl šio įvykio ji į teismo medicinos ekspertus nesikreips, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Tai ne pirmas kartas, kai E. prieš ją smurtauja. Taip pat papildomai nurodė, kad E. T. nupirko veidrodėlį ir nuvežė mašiną į servisą, kuriame ją sutvarkė, todėl civilinio ieškinio atsisako. Žala jai atlyginta, ji pretenzijų neturi.
2018-12-11 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, daryti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Įrašuose užfiksuota, kad G. B. praneša apie patirtą smurtą. (t. 1, b. l. 9-11)
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2018-11-18 17.54 val. E. T. nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio. (t. 1, b. l. 41)
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad E. T. sugadino svetimą turtą, nukentėjusiosios automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – kumščiu trenkė į automobilio kairės pusės veidrodėlį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką vieną kartą koja spyrė į priekines vairuotojo pusės dureles. Taip pat E. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos narei G. B. (gyvena bendrai kartu neįregistravę santuokos) ranka sugriebęs už plaukų juos tempė, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga. E. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis E. T. sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. (t. 1, b. l. 91-92)
E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padaryti du nesunkūs nusikaltimai, abi nusikalstamos veikos baigtos, darydamas nusikaltimus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. T. už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės prašomas bausmes – laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos bausmės dalimi.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme (1 parą).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –1 metų 6 mėn. metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir skirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės apribojimą, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų 4 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2018-11-18 iki 2018-11-19 (1 para), kuri prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 7 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.