Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neapteikė (CPK 142 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje atsakovas per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba kitų parengiamųjų dokumentų. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – išrašo iš Sodros apie asmens draustumą; pranešimo dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo ieškovei Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą, daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis atsakovas paslaugų teikimo metu, tai yra 2017 m. gegužės 22 d. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl tokių atsakovo veiksmų Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) buvo padaryta žala, nes atsakovui neturint apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso jis gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 22,00 Eur sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu - neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246–6.249 straipsnius įrodytos, todėl ieškinys tenkinamas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.263 straipsniai, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 15,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 70 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.