Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1297-392/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2A-1297-392/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pran.), Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
Sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1297-392/2013Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.; 30.10.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo; tretieji asmenys: Sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. K. pateikė ieškinį dėl žemės sklypo ribų. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti žemės ūkio (sodų) paskirties 0,0572 ha bendro ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Kagema“ paruoštą 2007-07-20 žemės sklypo ribų planą: koordinačių sistema LKS-1994, tarp taškų 1-2-3-4; koordinatės pagal taškus: (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui 2004-01-08 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausantis SB „Tyrinėtojas“ žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su kaimynų A. G. K. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), N. M. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovo E. G. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Kagema“, ieškovo užsakymu, paruošė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimo bylą. 2007-07-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kurį turi pasirašyti gretimų sklypų savininkai ir sodininkų bendrija, atsakovas nepasirašė, todėl 2007-08-03 buvo organizuojamas papildomas sklypo ribų žymėjimas. Atsakovas šiame žymėjime dalyvavo, tačiau pasirašyti nesutiko, motyvuodamas tuo, kad esą pažeista jo sklypo riba. Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2008-01-15 atsisakė suderinti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kadangi nėra gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko sutikimo. Ieškovui priklausančio sklypo ribos buvo formuojamos nuo geodeziškai pamatuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pridedant esamą bendrą 6 m kelio plotį ir 15,5 m atstumą, kaip numatyta žemės sklypų privatizavimo schemoje. Ieškovo sklypo ribos atitinka nuosavybėje turimą plotą, faktinę padėtį bei sklypų privatizavimo metu suformuotus planus.

Atsiliepimas

Atsakovas E. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo grąžinti teisę į visą žemės sklypą ir išieškoti materialinį atlygį už padarytą materialinę žalą. Nurodė, kad 1962 m. tapo Vilniaus m. sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ nariu ir gavo 12 a žemės sklypą ir 0,13 a žemės plotą sodo nameliui pastatyti – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 1978 m. atsakovo 12 a žemės sklypas buvo padalintas pusiau. Naudotis puse jam priklausančio sklypo atsakovas pasiūlė savo broliui V. G.. Žemės naudojimosi ribos buvo nustatytos abipusiu žodiniu susitarimu, jokių juridinių sandorių sudaryta nebuvo. 1992 m. V. G., nebūdamas sodų bendrijos nariu, be atsakovo žinios ir sutikimo, privatizavo 5,72 a atsakovui priklausantį sklypą, didesnį žemės plotą nei jam buvo leista naudotis. 1997-08-04 V. G. sklypą pardavė A. G. K., kuris yra gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Apie šį sandorį atsakovas sužinojo tik 2007 m., kai buvo atliekami geodeziniai matavimai. Atsakovas nurodė, kad savo 12 a sklypo niekada nėra pardavęs, įkeitęs ar dovanojęs. UAB „Kagema“ kadastrinių matavimų duomenys ir planai neatitinka faktinių aplinkybių.

Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovo D. K. ieškinys būtų patenkintas.

Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (trečiasis asmuo pagal pradinį ieškovo ieškinį) atsiliepimu prašė teismo dėl ieškinio spręsti savo nuožiūrą. Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius patikrino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir nustatė aplinkybes trukdančias suderinti parengtus žemės sklypo planus. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2008-01-15 raštu.

Trečiasis asmuo pagal patikslintą ieškovo ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu ieškinį patenkino, motyvuodamas tuo, jog žemės sklypų plotai nesiskiria nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų plotų, privatizavimo plane nurodytų ir privatizuotų ginčo žemės sklypų plotų, žemės sklypų plotai nėra sumažėję, taigi, patvirtinus ieškovo pateiktą planą, bus išlaikyta visų suinteresuotų šalių pusiausvyra. Aplinkybė, kad atsakovui priklausančio medinio šiltnamio karkaso kampas kerta žemės sklypo ribą, ir jis šia sklypo dalimi naudojasi kelis dešimtmečius, nėra lemianti kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Šalies argumentai

Atsakovas E. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo D. K. patikslinto ieškinio. Papildomai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė planą, neatitinkantį dabartinių faktinių žemės sklypų ribų. Byla negali būti nagrinėjama vadovaujantis neaktualios redakcijos planu. Ieškovo pateiktame plane nenurodytas 1 m pločio žvyro kelias, kuris iš esmės ir keičia ginčijamų žemės sklypo koordinačių taškų nustatymą. Atsakovo teiktas aktualus žemės sklypo planas į bylą, kaip įrodymas, įtrauktas nebuvo, todėl buvo pažeista atsakovo procesinė teisė teikti įrodymus. Įrodymai nebuvo tiriami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, nes teismas neatsižvelgė į atsakovo nuomonę.

Atsiliepimas

Ieškovas D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o E. G. apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas. Ieškovas papildomai nurodė, jog, kai ruošė dokumentus leidimui namo statyboms sklype, kurio ribos atsakovo šiuo metu yra ginčijamos, gauti, 2004-05-03 atsakovas pats plane parašė, kad sutinka dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų „pagal esamus kontūrus ir namo statybai neprieštarauja“. Atsakovas 1992-05-19 pasirašė jo naudojamo sodo sklypo planą, iš kurio matyti, kad jis naudojasi sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0576 ha, ir sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0130 ha, t. y. iš viso 0,0706 ha. 1992-09-18 atsakovas pats pasirašė 0,0706 ha bendro ploto žemės sklypo įkainavimo aktą ir sumokėjo jame nurodytą sklypo pirkimo kainą. Atsakovo pretenzijos į ieškovo neva neteisėtai įgytą žemės sklypą atmestos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 sprendimu. Ieškovas akcentavo, kad paties atsakovo į bylą pateiktas žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas jo užsakymu ir patvirtintas jo parašu, neprieštarauja ieškovo parengtam planui ieškovo ir atsakovo sklypų ribojimosi koordinačių atžvilgiu. Taigi, atsakovas šiuo rašytiniu įrodymu pats paneigė savo teiginius.

Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2004-01-08 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu D. K. nuosavybės teise įgijo 0,0572 ha žemės ūkio paskirties žemės ūkio sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). D. K. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 60; 68; 86; II t. b. l. 17). UAB „Kagema“, ieškovo prašymu, paruošė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimo bylą, kurioje esantį 2007-07-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą patvirtino SB „Tyrinėtojas“ pirmininkas, gretimų sklypų savininkai, išskyrus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininką (UAB „Kagema“ žemės sklypo matavimo byla). Ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų suderinimo, tačiau 2008-01-15 rašte Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius nurodė, jog ribų suderinti negali. Viena iš priežasčių ta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko parašo, todėl nėra aišku, ar sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba nėra pažeista. 2008-05-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas ieškovo D. K. ieškinys atsakovui E. G. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

CK 4.45 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d., mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad, ruošiant žemėtvarkos projektą, ieškovo prašymu, buvo atlikti tikslieji sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodeziniai matavimai (UAB „Kagema“ žemės sklypo matavimo byla).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesinę teisę teikti įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apelianto teiginys neatitinka tikrovės, nes byloje yra ir atsakovo pateiktas žemės sklypo planas (II t. b. l. 18), kuriuo teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo kraštinės koordinatės visiškai sutampa tiek pagal ieškovo pateiktą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, tiek pagal atsakovo pateiktą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Ginčo kraštinės 4 taško pagal abu planus koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir 3 taško pagal ieškovo pateiktą planą bei 5 taško pagal atsakovo pateiktą planą koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Vadinasi apelianto pozicija prieštarauja jo pateiktam rašytiniam įrodymui – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planui. 2008-05-08 pasirašydamas šį planą atsakovas su nustatytu plotu sutiko.

Esminis argumentas, kodėl apeliantas nesutinka su nustatoma riba, yra tas, kad atsakovui priklausantis medinio šiltnamio kampas kerta žemės sklypo ribą, o jis naudojasi ta žemės sklypo dalimi kelis dešimtmečius, todėl mano, jog sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinė turi būti nustatyta pagal faktą, o ne pagal teismui pateiktus planus. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintų kriterijų visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, dėl kurios jis nesutinka su ieškovo prašomomis patvirtinti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis, nėra lemianti ir nesudaro pagrindo apriboti ieškovo nuosavybės teisės į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (CK. 4.37 str. 1 d.; 4.39 str. 1 d.), kaip tai teisingai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Išlaikant sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų interesų pusiausvyrą, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytinos pagal UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo plane nurodytas koordinates (UAB „Kagema“ žemės sklypo matavimo byla).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliacinį skundą atmetus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą iš apelianto ieškovo naudai priteistina dalis jo patirtų 1 200 Lt (II t. b. l. 57), atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų – 600 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Atsakovo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusKolegijos teisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė