Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2078-587/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-20
Bylos Nr.: e2A-2078-587/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02422-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: UAB „Jargala“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „S&D LT“
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai „Super-Eko“

Civilinė byla Nr. e2A-2078-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02422-2019-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jargala“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10113-955/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jargala“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S&D LT“, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Super-Eko“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jargala“ (toliau – ir UAB „Jargala“) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S&D LT“ (toliau – ir UAB „S&D LT“) 996,96 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 22,00 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė iš pradinės kreditorės viešosios įstaigos „Super-Eko“ (toliau – ir VšĮ „Super-Eko“) įgijo reikalavimo teisę į atsakovės 3 879,67 Eur skolą pagal 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos, teikiant vairavimo paslaugas, sutartį Nr. 215/2016. Apie tai atsakovė buvo pradinės kreditorės informuota 2019 m. sausio 8 d. pranešimu. Nepaisant pranešimo, atsakovė 2019 m. sausio 9 d. 2 882,71 Eur sumą sumokėjo pradinei kreditorei, kuri šią sumą pervedė ieškovei. Ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti likusią 996,96 Eur skolą, tačiau atsakovė nurodė, kad šios sumos nepripažįsta, nes delspinigiai nebuvo nurodyti suderinimo akte su pradine kreditore. Delspinigiai yra numatyti 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutarties Nr. 215/2016 5.1. punkte. Be to, delspinigių reikalavimas yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga ir šia teise kreditorius gali naudotis bet kuriuo metu. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos teisės, kylančios iš 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos, teikiant vairavimo paslaugas, sutarties Nr. 215/216, įskaitant teisę reikalauti delspinigių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ieškinį prašė atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad visi sutartiniai reikalavimai yra įvykdyti tinkamai ir jokios prievolės mokėti ieškovės reikalaujamus delspinigius nėra. Atsakovė gavo iš pradinės kreditorės pranešimą apie 2019 m. sausio 7 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03. 2019 m. sausio 4 d. tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriuo pradinė kreditorė pripažino, o atsakovė sutiko, kad atsakovės galutinė skola pradinei kreditorei 2019 m. sausio 4 d. sudarė 2 882,71 Eur sumą. Skola 2019 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 569 buvo visiškai sumokėta. Tokiu būdu atsakovės prievolė pradinei kreditorei pasibaigė visiškai tinkamai ją įvykdžius ir pradinei kreditorei priėmus tokį prievolės įvykdymą. Nagrinėjamu atveju turi būti laikoma, kad pradinė kreditorė prarado bet kokią iš tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties kylančią reikalavimo teisę, todėl pradinė kreditorė negalėjo perleisti to, ko nėra įgijusi, galėjo perleisti tik galiojantį reikalavimą. Atsakovė prašo reikalavimui dėl netesybų išieškojimo taikyti ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai. Ieškovė nenurodo, kokiu būdu buvo skaičiuojami delspinigiai ir už kurį laikotarpį.

4. Trečiasis asmuo VšĮ „Super-Eko“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutartį Nr. 215/2016, kurios pagrindu atsakovė trečiajam asmeniui liko skolinga 2 882,71 Eur sumą už nuomą ir paslaugas. Kadangi atsakovė piktybiškai nemokėjo skolos ilgą laiką, trečiasis asmuo paskaičiavo 996,96 Eur delspinigius ir reikalavimo teisę į bendrą 3 879,67 Eur skolą perleido ieškovei 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 8 d. apie tai informavo atsakovę, pranešime nurodė, kad skola turi būti mokama ne trečiajam asmeniui, o ieškovei, taip pat nurodė pagrindinės skolos ir delspinigių sumą. 2019 m. sausio 9 d. atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 2 882,71 Eur sumą, kurią trečiasis asmuo pervedė ieškovei. Delspinigiai yra numatyti 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutarties Nr. 215/2016 5.1 punkte, kuris yra nepakeistas ir nenuginčytas, todėl galioja visa apimtimi, skolų suderinimo akto pasirašymas negali būti traktuojamas kaip delspinigių atsisakymas iš trečiojo asmens pusės. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos reikalavimo teisės, įskaitant teisę reikalauti delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 7,31 Eur išlaidas, susijusius su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nustatė, kad:

5.1. byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas ne nuo 2019 m. sausio 4 d. atsakovės ir pradinės kreditorės pasirašyto Akto dėl skolų suderinimo sudarymo, bet nuo tos dienos, kurią pradinė kreditorė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė 2019 m. vasario 11 d. pateikdama teismui pareiškimą dėl delspinigių priteisimo, jį pateikė akivaizdžiai praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pagal visas pateiktas sąskaitas, išskyrus reikalavimą pagal paskutinę 2018 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą EKO Nr. 0009316.

5.2. Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, jog Klientas tinkamai ir laiku neatsiskaitęs už suteiktas Paslaugas privalo mokėti 0,2 procento delspinigius tik Paslaugos teikėjo reikalavimu. Atsakovė byloje nurodė, jog pradinis kreditorius 2019 m. sausio 4 d. skolų suderinimo aktu, nustatant atsakovės įsiskolinimo trečiajam asmeniui likutį ir jo dydį, nereikalavo iš atsakovės sumokėti delspinigius, buvo konstatuota atsakovės pareiga sumokėti tik 2 882,71 Eur skolą, jokie delspinigiai priskaičiuoti nebuvo. Trečiojo asmens parengtame UAB „S&D LT“ įsiskolinimų ir delspinigių už transporto paslaugas paskaičiavime (be dokumento sudarymo datos) trečiasis asmuo bendrą atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. sausio 7 d. jau įvardija ne tik 2882,71 Eur pagrindinę skolą, bet ir 996,96 Eur delspinigius. Atsakovė pateikė teismui trečiojo asmens bei atsakovės patvirtintą raštą „Dėl įsiskolinimo likučio suderinimo“, kuriuo šalys pareiškė, jog tarp atsakovės ir VšĮ „Super-Eko“ 2019 m. sausio 4 d. aktu buvo suderintas įsiskolinimų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. ir delspinigiai nebuvo priskaičiuoti. Šio pareiškimo priedu šalys laikė 2019 m. sausio 4 d. aktą. Teismas sprendė, jog 2019 m. sausio 4 d. aktas ir pareiškimas „Dėl įsiskolinimo likučio suderinimo“ patvirtina atsakovės poziciją, jog atsakovė ir trečiais asmuo susitarė dėl galutinio skolos likučio 2018 m. gruodžio 31 d., kuris sudaro 2 882,71 Eur, taip pat susitarė, jog delspinigiai nebus priskaičiuoti. Nei iš bylos medžiagos, nei iš trečiojo asmens atsiliepimo turinio negalima spręsti, jog trečiais asmuo iki skolos perleidimo sutarties pasirašymo pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti delspinigius, kaip tai numatė sutarties 5.1 punktas. Pažodinis minėto Sutarties punkto aiškinimas, leido teismui daryti išvadą, jog šalys pareigą mokėti delspinigius susiejo būtent su kreditoriaus pareikalavimu. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė įgijusi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigius pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas faktūras.

Šalies argumentai

5.3. Byloje nustatyta, jog ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi 2019 m. vasario 11 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, jog ieškovė reikalavimams priteisti delspinigius pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitas faktūras yra praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas tenkino atsakovės prašymą ir taikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, sprendė, jog tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimams dėl 863,47 Eur delspinigių priteisimo atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Teismas sprendė, kad 1 200 Eur sumos atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovės atstovo pagrindinė darbo vieta yra Vilniuje, atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Įvertinus, kad ieškinio procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė UAB „Jargala“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei UAB „Jargala“ iš atsakovės UAB „S&D LT“ 996,96 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 44,00 Eur žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatą, CK 1.127 straipsnio nuostatas. Atsakovei neatsiskaitant pagal pateiktas sąskaitas, suėjus terminui už jas atsiskaityti, prasidėjo delspinigių skaičiavimas už kiekvieną praleistą dieną kiekvienai sąskaitai atskirai. Pažeidimas buvo tęstinis ir pasibaigė tik 2019 m. sausio 8 d., kada buvo sumokėta skola. Būtent nuo šios dienos gali būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ši nuostata reiškia ir tai, kad jei delspinigiai yra paskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių terminą, delspinigiai gali būti priteisti tik už šešis mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Teismas suteikė nepaprastai didelę ir nepagrįstą juridinę galią 2019 m. sausio 4 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktui. Šis aktas gali būti keičiamas, tikslinamas. Jis jokiu būdu negali pakeisti sutarčių nuostatų, buhalterinių dokumentų. Šiame akte niekur nėra paminėta, kad pradinė kreditorė atsisako delspinigių, todėl teismas plečiamai aiškino jo prasmę. Nei tarp šalių, nei tarp pradinės kreditorės ir atsakovės nėra pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje būtų numatyta tokia sąlyga. Šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos teisės, kylančios iš 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos, teikiant vairavimo paslaugas, sutarties Nr. 215/216, įskaitant teisę reikalauti delspinigių.

7.3. Atsakovei iš ieškovės priteistos advokato išlaidos prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 daliai, atsakovei priteista atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, lyginant ją su prašoma priteisti skola. Nagrinėjamu atveju byla buvo nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, skolos suma buvo nedidelė, advokato darbo laiko sąnaudos turėjo būti minimalios, kadangi paruošti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties, jų turinys neleidžia spręsti, kad parengti šiuos dokumentus reikėjo kokių nors specialių žinių, nebuvo atliktas išsamus ginčo teisinių santykių reguliavimo tyrimas, procesiniai dokumentai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių vertinimu.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „S&D LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. ieškovė klaidingai nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi jai buvo perleista teisė į 996,96 Eur priskaičiuotus delspinigius pagal konkrečias šešias PVM sąskaitas – faktūras, kadangi tokios galiojančios teisės nebuvo įgijusi pradinė kreditorė. Sutarties 5.1 p. nustatyta: „Klientas laiku ir tinkamai neatsiskaitęs už suteiktas Paslaugas, Paslaugų teikėjo reikalavimu moka pastarajam 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“. Sutarties nuostata aiškiai įtvirtina, jog prievolė mokėti delspinigius atsiranda tik Paslaugos teikėjo reikalavimu. Todėl nesant tokio pareikšto reikalavimo, delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami, o skolininkui negalėjo atsirasi prievolė jų mokėti.

8.2. Skolų suderinimo aktą teismas vertino ne kaip atsisakymą reikalauti delspinigių, tačiau kaip rašytinis įrodymą, patvirtinantį, kad pradinis kreditorius iki šio dokumento pasirašymo nepareikalavo mokėti delspinigių, dėl ko skolininkui neatsirado prievolės šių delspinigių mokėti.

8.3. Ieškinio senatis ieškinio reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pritaikyta tinkamai. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams turi būti skaičiuojamas ne nuo skolų suderinimo akto sudarymo, bet nuo tos dienos, kurią trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo.

8.4. Byloje atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Jas sudarė teisinės konsultacijos, teisinė kliento pateiktų bylai reikšmingų dokumentų analizė, prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo, atsiliepimas į ieškinį, atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsakovės atstovo pagrindinė darbo vieta yra Vilniuje, atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai ne tik, kad neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau yra ženkliai mažesnės.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovės ir pradinės kreditorės buvo sudaryta Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutartis Nr. 215/2016 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis už mokestį transporto priemonę krovinių pervežimo darbams ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat sutartyje nustatyta, kad laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas paslaugų teikėjo reikalavimu klientas moka 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2019 m. sausio 4 d. atsakovė ir pradinė kreditorė pasirašė Aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo patvirtino, kad atsakovės skola pradinei kreditorei 2019 m. sausio 4 d. apskaitos duomenimis yra 2 882,71 Eur. Pradinėje kreditorės pateiktoje įsiskolinimų ir delspinigių už transporto paslaugas paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2019 m. sausio 7 d. neapmokėta suma siekė 2 882,71 Eur, delspinigiai – 996,96 Eur (e. b. l. 36). Tarp pradinės kreditorės – trečiojo asmens ir ieškovės 2019 m. sausio 7 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 03, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei, o ieškovė priėmė iš pradinės kreditorės visas iš 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutarties Nr. 215/2016, sudarytos tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, kylančias ar su ja susijusias pradinės kreditorės teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant ieškovės teise reikalauti ir gauti iš atsakovės su 3 879,67 Eur skolos grąžinimu susijusius mokėjimus pagal sutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigius. 2019 m. sausio 8 d. pradinė kreditorė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2019 m. sausio 7 d. pranešimą ir 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03 bei informavo atsakovę, kad perleido ieškovei visas iš Sutarties kylančias ar su ja susijusias kreditorės teisės, įskaitant kreditorės teisę reikalauti ir gauti iš atsakovės 3 879,67 Eur skolą. 2019 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 569 atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei 2 882,71 Eur sumą. 2019 m. sausio 13 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimą dėl 996,96 Eur delspinigių sumos sumokėjimo. Atsakovė 2019 m. sausio 22 d. pradinei kreditorei išsiuntė atsakymą į pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kur nurodė, kad neketina vykdyti nei ieškovės, nei pradinės kreditorės reikalavimų, nes toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl delspinigių priteisimo

12. Sutarties Nr. 215/2016 5.1. punktu atsakovė bei trečiasis asmuo susitarė, jog Klientas tinkamai ir laiku neatsiskaitęs už suteiktas Paslaugas privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius Paslaugos teikėjo reikalavimu. Atsakovė byloje nurodė, jog pradinis kreditorius (trečiasis asmuo byloje) 2019 m. sausio 4 d. skolų suderinimo aktu, nustatant atsakovės įsiskolinimo trečiajam asmeniui likutį ir jo dydį, nereikalavo iš atsakovės sumokėti delspinigių. Jau 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo savo reikalavimo teisę perleido ieškovei, nurodydamas skolą bei delspinigius. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu atsakovė ir trečiasis asmuo konstatavo atsakovės pareigą sumokėti tik 2 882,71 Eur skolą, delspinigiai priskaičiuoti nebuvo. Į bylą ieškovė pateikė trečiojo asmens parengtą įsiskolinimų ir delspinigių už transporto paslaugas paskaičiavimą UAB „S&D LT“ (be dokumento sudarymo datos), iš kurios matyti, jog trečiasis asmuo bendrą atsakovės skolą jau įvardija ne tik 2 882,71 Eur pagrindinę skolą, bet ir 996,96 Eur delspinigius. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui pagrįstų argumentų, kodėl vienu atveju pasirašant įsiskolinimo likučių suderinimo aktą (2019 m. sausio 4 d.) su atsakove trečiasis asmuo atsakovės prievolės dydį nurodė tik neapmokėtą paslaugų kainą, kitu atveju, perleisdamas reikalavimo teisę ieškovei, patvirtino teisę reikalauti iš atsakovės delspinigius, juos nurodo kaip įsiskolinimą, juolab, kad suderinimo akto bei reikalavimo perleidimo sutarties skirtumas – trys dienos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo vieną skolos sumą derindamas su atsakove, o kitą – didesnę skolos sumą po trijų dienų derindamas su ieškove nebuvo sąžiningas abiejų šalių atžvilgiu, kadangi vienam perleisdamas reikalavimą dėl jau paskaičiuotų delspinigių priteisimo, iš kitos šalies tų delspinigių nereikalauja, nors kaip minėta, jie sutarti mokėti tik trečiajam asmeniui reikalaujant, o kitam – nurodo kaip reikalautiną skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei bei trečiajam asmeniui suderinus skolas 2019 m. sausio 4 d. aktu, atsakovei akivaizdžiai susidaro teisėtas bei pagrįstas lūkestis, kad delspinigiai iš jos nėra reikalaujami.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog 2019 m. sausio 4 d. aktas ir pareiškimas „Dėl įsiskolinimo likučio suderinimo“ patvirtina atsakovės poziciją, jog atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl galutinio skolos likučio 2018 m. gruodžio 31 d., kuris yra 2 882,71 Eur, taip pat susitarė, jog delspinigiai nebus priskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nei iš byloje surinktų įrodymų, nei iš trečiojo asmens atsiliepimo turinio negalima spręsti, jog trečiasis asmuo iki skolos perleidimo sutarties pasirašymo pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti delspinigius, kaip tai numatė sutarties 5.1 punktas. Sutiktina, jog pažodinis minėto Sutarties punkto aiškinimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog šalys pareigą mokėti delspinigius susiejo būtent su kreditoriaus pareikalavimu. Byloje įrodymų, kad trečiasis asmuo skolų suderinimo akto pasirašymo momentu, ar kitu momentu būtų pareiškęs reikalavimą atsakovei mokėti netesybas, nepateikta.

14. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė įgijusi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas faktūras, todėl ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo galėjo perleisti tik tokio dydžio reikalavimo teisę, dėl kurios patvirtinimo jis pats kreipėsi į atsakovę 2019 m. sausio 4 d. aktu dėl skolų suderinimo ir šis skolos dydis (2882,71 Eur) tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo patvirtintas jų abiejų atstovų parašais.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

15. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigių skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 996,96 Eur delspinigius pagal 2019 m. sausio 7 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pareiga mokėti minėtus delspinigius kyla iš 2016 m. gruodžio 19 d. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutarties Nr. 215/2016, sudarytos tarp jos ir trečiojo asmens.

17. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties praleidimo aplinkybė yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių pareiga mokėti netesybas yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016). Ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojama ne nuo skolų suderinimo akto sudarymo, bet nuo tos dienos, kurią trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo Sutarties 3.1. punktu susitarė, kad už trečiojo asmens suteiktas paslaugas atsakovė sumokės per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Taigi, pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009151 (675,66 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 13 d., pagal 2018 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009229 (562,41 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 18 d., pagal 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009238 (553,70 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., pagal 2018 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009239 (505,30 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., pagal 2018 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009240 (521,75 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009316 (490,78 Eur) atsakovė turėjo sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą EKO Nr. 0009151, 2018 m. liepos 13 d. sumokėjo 426,89 Eur sumą. Taigi, ieškovė 2019 m. vasario 11 d. pateikdama teismui pareiškimą dėl delspinigių priteisimo, jį pateikė praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pagal visas pateiktas sąskaitas, išskyrus paskutinę 2018 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą EKO Nr. 0009316.

20. Byloje nustatyta, jog ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi 2019 m. vasario 11 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė reikalavimams priteisti delspinigius yra praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė byloje reiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, šis atsakovės prašymas pirmos instancijos teismo pagrįstai tenkintas, laikant, jog tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimams dėl delspinigių priteisimo atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės 1 200,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš bylos matyti, kad atsakovė už teisines paslaugas pagal 2019 m. balandžio 10 d. Atstovavimo sutartį advokatui R. M. 2019 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 235 ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 882 sumokėjo 1 200,00 Eur sumą už teisines paslaugas, į kurias įeina teisinės konsultacijos, teisinė kliento pateiktų bylai reikšmingų dokumentų analizė, prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo, atsiliepimas į ieškinį, atstovavimas teismo posėdžiuose 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ir nustatė, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 200 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, nustatytų maksimalių dydžių. Be to, teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, jog atsakovės atstovo pagrindinė darbo vieta yra Vilniuje, atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kas reikalauja papildomų išlaidų dėl atstovo atvykimo į bylos nagrinėjimą. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertinęs, kad ieškinio procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, pilnai priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1800 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (el. b., 2 t. b. l. 20), prašo šias išlaidas priteisti iš priešingos šalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyti maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymo rekomenduojamas užmokestis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kaip matyti iš prašomos priteisti sumos – 1800 Eur, ji yra viršijanti nustatytas rekomendacijas. Be to, kaip matyti, atsakovę, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo ta pati advokatų kontora bei tas pats advokatas, atsiliepime iš esmės nurodomos jau byloje nagrinėtos ir anksčiau atsakovės nurodytos aplinkybės, dalis argumentų kartojasi, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų naujumą, minėtas rekomendacijas, sprendžia, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mažintinos per pusę, atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Jargala“, juridinio asmens kodas 159592425, uždarajai akcinei bendrovei „S&D LT”, juridinio asmens kodas 302760364, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė