Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Byla Nr. ATP-750-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-295-780/2014Nutarimas · 2014-05-21Alytaus apylinkės teismas
  2. ATP-750-238/2014Nutartis · 2014-07-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
ATP-750-238/2014
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00180-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP-750-238/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00180-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-05-10, 21 val., Lazdijų m., Vytauto g., vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 1,21 promilių girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Spręsdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, kad tikslinga taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį, todėl pažeidėjui neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti R. K. nuobaudą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, netaikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad LR ATPK 30¹ straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai, byloje nebuvo išskirtinių sąlygų, leidžiančių taikyti pažeidėjo atžvilgiu šį straipsnį. Pažymėjo, kad R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus tris kartus viršijęs leistiną neblaivumo ribą. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, kai nustatytas net ir lengvas girtumo laipsnis, pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. administracinė byla Nr. N5 -1647/2006, N17 - 1481/2006, N9- 1499/2006, N17 -148/2006).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir teigiama, kad R. K. nepagrįstai buvo pritaikytas LR ATPK 30¹ straipsnis ir nepaskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, numatytas LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Už minėtą pažeidimą vairuotojams sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš teismo nutarimo matyti, kad R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 1000 Lt bauda. Taikytos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors tokia nuobauda LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir numatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka visiškai ir daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad skirdamas administracinę nuobaudą R. K., pirmosios instancijos teismas individualizavo ją tinkamai, laikydamasis LR ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, įvertino išskirtines aplinkybes, suteikusias pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, švelnindamas R. K. administracinę nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino nuo pat administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžios, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir teismo posėdžio metu savo kaltės neneigė, pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, byloje nėra jokių R. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatė tai, kad R. K. turi didelį vairavimo stažą nuo 1987 m., tačiau administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK 123 str., 134 str., 134 str. 1 d., yra baustas vos tris kartus (paskutinį – 2009 m.), tai parodo, kad jis nelinkęs nusižengti įstatymams. Už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, niekada nėra baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. K. vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Be to, neskiriant pažeidėjui jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į jo asmenybę, kad jis yra našlys, vienintelis šeimos maitintojas, vienas augina tris moksleivius vaikus, kuriuos tenka vežti į mokymo įstaigą (mokyklą) bei užklasinės veiklos užsiėmimus (muzikos mokyklą), gyvena Lazdijų rajone, kasdien važinėja į darbą Marijampolėje (atstumas į vieną pusę 50 km), todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas neatsiejamas nuo jo darbinių pareigų vykdymo, taip pat prižiūri vieną gyvenančią ligotą motiną, kurią reikia nuvežti pas gydytojus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus, ši pareiga tenka tėvams, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str., 2 d.). Atsižvelgiant į tai, R. K. turi pareigą ne tik rūpintis trimis nepilnamečiais vaikais, bet ir ligota motina. Šių duomenų visuma pagrįstai suponavo apylinkės teismo išvadą, kad LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, jos paskyrimas turės neigiamų pasekmių šeimai, vaikams, nes R. K. praradus darbą ir nuolatines pajamas, kurios yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, iškils grėsmė vaikų interesams. Be to, teismas, R. K. atžvilgiu taikydamas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nesirėmė vien ta aplinkybe, kad jis dirba ir kad jo darbas neatsiejamas su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, teismas rėmėsi byloje esančių duomenų visetu, bylojančių apie aplinkybių, lemiančių švelnesnės, nei įstatymo numatyta, nuobaudos skyrimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo ir konstatuoja, jog visos šios teisės pažeidimą bei nubaustojo asmens asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudaro išimtinį atvejį, atitinkantį LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo sąlygas, nes konkrečiu atveju LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos skyrimas aiškiai nebūtų proporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumo laipsniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo skundo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. nutartimis, pažymėtina, jog pozicija dėl skiriamų nuobaudų paskirties teismų praktikoje keitėsi, tai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju byloje esančios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai kiekvieno asmens atžvilgiu ir tik tokių aplinkybių visuma leidžia daryti vienokias ar kitokias išvadas, pateikiant atitinkamus motyvus dėl tokių išvadų. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos aplinkybės ir sudaro tą išskirtinių aplinkybių visumą, kurios pagrindu pažeidėjui taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. R. K. paskirta administracinė nuobauda nėra per švelni atsižvelgus į pažeidimą, pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011). Apeliacinio skundo teiginiai, jog nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, yra atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Sutinkama su apeliantu, kad padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Juo labiau kad R. K. nuobaudos neišvengė, jam paskirta bauda ir neskirta tik papildoma nuobauda. Todėl yra pagrindas teigti, kad paskirta nuobauda - bauda sukels jam neigiamas pasekmes, ir yra pakankama nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo atžvilgiu taikė LR ATPK 30¹ straipsnį ir, paskyręs baudą, neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad tokia apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nutarimas yra teisingas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė