Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, spręsdama pareiškėjos R. K. skundo, paduoto teismui privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo teismą privataus kaltinimo tvarka pradėti procesą pagal LR BK 154 str. 1 d. V. A. atžvilgiu ir nubausti jį už pareiškėjos apšmeižimą, priteisti pareiškėjai neturtinę žalą 10000 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, todėl jis nepriimtinas ir grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 412 str. 3 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjos teismui pateiktame procesiniame dokumente – skunde apsiribota tik padriku atskirų įvykių aplinkybių aprašymu, tačiau nesuformuluotas konkretus kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, nenurodyta pati nusikalstama veika, jos vieta, laikas, kuo pasireiškė nusikalstama veika, dėl nusikalstamos veikos sukelti padariniai ir kitos esminės aplinkybės, nepateikti duomenys, kurie patvirtina procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes (pvz. pareiškėjos minimi komentarai iš internetinės svetainės www.lrytas.lt, telefono pokalbių ir trumpųjų žinučių ataskaitų išklotinės apie grasinančio pobūdžio žinutes ir kt.); liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės, jų gyvenamoji vieta.

Nurodyti skundo surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl, esant šioms aplinkybėms, skundą priimti atsisakytina grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas ypatingas tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas – prokuroras (BPK 35, 42 str.), o kaltinimus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamajame kodekse, pareiškia ir juos palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str.). Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo prerogatyva yra rinkti ir pateikti teismui įrodymus, kuriais jis kaltina nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nukentėjusysis – privatus kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą medžiagą, kad baudžiamoji byla, iškelta privataus kaltinimo tvarka, būtų teisingai išnagrinėta.

Kitas privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas galimai nusikalstamas veikas padaręs ir baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) iš esmės galioja tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių – rungimosi principas bei teisė į gynybą. BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes tik tuomet jis gali tinkamai ir efektyviai įgyvendinti teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Skundo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjai pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį privataus kaltinimo skundą iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepriimti R. K. 2013-07-10 skundo ir grąžinti jį pareiškėjai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.