Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

8. Atsakovų nuomone, pareiškėjo veiksmai, t. y. nepateikus reikiamų dokumentų, lėmė, kad Komisija negalėjo įvertinti žalos per įmanomai trumpesnį laiką. Pareiškėjas apie tai, jog dalis pažeidimų nebus skaičiuojama sužinojo iš Apžiūros akto. Pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja kukurūzų grūdams padarytą žalą, nes kukurūzų pasėliai 10 ha plote (duomenys neskelbtini), 20 ha žemės plote (duomenys neskelbtini), ir 10 ha žemės plote (duomenys neskelbtini), buvo nuimti ne grūdams, o silosui (žaliajai masei).

II.

11. Teismas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Metodikos 2 punktu, konstatavo, kad Komisija, atlikusi medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje 2021 m. spalio 26 d., t. y. 15 kalendorinę dieną nuo pareiškėjo prašymo pateikimo, pažeidė Metodikoje įtvirtintą 7 kalendorinių dienų terminą padarytai žalai įvertinti. Be to, Komisija, matydama, kad pareiškėjas prie prašymo nepridėjo reikiamų dokumentų, jų paprašė tik 7 kalendorinę dieną po pareiškėjo pateikto prašymo, o paprašytų dokumentų negavusi, organizavo apžiūrą vietoje, taigi, minėtų dokumentų nebuvimas nebuvo pakankama priežastis praleisti Metodikoje įtvirtintą 7 kalendorinių dienų terminą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškino, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, ir sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ne Komisijos nustatytas procedūrinis pažeidimas, o pareiškėjo veiksmai lėmė, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pareiškėjo prašyme nurodytuose pasėliuose nebuvo skaičiuojama.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą 10 ha žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), 20 ha žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), 10 ha žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), ir turtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad Komisijos Sprendimo dalis, kuria atsisakyta įvertinti patirtą žalą minėtuose žemės plotuose, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas sprendė, kad tokio Sprendimo priėmimą lėmė pareiškėjo, o ne Komisijos tariamai neteisėti veiksmai.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ginčas pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėtas, neatsakyta į esminius pareiškėjo skunde iškeltus klausimus. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai šiuo atveju nebuvo skaičiuojama padaryta žala pareiškėjo kukurūzų pasėliams.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. vasario 14 d. gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai. Atsakovai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priimami nauji įrodymai (atsakovų paaiškinimai), taip pat ir teisėjų kolegija nenustatė svarbių priežasčių, kodėl atsakovai nustatytais terminais nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriame būtų išdėstę savo poziciją byloje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, atsisakytina priimti šiuos atsakovų pateiktus rašytinius paaiškinimus.

21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Medžioklės įstatymas nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d.). Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.). Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 str. 5 d.).

23. Metodika nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams − žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 pp.). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti) (Metodikos 2 p.). Jei žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams jau išmokėta draudimo išmoka už žemės pasėlių, gyvūnų ar gyvulių, miško, hidrotechnikos įrenginių ar kitų objektų sunaikinimą ar sužalojimą, iš žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka. Visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių (Metodikos 5 p.).

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

25. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas, pareiškėjas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

27. Nagrinėjamoje byloje Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsniu, Metodika, pareiškėjo 2021 m. spalio 11 d. prašymu ir Apžiūros aktu, nusprendė nustatyti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos bendrame 9,2 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidimą 2,11 ha plote kukurūzų grūdams pasėlyje, sunaikinus 22,9 proc. arba 2,11 ha pasėlių ir patvirtinti pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzų grūdams) medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos dydį pinigine išraiška 5 390,2 Eur. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria atsisakyta apskaičiuoti žalą nupjautuose kukurūzų laukuose, nes Komisija pažeidė 7 dienų terminą ir nepagrįstai atsisakė vertinti žalą nupjautuose kukurūzų laukuose. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam turtinę žalą – 8 011,97 Eur, kuri kilo dėl to, kad Komisija neteisėtai neapskaičiavo žalos dėl likusių ir pareiškėjo prašyme nurodytų jo valdomų žemės sklypų.

28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-439-442/2022).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Komisija pažeidė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio įvertinimo terminą (per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo), tačiau laikė šį pažeidimą neesminiu. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria, nes 2021 m. spalio 13 d., 15 d., 18 d. pareiškėjas, niekaip neužfiksavęs padarytos žalos fakto ir dydžio, neinformavęs ir nederinęs savo veiksmų su Komisija, nupjovė kukurūzų laukus, nors paskutinė 7 kalendorinių dienų termino diena įvertinti žalą buvo 2021 m. spalio 19 d. Taigi nors pareiškėjo siekis nuimti derlių ir / ar sumažinti žalą yra teisėtas, tačiau nagrinėjamu atveju šių tikslų buvo siekiama neproporcingomis priemonėmis: žinant apie poreikį užfiksuoti žalą ir prašant Komisijos įvertinti padarytą žalą, neinformuojant ir nederinant savo veiksmų su Komisija, nefiksuojant žalos dydžio ir fakto, atliekant veiksmus, kurie padarė žalos fakto fiksavimą ir žalos dydžio įvertinimą teisės aktų nustatytais terminais neįmanomus.

30. Pažymėtina, kad Medžioklės įstatymas ir Metodika nepreziumuoja gyvūnų padarytos žalos fakto, todėl jis turi būti įrodytas šalies teigiančios, kad žala buvo padaryta. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama būtinybė ir galimybė vertinti šernų padarytą žalą ir nupjautame kukurūzų lauke, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai įrodė, kad konkrečiuose tikrintuose kukurūzų laukuose, kurie buvo nupjauti, nebuvo galima nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro susipažinusi ir įvertinusi į bylą pateiktas nupjautų kukurūzų laukų nuotraukas (atsakovų atsiliepimo 2 priedas), kuriose vizualiai nematyti šernų padarytos žalos. Pažymėtina, kad Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokole Nr. 3 taip pat nurodoma, kad žala kukurūzams silosui nebus skaičiuojama, nes kukurūzai nuimti „ir nėra galimybės nustatyti padarytą žalą“ (Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. protokolo dalies „Svarstyta“ 4 pastraipa). Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovų pateiktus įrodymus (fotonuotraukas su nupjautais laukais) ir įrodytų, kad nupjovus kukurūzus buvo matyti šernų padaryta žala ir ją įmanoma įvertinti. Pažymėtina, kad apžiūroje dalyvavo pareiškėjas, jis buvo supažindintas su Apžiūros aktu, nurodė savo nesutikimą, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes rinkti įrodymus, patvirtinančius jo poziciją, kad šernų padaryta žala matoma / dar geriau matoma nupjautame lauke, ir pateikti juos teismui.

31. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įvertinti žalą ginčo laukuose, yra pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą Sprendimo dalį.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne) buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

34. Nagrinėjamu atveju nors Sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, buvo nustatyti kiti neteisėti institucijos veiksmai – Komisija pažeidė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio įvertinimo terminą (per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nes nenustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. nutarties 32 ir 33 punktus). Šiuo aspektu tikslintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė byloje esančių įrodymų, įrodančių visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

35. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose nurodė daugiau argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tikslintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.