- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-33/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties, kuria įtariamajam M. K. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 15 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. įtariamasis padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 9 p.
M. K. įtariamas tuo, kad 2010 m. balandžio mėnesį, naktį iš 7 į 8-tą dieną, tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. B., tikslu užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į H. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), mažiausiai vieną kartą smogė nukentėjusiajam H. K. į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis krito aukštielninkas, galva atsitrenkė į kietą plokščią pagrindą ir patyrė sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, smegenų suspaudimu bei pabrinkimu, nuo kurios nukentėjusysis mirė, ir iš H. K. namų pagrobė nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais H. K. vairuotojo pažymėjimu ir kitais dokumentais, taip pat automobilio „Volvo V40“ užvedimo raktelį su signalizacijos pulteliu, namų durų raktus, įkraunamą žibintuvą, atlenkiamą peilį ir kitus daiktus.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, M. K. buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam M. K. dar kartą pratęstas dviems mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad M. K. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pagal bylos duomenis iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo pastovaus bei legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas, dėl jo atliekami ikiteisminiai tyrimai ir dėl kitų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės teismui leidžia manyti, kad M. K., suvokdamas griežtos bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, o BPK 119 str. numatytų tikslų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti. Byla yra baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Šalies argumentai
Įtariamasis M. K. skunde nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes jis nepadarė tokio sunkaus nusikaltimo, kuriuo įtariamas. Jis sąžiningai davė su įvykiu susijusius parodymus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais. Prieš sulaikymą turėjo ir darbą, dirbo UAB „Projektana“ betonuotoju. Dabar dėl jam pareikštų įtarimų prarado legalų pragyvenimo šaltinį, negali padėti savo antros grupės invalidei motinai, kuriai reikia pirkti brangius vaistus. Būdamas laisvėje turėjo draugę (sugyventinę), su kuria planavo kurti savo ateitį, tačiau dėl jam pareikšto įtarimo nužudymu jų santykiai iširo. Prieš jo sulaikymą sirgo depresija, gydėsi privačioje ligoninėje ir jo sveikata buvo pasitaisiusi. Dabar pabuvus tardymo izoliatoriuje jo liga atsinaujino, o Kauno tardymo izoliatoriuje nėra gydytojų, galinčių jam padėti ir tokių stiprių vaistų, kuriuos jis gali įsigyti tik laisvėje. Jis labai nervinasi, nes yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kurio iš tikrųjų nepadarė, o T. B. jį šmeižia nebūtais dalykais. Būdamas nekaltai suimtas jis nenori prarasti jį mylinčios motinos, kuriai būdamas laisvėje galėtų padėti. Ikiteisminį tyrimą buvo žadama užbaigti iki 2010 m. lapkričio mėnesio, tačiau jis dar nepabaigtas, o tai jam kainuoja sveikatą. Pasižada niekur neišvykti ir netrukdyti ikiteisminiam tyrimui. Už kitą nusikaltimą jam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių jis nebuvo pažeidęs. Be to, šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis galėjo padaryti šį labai sunkų nusikaltimą. Teismas nurodė tik kad mano, jog jis galėjo padaryti šį nusikaltimą, tačiau jis tai turėjo patvirtinti faktais. Prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo M. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įtariamasis M. K. skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog teismas tik mano, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą, tačiau jokių faktinių duomenų byloje nėra. Šis įtariamojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų (įvykio vietos apžiūrų protokolų duomenys, daiktų pateikimo, kratų, daiktų apžiūros bei daiktų atpažinimo protokolai, daktiloskopinio bei trasologinio tyrimų specialistų išvados, teismo medicinos specialisto išvados įtariamųjų T. B. ir paties M. K., liudytojų parodymai, ir kt. baudžiamosios bylos medžiaga), leidžiančių manyti, kad M. K. galėjo dalyvauti nusikaltimo, kuriuo įtariamas, padaryme, ir šie duomenys buvo nurodyti skundžiamoje nutartyje. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Vien tik duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo dalyvauti nusikaltimo padaryme, suėmimui paskirti ar jo terminui pratęsti nepakanka, turi būti nustatytas ir bent vienas BPK 122 str.1 d. numatytas pagrindas bei to paties straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos. Tokios sąlygos skirti M. K. suėmimą šioje byloje yra, nes jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. O įvertinęs konkrečius suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo M. K. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Teismas M. K. suėmimo terminą pratęsė nustatęs du BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus ir juos pakankamai motyvavo. M. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, siekiančią laisvės atėmimą iki 20 metų arba net iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Jau pats nusikaltimo sunkumas yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau teismas įvertino ir tai, kad M. K. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. M. K. kaip tik ir įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, nurodyto BPK 122 str. 4 d. padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų šiuo atveju patvirtina tai, kad M. K. praeityje teistas, kad dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų yra pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. numatytus pagrindus nustatė pagrįstai.
Įtariamasis M. K. savo skunde nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, tačiau šią aplinkybę teismas jau įvertino skundžiamoje nutartyje ir pagrįstai jos nelaikė kaip nusveriančios kitas bylos aplinkybes, dėl kurių jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė.
Nepagrįsti įtariamojo skundo argumentai, kad dėl pareikšto įtarimo jis prarado darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį. Iš teismui pateiktos bylos duomenų matosi, kad M. K. iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo. Byloje esanti pažyma apie asmenį ir jo draudėjus (t. 3, b. l. 76) patvirtina, kad M. K. jo skunde nurodytoje UAB „Projektana“ dirbo tik nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Įtariamasis M. K. skunde nurodo, kad jis yra sirgęs depresija, o tardymo izoliatoriuje jam pablogėjo sveikata, nes jis nervinasi dėl to, kad įtariamas nusikaltimo padarymu, kurio iš tikrųjų jis nepadarė, o T. B. jį kaltina nebūtais dalykais. Skundo argumentai dėl to, ar M. K. padarė įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, ar yra tai patvirtinančių įrodymų, šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas nesvarsto, tai padaryti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Kitas argumentas dėl M. K. sveikatos būklės taip pat yra nepagrįstas. Aukštesnysis teismas iš Kauno tardymo izoliatoriaus gavo informaciją apie tai, kad gydytojas psichiatras M. K. yra diagnozavęs somatoforminę autonominę disfunkciją, depresija ir jokiomis ūmiomis ligomis šiuo metu suimtasis neserga ir jokio gydymo negauna. Daroma išvada, kad įtariamojo M. K. sveikatos būklė nėra bloga ir dėl šios priežasties keisti jam kardomąją priemonę pagrindo nėra.
Įtariamasis taip pat skunde nurodo, kad iki suėmimo jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tada jam buvo paskirtos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kurių jis nepažeidinėjo. Pažymima, jog tai, kad kitame ikiteisminiame tyrime M. K. buvo paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kardomosios priemonės paskyrimo ir jos rūšies nustatymo klausimas yra sprendžiamas kiekvienu atveju konkrečioje byloje individualiai, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių paskirtį ir jų skyrimo bendrąsias nuostatas.
Įtariamojo prašymas pakeisti jam suėmimą į kitą kardomąją priemonę iš viso negali būti tenkinamas, nes išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 str. tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali tik atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.
Įtariamasis skunde nurodo, kad yra suimtas jau beveik vienerius metus, ikiteisminis tyrimas neužbaigiamas, nors buvo žadėta tai padaryti dar 2010 m. lapkričio mėnesį. Iš bylos matosi, kad iš tikrųjų ikiteisminis tyrimas vyksta ilgiau negu 6 mėnesius, tačiau jis užtruko dėl objektyvių priežasčių. Ikiteisminio tyrimo nebuvo galima užbaigti dėl to, kad nebuvo gauta biologinio tyrimo specialisto išvada. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad minėtą tyrimą tikrai buvo planuojama užbaigti 2010 m. lapkričio mėnesį, tačiau specialisto išvada pateikta tik 2010 m. gruodžio 13 d. Todėl ir ikiteisminio tyrimo užbaigti anksčiau nebuvo galimybės. Šiuo metu vyksta proceso dalyvių supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl bylos vilkinimo požymių ar BPK 127 str. 2 d. reikalavimų pažeidimų nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo M. K. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.