Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-444-1466-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-444-1466-08
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1466-08Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarties L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2007 m. gruodžio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. L. už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 5 d. Šiaulių mieste, Lakūnų gatvės aikštelėje kaip keleivis, lipdamas iš automobilio į važiuojamąją dalį, atidarė automobilio dureles, neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir kliudė pravažiuojantį automobilį bei jį apgadino. Protokole nurodyta, kad L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 97 punkto reikalavimus.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu L. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 125 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jis nepripažįsta padaręs KET pažeidimo, nubaustas yra nepagrįstai. Paaiškino, kad taksi automobilis kuriame jis važiavo jau buvo sustojęs ir durelės jau buvo atdaros, kai į taksi automobilį įvažiavo kitas automobilis. Nurodė, kad toje vietoje nėra šaligatvių, ten stovi labai daug mašinų, taksistas jį išleido viduryje aikštelės prie tralų. Kai jis atidarė duris ir iškišo koją, kito automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti. Jis išlipo iš dešinės pusės ir durys buvo atdaros. Automobiliai vienas nuo kito buvo apie 2,10 metrų atstumu. Teigė, kad kaltas kito automobilio vairuotojas, kuris, kuris važiavo per tarpą tikėdamasis, kad pravažiuos.

Šalies argumentai

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas su pažeidėjo skundu nesutiko, tvirtino, kad nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, prašė skundo netenkinti bei nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad keleivis, išlipdamas į važiuojamosios dalies pusę turi įsitikinti saugumu. Nurodė, kad sprendžiant iš pravažiuojančio automobilio apgadinimo pobūdžio – turėjo būti durų judesys, nes tam tikra dalis automobilio pravažiavo ir tik tada durys staiga „įsmigo“ jam į sparną.

II

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartimi L. L. skundo nepatenkino. Teismas nurodė, kad tai, kad taksi automobilio keleivis L. L. iš automobilio išlipo tiesiog į važiuojamąją dalį, neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir kliudė pravažiuojantį automobilį bei jį apgadino, patvirtina surinkta administracinės bylos medžiaga: S. Š. paaiškinimas, kad taksi automobilis stovėjo kelio viduryje, be avarinio ženklo, pravažiuojant jis apsidrausdamas dar „pasignalino“, tačiau netikėtai atsidariusios taksi dureles kliudė jo automobilį; apgadinto automobilio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pažeidimai padaryti tik iš šono, sulakstytas tik priekinis sparnas, tačiau nepažeistas nei bamperis, nei priekinis šviestuvas, t.y. automobilis nebuvo pažeistas iš priekio (b. l. 8). Teismas pažymėjo, kad šie objektyvūs įrodymai paneigia paties L. L. tvirtinimą, kad automobilio durelės buvo atidarytos ilgą laiką. Teismas padarė išvadą, kad 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus L. L. pagrįstai pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį paskirta piniginė bauda. Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė pažeidėjo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, todėl pažeidėjui pagrįstai buvo paskirta administracinė nuobauda atitinkanti sankcijos vidurkį. Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, švelninti paskirtą nuobaudą, taip pat taikyti ATPK 30¹ straipsnį, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pagrindo nėra.

III

L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apelianto teigimu, 2007 m. gruodžio 5 d. taksi vairuotojas jį nuvežė į Lakūnų gatvėje Šiauliuose esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo jo išleisti. Atsiskaitęs su vairuotoju atidarė dureles norėdamas išlipti, tačiau vairuotojas paprašė palaukti kol jis atiduos visą grąžą. Tuo metu išgirdo iš dešinės pusės signalizuojant kitą automobilį. Po kiek laiko minėtas automobilis bandė aplenkti taksi automobilį, tačiau atsitrenkė į atidarytas dureles. Pažymi, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, nes ne jis, o taksi vairuotojas pasirinko jo išlaipinimo iš taksi vietą. Nesutinka su teismo nutartyje pateiktu įrodymu vertinimu, mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo taksi vairuotojo U. M. parodymais. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad protokolas buvo surašytas nenurodant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių markių, autoįvykio apžiūra buvo atliekama jam nedalyvaujant. Nurodo, kad jis asmeniškai pažįsta taksi automobilį lenkusio kito automobilio vairuotoją – S. Š. ir vėliau juo kalbėjo apie eismo įvykį, tačiau teismas atsisakė išklausyti jo padarytą garso įrašą. Taip pat pažymi, kad S. Š. pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus taksi automobilį galėjo aplenkti tik iš kairės pusės, o ne iš dešinės, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo L. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant L. L. skundą buvo pasinaudota visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė teisės normas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, S. Š. paaiškinimu, byloje esančiomis apgadinto automobilio fotonuotraukomis. Byloje nustatytas aplinkybes taip pat patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuoti faktai. Tarnybiniame pranešime pareigūnas J. I. nurodė, jog keleivis L. L. teigė, kad jis girdėjo už taksi automobilio sustojusio kito automobilio garsinį signalą, tačiau ar jis pasižvalgė ar ne, neminėjo. Be to, kaip tarnybiniame paaiškinime nurodė pareigūnas, taksi vairuotojas U. M. nurodė, kad keleivis L. L. atsiskaitinėjo už kelią, todėl žiūrėjo į priekį ir kas dedasi gale ar dešinėje pusėje matyti negalėjo. Taigi, apelianto vėlesni paaiškinimai paneigiami pastaraisiais įrodymais, o taip pat – transporto priemonėms padarytų apgadinimų pobūdžiu, iš kurių matyti, kad pažeidimai padaryti tik iš šono, sulakstytas tik priekinis sparnas, tačiau nepažeistas nei bamperis, nei priekinis šviestuvas, t.y. automobilis nebuvo pažeistas iš priekio. Automobilio apgadinimai patvirtina, jog tuo momentu kai automobilis Hyundai Matrix, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo pro automobilį Audi, kurio valstybinis numeris T00543, taksi sėdėjęs keleivis L. L. atsiskaitinėdamas su vairuotoju už paslaugas bei išgirdęs garsinį signalą neapsidairęs atidarė taksi automobilio dureles ir kliudė šalia važiavusį automobilį, kaip tai ir yra užfiksuota pareigūno tarnybiniame pranešime. Pažymėtina ir tai, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L. L. atsisakė paaiškinti dėl pažeidimo. Kolegijos vertinimu, iš tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie transporto priemonių apgadinimų priežastingumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nebuvo pakankamai atidus, o tai ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nors asmuo nurodo, kad vietą, kurioje jis bus išlaipinamas pasirinko ne jis pats, o jį atvežęs taksi vairuotojas, t.y. minėta aplinkybė nepriklausė nuo jo valios, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai neatleidžia keleivio nuo pareigos būti atidžiam ir iš transporto priemonės išlipti tik įsitikinus, kad tai nesukels grėsmės savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Apeliantas skunde teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas S. Š., taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus pastarasis taksi automobilį galėjo aplenkti tik iš kairės pusės, o ne iš dešinės, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas sprendžia tik dėl asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakomybės ir nepasisako dėl kitų nagrinėjamo įvykio dalyvių galimai padarytų KET pažeidimų. Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius