- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-47-768/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės prašymas ir leista atlikti kratą pas V. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti daiktą, susijusį su padaryta nusikalstama veika, t.y. telefono-fakso aparatą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), galintį turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Šalies argumentai
Skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir grąžinti kratos metu paimtą telefono-fakso aparatą. Skunde nurodo, kad teismo nutartis ir krata yra nepagrįstos bei neteisėtos, kadangi buvo netinkamai taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Mano, kad kratos metu paimtas telefono-fakso aparatas neturi jokios reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kadangi kratos ar poėmio metu negalima nustatyti, kas iš šio telefono-fakso aparato siuntė faksogramą, o atlikta aparato ekspertizė parodytų tik tai, ar faksograma buvo siųsta būtent iš šio kratos metu paimto telefono-fakso aparato. Pareiškėjo manymu, tai yra visai nesvarbu, kadangi veika, numatyta BK 290 str., nebėra nusikaltimas, o krata tik patvirtina neteisėtą ir nusikalstamą politinį persekiojimą bei šantažą. Be to, Kauno apygardos teismas nutartyje ir Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra savo raštuose yra nustačiusi, kad pareiškimas ar skundas, pateikti faksu, neatitinka BPK numatytų reikalavimų, nes nepasirašyti originaliu parašu, todėl, pareiškėjo manymu, ir iš telefono-fakso aparato išsiųsta faksograma nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkamu įrodymu BPK 20 str. prasme, kurio pagrindu galėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais argumentai nėra pagrindo.
BPK 145 str. numato, kad, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog prokurorė, vadovaudamasi BPK 145 str., kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama priimti nutartį dėl kratos. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėja, įvertinusi bylos duomenis, prokurorės prašymą dėl kratos atlikimo patenkino priėmusi motyvuotą nutartį. Joje teismas nurodė ieškotiną objektą bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkamas objektas, susijęs su tiriama nusikalstama veika, gali būti nutartyje nurodytoje vietoje. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad krata buvo atlikta laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad šiuo atveju kratą atlikti buvo netikslinga, kadangi iš paimto telefono-fakso aparato negalima nustatyti, koks konkrečiai asmuo išsiuntė faksogramą. Atsakydamas į šį skundo argumentą aukštesnysis teismas nurodo, kad tai, kokius duomenis, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, galima gauti iš kratos metu paimto nusikalstamos veikos įrankio ar objekto, tiksliai galima nustatyti tik išsamiai ištyrus tokį įrankį ar objektą, o toks tyrimas paprastai yra atliekamas jau po kratos. Be to, dėl tokių duomenų reikšmingumo sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Svarbu ir tai, kad kratos teisėtumas išimtinai yra siejamas su formaliais, įstatyme įtvirtintais pagrindais, o ne su kratos metu gautu rezultatu. Atsižvelgiant į tai, minėtas skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad krata neturėjo būti atlikta iš viso, kadangi veika, numatyta BK 290 str., nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Aukštesnysis teismas atmeta šį skundo argumentą, kadangi tiek kratos atlikimo metu, tiek ir dabar minėta veika buvo ir vis dar yra laikoma nusikaltimu, už kurį numatytą baudžiamoji atsakomybė, o šios veikos nusikalstamumas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 bus panaikintas tik nuo 2016-04-01.
Pareiškėjo manymu, faksograma nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkamu įrodymu BPK 20 str. prasme ir tinkamu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi ji nėra pasirašyta originaliu ją surašiusio ir atsiuntusio asmens parašu. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi duomenims, kurių pagrindu pradedamas ikiteisminis tyrimas, bei asmenų skundams (pareiškimams), kuriais šie asmenys kreipiasi į teismą ar kitas institucijas, yra taikomi skirtingi turinio ir formos reikalavimai. Pagal BPK nuostatas ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus bet kokių duomenų ar informacijos, nepriklausomai nuo jų formos ir turinio, taigi net ir anoniminių, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o raštu kreipdamiesi į teismą ar kitas valstybės institucijas konkrečiu klausimu asmenys privalo laikytis įstatyme imperatyviai nustatytų reikalavimų, iš kurių vienas yra toks, kad visi skundai, prašymai ir pan. turi būti pasirašyti besikreipiančio asmens ar jo atstovo įprastu ar saugiu elektroniniu parašu (BPK 313 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str.). Tuo tarpu dėl faksogramos, kaip įrodymo, vertinimo BPK 20 str. prasme aukštesnysis teismas nepasisako, nes tai nėra nagrinėjamo skundo dalykas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.