Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. B., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, našlys, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas 9 kartus: 1) 2002-07-03 pagal senojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2 d., 278 str. l d. - laisvės atėmimu 9 mėn.; pritaikius BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.6 mėn.; 2) 2003-01-13 pagal senojo BK 271 str. 2 d., 278 str. l d., 278 str. 2 d., 42 str.- laisvės atėmimu 3 m.; pritaikius BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2006-04-04 pagal BK 286 str. - laisvės atėmimu 6 mėn.; pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 4) 2006-10-30 pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 63 str. 1d., 4 d., 9 d. - laisvės atėmimu 3 m.; 2008-11-19 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2008-11-13 nutartį, neatlikęs 11 mėn. 15 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str.). 5) 2009-11-24 pagal BK 145 str. l d., 145 str. 2 d., 63 str., 64 str. str.- laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.; 2011-03-03 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2011-02-23 nutartį, neatlikęs 3 mėn. 10 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str.); 6) 2011-06-15 pagal BK 140 str. l d., 145 str. 2 d., 63 str., 64 str. - laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.; 2012-11-29 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2012-11-19 nutartį, neatlikęs 5 mėn. 18 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str.); 7) 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 4 mėnesiams laisvės atėmimo; 8) 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimo. 9) 2015-02-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 16 parų arešto, 2015-03-30 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B. 2015-04-11 apie 15:00 val., nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, konflikto su sutuoktine S. B. metu tyčia spyrė koja jai į veido sritį, tokiu būdu sutuoktinei S. B. padarė kairės akies viršutinio voko kraujosruvą, muštinę žaizdą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, H. B. 2015-05-24 apie 20.28 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su sutuoktine S. B. metu, panaudojo fizinį smurtą ir tyčia pastūmė savo sutuoktinę ir sužalojo jai kairiąją ranką, tokiu būdu sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą.

Kaltinamasis H. B. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų, parodė, kad 2015-04-11 kieme buvo kartu su sutuoktine ant suoliuko. Gėrė alų su žmona ir susipyko dėl smulkmenų. Ir tada įspyrė iš kojos jai į veidą. Nematė, ar prakirto jai akį, nes iškart grįžo į namus. Tik kitą dieną pamatė pas žmoną mėlynę po akimi. Spyrė tik vieną kartą. Dabar jau žmonos nebėra. Žmona mirė. Mirties priežastis nužudymas. Jis ir yra įtariamas nužudymu. 2015-05-25 vėl kilo mažareikšmis konfliktas ir jis išeidamas žmoną pastūmė. To pasėkoje sužalojo jai ranką. Kad nekiltų daugiau konfliktų, išėjo iškart pas mamą. Žmoną tik pastūmė.. Mano, kad abiem atvejais dėl visko kaltas alkoholis, nes abiem buvo neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta byloje surinkyais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

2015-05-28 nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2015 m. gegužės 24 d. vakare, tikslios valandos nepamena, nes buvo stipriai neblaivi, name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp jos ir sutuoktinio H. B. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu kambaryje jie buvo vieni. Jie dažnai konfliktuoja su sutuoktiniu, tačiau susitaiko. Tikslių tos dienos įvykio aplinkybių, ji nepamena, kadangi buvo neblaivi, todėl nepamena, kokiu būdu jai buvo sužalota ranka, apie kurios sužalojimą ji minėjo pranešime policijai, kai skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Jai skaudėjo ranką, tačiau su policija kartu atvažiavę medikai ją apžiūrėjo ir sužalojimų nenustatė. Ji civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereikš, pareiškimą rašyti ir daugiau prieš sutuoktinį duoti parodymus atsisako, nes ji jam atleido ir su juo susitaikė. Dėl rankos sužalojimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo esant galimybei nutraukti šią baudžiamąją bylą jiems susitaikius.

2015-06-22 nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d. į namus apie 16:00 val. grįžo neblaivus jos sutuoktinis H. B.. Jam grįžus, jie kieme, prie namų sėdėjo ant suoliuko ir kartu gėrė alų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl mažareikšmės priežasties. Ji sėdėjo ant suolelio, rūkė, o sutuoktinis stovėjo. H. konflikto metu jai vieną kartą iš kojos spyrė į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai įspyrė į kairės pusės akį, ją prakirto. Po smūgio iš akies jai bėgo kraujas. Mama iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavusi išvežė ją į Kauno klinikas. H. po šio įvykio iš karto išėjo iš namų. J. K. susiuvo akį ir išleido namo, paskui dar vieną kartą buvo nuėjusi į Šilainių polikliniką, kad jai ištrauktų siūlus iš susiūtos akies, daugiau gydymo netęsė. Jie dažnai konfliktuoja su sutuoktiniu, jis ją muša ir ji į policiją kreipiasi jau ne pirmą kartą, tačiau H. jos atsiprašo, ji jam atleidžia, jie susitaiko ir gyvena toliau. Ji jam dėl šio įvykio atleido ir su juo susitaikė, pretenzijų jam neturi.

2015-04-11 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. B. iškart po įvykio apklausiama parodė, kad neblaivus sutuoktinis H. B. vieną kartą įspyrė jai į akį (b.l. 7-9)

2015-05-24 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad smurtą patyrusis S. B. policijos pareigūnams nurodė, kad prieš ją smurtavo H. B., kuris ją pastūmė ir ji susimušė rankos dilbį (b.l. 19-20)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1928/15(02) nurodyta, kad S. B. kairės akies viršutinio voko kraujosruva, muštinė žaizda. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2015-04-11. (b.l. 71).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis abiem inkriminuojamais atvejais, tai yra 2015-04-11 ir 2015-05-24 kilusių žodinių konfliktų su sutuoktine S. B. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu. Pirmuoju atveju tyčia jai spyrė koja į akį bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o antruoju atveju tyčia ją pastūmė, ko pasėkoje sumušė jai ranką. Taip sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad H. B. abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš sutuoktinę abiem atvejais smurtavo žodinio konflikto metu, tai darė be jokios aiškios dingsties, pirmuoju atveju koja spyrė ne bet kur, o tiksliai į galvą, kas aiškiai rodo tikslą sužaloti, o antruoju atveju pastūmimas buvo toks stiprus, kad buvo sumušta nukentėjusiosios ranka, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš sutuoktinę ir smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta 2015-05-24 įvykio metu, nukentėjusiajai savo sutuoktinei. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys abiejų veikų padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais smurtiniais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji abiejų įvykių metu buvo sutuoktiniai (šiuo metu nukentėjusioji yra mirusi), tai reiškia, kad jie tuo metu buvo šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veikos abiem atvejais kvalifikuotos teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą H. B. pripažinti kaltu padarius du BK 140 str. 2 d. numatytus nusikaltimus ir paskirti bausmę.

Pažymėtina, kad kaltinamasis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu, nes abu nusikaltimus padarė būdamas tik 2015-03-30 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kur atliko jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę už analogišką nusikaltimą taip pat prieš sutuoktinę. Be to, anksčiau dar yra nusikaltęs analogiškai prieš tą pačią sutuoktinę, už tai jam buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, viso yra teistas net devynis kartus, turi neišnykusį teistumą, kas reiškia, kad kaltinamasis kritiškai nevertina anksčiau padarytų nusikaltimų, nes atlikęs anksčiau paskirtas bausmes nesistengė gyventi laikydamasis įstatymu ir daugiau nenusikalsti. Toks kaltinamojo elgesys neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.). Todėl nenustačius visų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, H. B. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl abiejų nusikaltimų nustatyta viena H. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

H. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas net devynis kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus prieš tą pačią sutuoktinę, už ką jam anksčiau buvo skirta ne tik arešto, tačiau ir reali laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, kad anksčiau skirtos šių rūšių bausmės nebuvo pakankamos tam, kad H. B. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Jo teistumas nėra išnykęs, kas reiškia, kad kaltinamasis yra recidyvistas. Tai rodo, kad švelnesne nei laisvės atėmimas bausmės rūšimi tikėtis pasiekti bausmės tikslus H. B. atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad H. B. yra nedirbantis. (b.l. 103)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas dvi nusikalstamas veikas skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

H. B. paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, jos turės būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir subendrintos pagal BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Kadangi H. B. šiuo metu suimtas kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime, kur yra įtariamas savo sutuoktinės S. B. nužudymu,, kardomosios priemonės jam skirti šioje byloje nėra tikslinga, todėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti neskirtinas.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 57,90 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės būti priteisiamos iš kaltu pripažinto H. B. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą kaltinamajam esant suimtas gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama teisme. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo teisme. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015-04-11 dienos veika) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015-05-24 dienos veika) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 1 mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

H. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš H. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.