Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjams adv. Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiosios atstovei adv. Ingridai Maldeikienei, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. 1995-05-14 pagal BK 271 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 1996-06-26 pagal BK 117 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 3 d. 4 metams laisvės atėmimo ir 1800 Lt bauda, pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 2. 1997-01-29 pagal BK 225 str. 2 d., 271 str. 4 d. 6 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 43 str. prie paskirtos bausmės pridėta 1800 Lt bauda, paskirta 1996-06-26 teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 metai laisvės atėmimo, 2000-01-31 vadovaujantis 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439 paskirta bausmė sutrumpinta 2 metais, 2000-05-12 nutartimi pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas (paskirta bauda nesumokėta); 3. 2006-05-22 pagal BK 25 str. 2 d., 165 str. 1 d., 25 str. 2 d. 180 str. 1 d., 215 str. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2007-09-26 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2009-04-17 lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 6 mėn. 12 d. bausmės; 4. 2010-10-14 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 156 str. 1 d., 140 str. 2 d., 149 str. 4 d.,

S. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 156 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., 2010 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 23 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su S. K., bendrais veiksmais iš G. K., buvusios paminėtame bute, atėmė jai priklausančią mobilaus ryšio telefono (SIM) kortelę ir ją sulaužė, taip atėmė galimybę jai susisiekti su savo šeimos nariais ir kviestis pagalbos bei užrakino duris neleidžiant jai išeiti iš paminėto buto, taip atėmė G. K. laisvę.

Be to, A. Š. 2010 m. gegužės mėnesio 14 d. tarp 14 val. ir 23 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia vieną kartą spyrė koja G. K. į galvą taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, A. Š. 2010 m. gegužės mėnesį iš 14 d. į 15 d. naktį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute mažametę J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) privertė išgerti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės medikamentų, kuriuos išgėrusi mažametė J. Č. apsvaigo, po to pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės medikamentų, ją nunešė, paguldė į lovą, esančią kitame kambaryje, mažametei J. Č. priešinantis t. y. stumiant A. Š. nuo savęs, bei sakant jam, kad ji nenori santykiauti, tačiau A. Š. pasinaudodamas savo jėgos pranašumu prieš mažametę J. Č., bei jai esant apsvaigus nuo nenustatytos kilmės medikamentų, ją nurengė ir užgulęs ant jos bei savo ranka praskėtęs jos kojas, taip palaužęs nukentėjusiosios mažametės J. Č. pasipriešinimą, prievarta įvedė savo lytinį organą jai į makštį, vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, tai yra išžagino mažametę J. Č..

S. K. 2010 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 23 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su A. Š., bendrais veiksmais iš mažametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvusios paminėtame bute, atėmė jai priklausančią mobilaus ryšio telefono (SIM) kortelę ir ją sulaužė, taip atėmė galimybę jai susisiekti su savo šeimos nariais ir kviestis pagalbos, bei užrakino duris neleidžiant jai išeiti iš paminėto buto, taip apribojo mažametės G. K. laisvę, tai yra paėmė mažametę G. K. savo žinion, turėdama tikslą laikyti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje.

Kaltinamoji S. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-05-14 kartu su J. Č. ir G. K. nuėjo pas A. Š.. Ten visos gėrė alų, kurį atsinešė nukentėjusiosios. Kartu buvo ir kaltinamasis, taip pat K. K., V. K.. Vienu metu G. K. prašymu ji, apsimetusi nukentėjusiosios draugės mama, kalbėjo su G. K. mama, kuriai pasakė, kad G. liks nakvoti pas ją. Po to toliau gėrė alų, šoko. G. K. netgi pasisiūlė sušokti striptizą, jeigu išeis V. K., tačiau vėliau persigalvojo ir nešoko. Kadangi G. K. vėl pradėjo kalbėti telefonu, ji supyko ir paėmusi iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną išėmė iš jo SIM kortelę ir ją sulaužė. Taip norėjo, kad G. daugiau telefonu nekalbėtų ir jos neparašytų vėl kalbėti su mama. Tačiau G. iš buto išeiti netrukdė, durys užrakintos taip pat nebuvo ir nukentėjusioji laisvai kada panorėjusi galėjo išeiti. Po kiek laiko visi pasigedo nukentėjusiosios G. K., pamatė, kad atidarytos balkono durys, o G. nėra. Išsigandusi, jog G. K. iššoko per balkoną, ji persipjovė venas. Dėl to buvo išvežta į ligoninę. Kartu su ja vyko J. Č.. Joms grįžus iš ligoninės ji susipyko su A. Š. ir išėjo namo. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad A. Š. vaistus vartojo tik pats, nukentėjusiajai J. Č. jų nedavė, nukentėjusiosios jis nežagino. Dar būdama pas kaltinamąjį matė, kad J. Č. guli toje pačioje lovoje, kurioje ir K. K.. Grįždama iš ligoninės su J. Č. matė, kad nukentėjusioji apsvaigusi, jos akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, bėgo seilės. Kitą dieną jai paskambino draugė ir pasakė, kad J. guli ligoninėje, jog ji išprievartauta. Nuėjus pas nukentėjusiąją ši iš pradžių sakė, kad buvo išžaginta, paskui, kad nežino, kad nėra garantuota.

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad minėtų nusikaltimų nepadarė. 2010-05-14 namuose su V. K. ir K. K. gėrė vyną. Vienu metu grįžo jo draugė S. K. kartu atsivesdama ir nukentėjusiąsias. Jos atsinešė alaus. G. K. buvo pasisiūliusi šokti striptizą, tačiau vėliau persigalvojo. Jie iš nukentėjusiosios pasišaipė, dar pasiūlė nueiti į vonią apsiprausti. Po kiek laiko pastebėjo, kad nėra G. K.. Kaip ji dingo iš buto nesuprato. Susinervavęs išgėrė dvi tabletes raminančių, taip pat dvi išgėrė ir K. K.. Po to nuėjo miegoti. Tačiau tuomet S. K. persipjovė venas ir greitosios med. pagalbos automobilis ją išvežė į ligoninę. Kartu važiavo ir J. Č.. Po valandos joms grįžus su S. K. susipyko ir ši išėjo namo. Tuomet jis nuėjo miegoti. Kitame kambaryje miegojo K. K. ir nukentėjusioji. J. Č. nežagino, jai vaistų gerti nedavė. Iš ryto ją išsivedė draugė. Kad nukentėjusiosios yra nepilnametės suprato, tačiau tikrai nežinojo, kad jos yra mažametės. G. K. atžvilgiu smurto nevartojo, jos laisvės apribojęs tikrai nebuvo – ji bet kada galėjo išeiti. Į ligoninę pas J. Č. atėjęs nebuvo, jai negrasino.

Mažametė nukentėjusioji G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad 2010 metų gegužės mėnesį vieną vakarą teko būti bute kurį nuomojasi S. Š.. Kartu buvo jo draugė S. K., taip pat J. Č. ir dar keli asmenys. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, vertė gerti ir ją, nors ji ir nenorėjo. Kažkuriuo metu vienas iš buvusių vyriškių liepė jai su S. K. šokti striptizą. Jai atsisakius tas pats vyriškis nuplėšė jos palaidinės petnešėlę. Po to ji paprašė A. Š. ir S. K. ją išleisti namo, tačiau jie sakė, kad dar turi pabūti, kad po valandos galėsi eiti. A. Š. ją pasikvietė atsisėsti šalia ir kvietė eiti į kitą kambarį pasimylėti, bet ji atsisakė. Tuomet kaltinamasis supykęs spyrė koja jai į veidą. Ji išėjusi į kitą kambarį bandė skambinti broliui, kad ateitų ją pasiimti, tačiau tai pamačiusi S. K. paėmė iš jos telefoną, išėmė SIM kortelę ir ją sulaužė. Tada ji iš to buto, kuris buvo penktame namo aukšte, balkono perlipo į ketvirto aukšto balkoną ir paprašė ten gyvenusios moters ją išleisti. Taip jai pavyko pabėgti iš minėto buto. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tą vakarą J. Č. elgėsi kitaip, nei visada, jos judesiai buvo lėtesni. Be to, praėjus savaitei po šių įvykių J. Č. jai sakė, kad tą naktį ji išgėrė šešias su puse tabletės, kad jai atrodo, jog ją išprievartavo A. Š..

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tame tarpe patvirtino, kad tikrai norėjo išeiti iš A. Š. buto, tačiau kaltinamieji jos neišleido, netgi užrakino buto duris. Patvirtino ir tai, kad praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio ji bendravo su J. Č. ir ši pasakė, kad tą vakarą A. Š. ją išprievartavo.

Mažametė nukentėjusioji J. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad 2010 metų gegužę buvo nuėjusi į A. Š. butą. Ten taip pat buvo kaltinamoji S. K., jos draugė G. K. bei dar du asmenys. Buvo geriamas alkoholis. Vienu metu A. Š. jai pasiūlė išgerti kelias tabletes vaistų, sakė, jog nuo jų bus tik ramiau. Ji iš pradžių nesutiko, tačiau kaltinamasis ją įtikino ir, užgerdama sidru, ji išgėrė iš pradžių keturias tabletes, paskui dar dvi ar tris. Pavartojus tablečių jai ėmė svaigti galva ir kas vyko vėliau, nelabai atsimena. Tačiau prisimena, kad jai nuėjus miegoti, šalia atsigulė kaltinamasis A. Š., kuris ją nurengė – numovė džinsus, kelnaites ir įvedė varpą į jos makštį. Ji stūmė kaltinamąjį, prašė nieko nedaryti, sakė, kad jai skauda, bet A. Š. neklausė. Paskui kaltinamasis ją aprengė. Ryte ją išsivedė draugė. Kadangi buvo dar apsvaigusi, ją nuvežė į ligoninę. Kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę ir liepė niekam nesakyti apie išžaginimą ir apie tablečių vartojimą. Kad jai tuo metu buvo trylika metų kaltinamasis A. Š. žinojo, kadangi tai jam sakė ir ji pati, ir S. K.. Ji taip pat prisimena, kad kaltinamasis tempė už plaukų G. K..

Kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ir mažametės nukentėjusiosios parodymai, kuriuos ji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno. Jų metu nukentėjusioji be to nurodė, kad prisimena, jog G. K. prašė, kad ją išleistų namo, bet A. Š. užrakino duris ir jos neišleido, taip pat G. įspyrė į galvą. po kiek laiko G. K. jai papasakojo, kad jai pavyko iš buto pabėgti, iš balkono nulipus į aukštu žemiau esančio buto (ketvirto aukšto) balkoną ir kurio ją išleido ten gyvenusi moteris.

Liudytoja J. P. (ji ir įstatyminė atstovė) paaiškino, kad J. Č. jos anūkė ir globotinė. Kadangi 2010-05-14 anūkė negrįžo namo, sekančią dieną pradėjo jos ieškoti. J. draugės R. Š. paprašė padėti surasti anūkę ir ši po kiek laiko J. surado. Eidama pasitikti pamatė kaip R. Š. ir L. D. veda jos anūkę. J. buvo nuvežta į ligoninę, kadangi ji atrodė keistai, vyzdžiai buvo išsiplėtę. L. D. dar pasakė, kad J. kažko prigirdyta. Po kelių mėnesių jos anūkė pradėjo bendrauti su K. V.. Ji, įtardama, kad J. gali turėti lytinių santykių kreipėsi į policiją ir taip sužinojo, kad J. yra turėjusi lytinių santykių, tačiau ne su K. V., o su kaltinamuoju. Anūkė pasakė, jog A. Š. ją išprievartavo, tačiau ji bijojo pasakyti. Be to, anūkė sakė, kad kaltinamasis jai grasino. Ji taip pat pati yra mačiusi kaip A. Š. parduotuvėje užsipuolė anūkę, tempė ją už rankos, sakydamas, kad reikia pasikalbėti. J. dėl to labai išsigando.

Liudytoja A. K. (ji ir įstatyminė atstovė) paaiškino, kad 2010-05-14 leido dukrai nakvoti pas draugę. Netgi pakalbėjo su tos draugės mama (taip ji prisistatė). Apie 22-23 val. duktė vėl paskambino, šį kartą jau verkdama, sakė, jog jos neišleidžia, kad ji nenori ten būti, tačiau pokalbis nutrūko. Ji bandė dukrai perskambinti, bet jau nebebuvo ryšio. Tuomet ji paskambino sūnui ir paprašė, kad šis eitų ieškoti G.. Po kiek laiko sūnus jai paskambino, pasakė, kad G. atėjo pati, basa, labai išsigandusi, verkdama, sakė, kad buvo perplėšta jos maikutės petnešėlė. Duktė kitą dieną jai papasakojo, kad buvo pas A. Š. bute, kur šis jai ir J. davė gerti tablečių, kurias J. Č. išgėrė. Ji taip pat sakė, kad A. Š. ir dukrai davė gerti tablečių, sakė, kad išgertų, tada abu eis į kitą kambarį ir bus labai gera. Sakė, kad jai buvo liepta nusirengti ir nuogai šokti, bet ji atsisakiusi. G. sakė, kad norėjo išeiti, bet jos S. K. neišleido, netgi paėmė mobiliojo ryšio telefoną, išėmė SIM kortelę ir ją sulaužė. Minėjo, kad kaltinamasis be to, spyrė jai į galvą. Duktė taip pat pasakojo, jog pasinaudojusi proga ji per balkoną iš penkto aukšto nulipo į ketvirtą ir tame bute gyvenusios močiutės paprašė ją išleisti. Kad kiti vyrai priekabiautų nesakė, minėjo tik kaltinamąjį A. Š.. Taip pat ji matė dukros galvoje, šalia ausies, sužalojimą.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad tą vakarą jis irgi buvo pas A. Š., kur gėrė alkoholinius gėrimus. Bute dar buvo V. K., S. K., G. K., J. Č.. Kažkuriuo metu kaltinamasis vienai iš kartu buvusių merginų pasiūlė pašokti striptizą, o jis tai merginai dar liepė prieš šokant eiti nusiprausti. G. K. nesutikus jis merginą pastūmė. Po kurio laiko ta mergina iš buto dingo. Visi galvojo, kad ji paėmė raktą ir atsirakinusi duris išėjo. Taip sakė ir A. Š.. Jam nuėjus į kitą kambarį miegoti, netrukus atėjo J. Č., kuri atsisėdo šalia jo. Tačiau atėjęs A. Š. merginai pasakė eiti kartu su juo ir J. Č. išsivedė. Kitą rytą atsikėlęs nuėjo į A. Š. kambarį. Kaltinamasis gulėjo lovoje, o šalia gulėjo nukentėjusioji. Liudytojas taip pat nurodė, kad netiesa, jog S. K. persipjovė venas išsigandusi, kad G. K. iššoko per balkoną. Jie visi manė, kad G. išėjo pasiėmusi raktą ir atsirakinusi duris, o venas S. K. persipjovė pavydėdama, kad A. Š. rodo per daug dėmesio J. Č., su kuria netgi vakaro metu bučiavosi.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad 2010 m. gegužės mėnesį vieną vakarą, apie 23-24 val., pas jį į namus verkdama basa atbėgo jo sesuo G. K.. Sesuo pasakojo, kad iš buto, kuriame buvo, išlipo per balkoną, nes jos iš ten neišleido, taip pat vienas vyras prie jos lindo, norėjo išprievartauti. Prieš atbėgant jis dar gavo iš sesers SMS žinutę, kurioje buvo rašoma, kad jos neišleidžia ir prašoma ateiti.

Liudytoja L. D. paaiškino, kad 2010 metų gegužės mėnesį vieną rytą jai paskambino J. P., kuri paklausė, ar ji nežino, kur jos anūkė J. Č.. Ji paklausė R. Š., gal ši žino, kur yra J.. Ši atsakė, kad žino ir nuvedė ją į namą, kuriame gyvena A. Š.. R. Š., jos prašymu, išviliojo J. Č. iš kaltinamojo buto. Pamačiusi J., suprato, kad kažkas negerai, nes J. Č. sunkiai orientavosi aplinkoje. Paklausus, kas jai yra J. pasakė, kad su alumi išgėrė keturias tabletes, tačiau jos neveikė, todėl jai davė dar dvi. Taip pat buvo kalba, kad A. Š. ją nusinešė į kambarį, glostė, kad buvo lytiniai santykiai.

Liudytoja R. Š. patvirtino, kad 2010 metų gegužės mėnesį L. D. prašė surasti J. Č.. Ji nuėjo pas A. Š. į butą ir išsivedė ten buvusią nukentėjusiąją. Matėsi, kad J. apsvaigusi – ji ėjo lėtai, svyravo, atrodė kaip girta. Sakė, kad išgėrė keturias tabletes raminamųjų vaistų, tačiau jie neveikė, todėl išgėrė dar dvi, vaistus užsigėrė alumi. J. Č. pasakojo, kad gulėjo kartu su kaltinamuoju, kad šis su J. bandė mylėtis, tačiau jai skaudėjo. Žino, kad po šio įvykio J. Č. buvo gydoma ligoninėje. Vėliau jai teko kalbėtis su G. D., kuri iš karto po šio įvykio kartu su nukentėjusiąja gulėjo ligoninėje. G. D. pasakojo, kad J. jai sakė, jog A. Š. ją išprievartavo, minėjo, jog į ligoninę pas J. Č. buvo atėję A. Š., S. K.. Taip pat po šio įvykio ji kalbėjo ir su G. K., kuri pasakojo, kad irgi buvo pas A. Š., kur jos prašė nusirengti maikutę, tačiau ji atsisakė. Sakė, kad iš buto jos neišleido, kad A. Š. dėl to, jog ji negulė su kaltinamuoju į lovą, spyrė jai į veidą, kad ji bandė skambinti broliui, bet S. K. atėmė jos telefoną ir sulaužė SIM kortelę, kad jai pavyko pabėgti nulipus iš balkono į žemesnio aukšto balkoną. Liudytoja patvirtino, kad S. K. tikrai žinojo nukentėjusiųjų amžių.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad 2010 metų gegužės mėnesį teko būti pas A. Š. bute. Ten buvo ir J. Č., taip pat dar viena mergina. Kad kas nors vartotų smurtą, gertų tabletes (vaistus) nematė.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad pas kaimynus viršuje, kur gyveno kaltinamasis A. Š., vyko išgertuvės. Naktį, kažkuriuo metu, subraškėjo jos balkono lango rėmas. Balkone ji pamatė merginą, kuri buvo labai išsigandusi, drebėjo, verkė, prašė ją išleisti, netgi atsiklaupė, bučiavo jos rankas. Ji merginą išleido ir ši nubėjo laiptais žemyn.

Liudytoja G. D. paaiškino, kad jai teko su J. Č. gulėti ligoninėje. Tik atvykusi į ligoninę J. dar buvo apsvaigusi, sakė, kad ji išgėrė vaistų. Nukentėjusioji jai taip pat pasakojo, kad turėjo lytinių santykių su A. Š., kad tie santykiai buvo savanoriški. J. Č. taip pat sakė, kad A. Š. buvo pas ją atvykęs į ligoninę.

Liudytoja E. Č. paaiškino, kad su S. K. buvo nuėjusios pas J. Č. į ligoninę, kur J. pasakė, kad jai viskas gerai, kad A. Š. jai nieko nedarė, jos neprievartavo.

Iš 2010-11-23 specialisto išvados matyti, kad J. Č. mergystės plėvėje rastas senas, sugijęs randu, plyšimas (b.l. 9 T. 1).

Mažametei nukentėjusiajai J. Č. buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad naktį iš 2010-05-14 į 2010-05-15 J. Č. buvo apsvaigusi nuo psichoaktyviųjų medžiagų (medikamentinio apsvaigimo būsenoje), dėl to ji 2010-05-15 buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Taip pat nurodyta, kad nusikalstamos veikos darymo metu ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, kad ji mėgino priešintis atliekamiems veiksmams, tačiau dėl savo būsenos (medicininio apsvaigimo) negalėjo tiems veiksmams priešintis aktyviau. Konstatuota ir tai, kad J. Č. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes bei duoti apie tai parodymus, tačiau dėl savo būsenos tie parodymai gali stokoti detalių nuoseklumo, tikslumo (b.l. 18-21 T. 1).

Siekiant patikrinti byloje esantiems įrodymams buvo perskaityti kaltinamosios S. K. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b.l. 130-131 T. 1). Kaip matyti, apklausima kaltinamoji neigė atėmusi ir sulaužiusi G. K. SIM kortelę, taip pat nurodė, kad kai ji su J. Č. grįžo iš ligoninės, kur buvo išvežta kai persipjovė venas, tai K. K. jau miegojo, o A. Š. nemiegojo, kad J. Č. nuėjo miegoti į tą kambarį, kuriame miegojo K. K..

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą A. Š. pripažino, kad buvo nuėjęs pas J. Č. į ligoninę (b.l. 33 T. 1).

Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kortelės (b.l. 9 T. 3) 2010-05-15 3.34 val. J. Č. kvietimu buvo išvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir iš ten į gydymo įstaigą pristatyta S. K.. Nurodyta diagnozė, širdies ritmo sutrikimas, suteikus pagalbą paleista į namus.

G. K. neteisėtas pagrobimas (laisvės atėmimas), fizinio skausmo sukėlimas

Nėra abejonių, kad G. K. pati, savo noru, atėjo į butą, kuriame gyveno kaltinamasis A. Š.. Šios aplinkybės neginčija ir pati nukentėjusioji, tai patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Tuo pačiu nukentėjusioji G. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodo, kad ten buvę asmenys ją vertė šokti striptizą, netgi nuplėšė jos palaidinę, kvietė atlikti lytinius santykius, dėl ko ji nutarė eiti namo. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, jai iš buto nebuvo leista išeiti. Ir neleido išeiti kaltinamieji A. Š. bei S. K. užrakindami buto duris, sakydami, jog dar valandą turi pabūti, o tada galės eiti. Kaltinamoji S. K. netgi atėmė iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną bei išėmusi sulaužė SIM kortelę, kai nukentėjusioji skambino broliui prašyti pagalbos. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios G. K. parodymais. Visų pirma, jie vienodi ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, šiuos jos parodymus taip pat patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Jos mama A. K. patvirtino, kad ir jai 2010-05-14 duktė verkdama skambino ir sakė, kad jos neišleidžia. Jos brolis taip pat gavo iš sesers trumpąją žinutę, kad jos neišleidžia, prašoma pagalbos, o po kelių valandų sesuo atbėgo basa, išsigandusi ir verkdama. Kad G. K. neišleido iš A. Š. buto, ji patvirtino ir liudytojai R. Š.. Tai, kad G. K. negalėjo iš buto (duomenys neskelbtini) laisvai, niekieno netrukdoma, išeiti, tai yra, kad buvo apribota jos laisvė laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, rodo ir nukentėjusiosios tolesni veiksmai. Ji iš buto penktame namo aukšte, per balkoną, nulipa į buto, esančio aukštu žemiau, tai yra ketvirtame aukšte, balkoną. Akivaizdu, kad toks lipimas dėl didelio aukščio ir sudėtingų lipimo sąlygų yra labai pavojingas, o asmuo lipantis tokiu būdu žemyn labai rizikuoja nukristi, tai yra rizikuoja patirti sunkias traumas ar netgi netekti gyvybės. Todėl tik žmogus, neturintis kitos išeities, kito pasirinkimo, negalintis kitu būdu išeiti iš minėto buto, ryžtųsi tokiam pavojingam, reikalaujančiam ir didelių fizinių jėgų, veiksmui. Dar daugiau, kaip nurodė liudytoja E. B., nukentėjusioji G. K. patekusi į jos buto balkoną, buvo labai išsigandusi, verkė, netgi atsiklaupusi bučiavo jos rankas ir prašė išleisti, kas ne tik patvirtina, jog G. K. kaltinamojo A. Š. bute grėsė pavojus, bet ir tai, kad kitokiu (ne tokiu pavojingu ir sunkiu) būdu to pavojaus nukentėjusiajai išvengti nebuvo galimybės. Visa tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir įrodo, jog nukentėjusioji G. K. tikrai neturėjo galimybės netrukdoma išeiti iš buto (duomenys neskelbtini) (visiems įprastu būdu, pro duris).

Taigi akivaizdu, kad G. K. nuo to momento, kai ji išreiškė norą palikti butą (duomenys neskelbtini) ir nebuvo iš šio buto išleista, buvo laikoma (tame bute) prieš jos valią, apribojant nukentėjusiosios laisvę judėti, pasirinkti savo buvimo vietą. Ir G. K. tai suvokė (kad yra laikoma prieš jos pačios valią).

Nukentėjusiajai G. K. tuo metu buvo 12 metų (ji gimusi (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš G. K. parodymų ji buvo sakiusi S. K., kiek jai yra metų. Netikėti jos parodymais, kaip jau minėta, nėra pagrindo. Kad kaltinamoji žinojo, nukentėjusiosios G. K. amžių, patvirtino ir liudytoja R. Š.. Todėl teismui nekyla abejonių, kad S. K. žinojo ir suprato, jog nukentėjusioji yra mažametė (nusikaltimo prieš ją padarymo metu neturėjusi 14 metų amžiaus). Tačiau nėra neginčijamai nustatyta, kad ir kaltinamasis A. Š. žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kiek yra G. K. metų. Jis tvirtina supratęs, kad nukentėjusioji yra nepilnametė (kokių 17 metų amžiaus), tačiau tikrai nesuprato, kad ji yra mažametė, kadangi ji rūkė, gėrė alkoholį. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, to vakaro metu apie jos amžių jokios kalbos nebuvo. Jokių kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis žinojo arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti G. K. amžių, byloje nėra surinkta.

Pagal BK 156 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, pagrobęs svetimą mažametį vaiką. Šio nusikaltimo objektas yra vaiko teisė gyventi kartu su tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais, teisė augti šeimoje, vaiko laisvė. Vaiko pagrobimo objektyvioji pusė yra slaptas, atviras, apgaulės būdu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu ar bet kokiu kitu būdu padarytas svetimo mažamečio vaiko paėmimas kaltininko žinion, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (nepriklausomai nuo to, kiek laiko tai truks). Taip pat neturi reikšmės ir tai, kokiu tikslu tai buvo padaryta. Akivaizdu, kad atlikdama nuosprendyje paminėtus veiksmus kaltinamoji S. K. suvokė, jog pagrobia mažametę (apriboja jos laisvę) ir norėjo taip elgtis. Todėl S. K. veika pagal BK 156 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Tuo tarpu, kaip jau anksčiau minėta, nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. žinojo arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji yra mažametė, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 146 str. 1 d. kaip neteisėtas laisvės atėmimas.

Be to, A. Š. kaltinamas, kad tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė koja mažametei G. K. į galvą taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors tiek jis, tiek kartu buvusi S. K. neigia, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į galvą, tačiau, kaip jau minėta, netikėti G. K. parodymais pagrindo nėra. Tuo metu bute buvę K. K. ir V. K. nepaneigė, kad smurtas nebuvo vartojamas, o tik nurodė, jog tokio veiksmo (spyrio į galvą) nematė. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina, kad A. Š., jai nesutikus su kaltinamuoju eiti į kitą kambarį, supykęs spyrė koja jai į galvą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno šią aplinkybę patvirtino ir J. Č.. Kad A. Š., be visa kito ir spyrė jai į galvą, grįžusi namo, nukentėjusioji papasakojo ir savo mamai A. K.. Ši liudytoja be to, patvirtino, jog matė, spyrio žymę dukros galvoje, šalia ausies. Liudytoja R. Š. taip pat nurodė, jog G. K., pasakodama apie tai, kas įvyko kaltinamojo bute, jai sakė, kad atsisakius su A. Š. eiti pasimylėti, šis spyrė nukentėjusiajai į galvą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji G. K. būtų turėjusi kokią nors priežastį apkalbėti A. Š., apie tai, kad jai buvo spirta į veidą ji iš karto po įvykio papasakojo savo artimiesiems, taip pat ir draugei (R. Š.). Todėl teismas laiko įrodyta, jog A. Š. kaltinime nurodytu laiku vieną kartą spyrė G. K. į galvos sritį. Akivaizdu, kad toks fizinis poveikis į nukentėjusiosios G. K. kūną sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo pačiu teismas kaltinamųjų tvirtinimą, kad joks smurtas G. K. atžvilgiu nebuvo naudotas laiko jų gynybine pozicija siekiant švelninti A. Š. teisinę padėtį. Tokio jų aiškinimo nepatvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai.

Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. Š. žinojo ar pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti G. K. amžių (tai yra, kad ji yra mažametė). Todėl kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., kaip fizinio skausmo sukėlimas mažametei ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d. (pagal šią dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino). Kartu teismas pažymi, kad, remiantis BPK 407 str., dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (privataus kaltinimo procesas). Tačiau kartu BPK numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka (BPK 417 str.). Šiuo atveju iš G. K. įstatyminės atstovės parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jau iš karto po įvykio ji norėjo, kad dėl neteisėtų veiksmų prieš jos dukrą (tame tarpe ir smurto pavartojimo) kalti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tik iš baimės su jais prasidėti nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas. Taigi ji tik bijodama galimo neteisėto poveikio jos dukteriai ir jai pačiai nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Toks jos paaiškinimas iš esmės rodo, jog įstatyminė atstovė nenori taikytis su kaltinamuoju, o nori, kad A. Š. būtų nuteistas už smurtą prieš jos dukterį, nepriklausomai nuo to, valstybinio ar privataus kaltinimo tvarka tokia veika būtų nagrinėjama (tik bijo). Todėl ir dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., A. Š. atžvilgiu priimtinas nuosprendis (BPK 417 straipsnio 3 dalis). Dėl jau paminėtų priežasčių priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Išžaginimas yra nusikalstama veika tik padarius ją tiesiogine tyčia. Ši veika suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ir nori tokių lytinių santykių.

Nukentėjusioji J. Č. viso ikiteisminio tyrimo metu (tiek tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) davė vienodus ir esminėse detalėse sutampančius parodymus apie A. Š. prieš ją naudotą seksualinę prievartą. Juo labiau, kad nukentėjusiąją tyrę bei surašę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktą teismo ekspertai nurodė, jog J. Č. tuo metu galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį bei duoti apie tai parodymus. Be to, nukentėjusiosios J. Č. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – išvestiniai ir netiesioginiai, kuriuose esantys faktiniai duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Liudytojos L. D., R. Š. nurodė, kad nukentėjusioji J. Č. jau iš karto po minėtų įvykių joms sakė, kad A. Š. ją glamonėjo, kad su juo turėjo lytinių santykių. Be to, R. Š. nurodė, kad ir liudytoja G. D. (gulėjusi su J. Č. ligoninėje) jai sakė, kad J. Č. ligoninėje pasakojo, jog kaltinamasis A. Š. ją išžagino. Tą patį (kad buvo išžaginta A. Š.), kaip matyti iš nukentėjusiosios G. K. parodymų, praėjus savaitei (po nukentėjusiosios pabėgimo iš buto) J. Č. sakė ir jai. Taigi, paminėtų liudytojų ir nukentėjusiosios G. K. parodymai, vertinant juos kartu su nukentėjusiosios J. Č. parodymais, patvirtina šios nukentėjusiosios parodymus. Nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų, kad J. Č. būtų kaip nors suinteresuota šios bylos baigtimi, kad turėtų tikslą apkalbėti A. Š., jam kerštauti, nėra. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto, nukentėjusioji J. Č. ir ekspertizės metu analogiškai pasakojo jos išžaginimo aplinkybes. Ir ekspertizę atlikę specialistai nepastebėjo, kad nukentėjusioji sako netiesą, fantazuoja ar linkusi meluoti. Ekspertai tik nurodė, kad dėl savo būsenos (medicininio apsvaigimo), J. Č. duoti parodymai gali stokoti detalių nuoseklumo, tikslumo.

Kad prieš 2010-05-15 patekdama į ligoninę J. Č. turėjo lytinių santykių su A. Š., remiantis liudytojos G. D. parodymais, nukentėjusioji sakė ir jai. Tik ji nurodė, kad anot J. Č., tie santykiai buvo savanoriški. Teismas neabejoja šios liudytojos parodymais apie tai, kad nukentėjusioji jai sakė apie buvusius lytinius santykius. Tačiau kaip matyti iš R. Š. parodymų, jai liudytoja G. D. netrukus po gydymo ligoninėje pasakojo, kad J. Č. tvirtino buvusi A. Š. išžaginta, o ne turėjusi lytinius santykius savo noru. Teismas laiko labiau patikimais G. D. pasakojimą R. Š., kadangi būtent taip J. Č. sakė ir kitoms liudytojoms, be to šis pasakojimas buvo iš karto po įvykio, kai liudytojos dar neveikė jokie pašaliniai veiksniai. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamoji S. K., nors jai ir buvo uždrausta bendrauti su liudytoja G. D., ne kartą šio draudimo nepaisė ir bendravo su ja. Kad S. K. stengėsi paveikti bylos dalyvius nurodė ir liudytoja J. P..

Netiesiogiai nukentėjusiosios J. Č. parodymus patvirtina ir liudytojas K. K.. Šio liudytojo tvirtinimu S. K. venas tą naktį persipjovė ne dėl to, jog išsigando, kad per balkoną iššoko G. K., o vėliau, jau praėjus kuriam laikui, pavyduliaudama dėl to, kad jos draugas A. Š. rodė dėmesį ne jai, o nukentėjusiajai J. Č. (netgi bučiavosi). Būtent dėl to jie tą naktį ir susipyko, o S. K. išėjo namo. Kad tą vakarą (2010-05-14) kaltinamasis A. Š. rodė dėmesį ne S. K., matyti ir iš nukentėjusiosios G. K. parodymų. Beje, ir greitoji medicinos pagalba S. K. iškviesta buvo tik 3.24 val., kai tuo tarpu ištirti įrodymai (E. B., S. K. parodymai) leidžia daryti išvadą, kad G. K. pabėgo (dėl kurios pabėgimo ji aiškina persipjovusi venas) iš A. Š. buto gerokai anksčiau.

Kai kurie neesminiai nukentėjusiosios J. Č. parodymų nesutapimai paaiškinami jos tuo metu buvusia būsena (apsvaigusi nuo psichoaktyviųjų medžiagų). Tuo pačiu teismas atmeta kaltinamojo A. Š. parodymus, kad lytinių santykių su J. Č. neturėjo, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Teismas atmeta liudytojos E. Č. paaiškinimą, kad su S. K. nuėjus pas J. Č. į ligoninę, nukentėjusioji sakė, kad A. Š. jos neprievartavo, kadangi šių jos parodymų nepatvirtina ne tik kiti byloje ištirti įrodymai, bet jie prieštarauja netgi kaltinamosios S. K. paaiškinimui apie tai, ką ligoninėje sakė J. Č..

Tai, kad apie išžaginimą nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nurodė ne iš karto, o tik praėjus beveik pusei metų po įvykio (kaip galima spręsti iš bylos medžiagos 2010-11-23), kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jos tvirkinimo, vertinant jos parodymų patikimumą jokios reikšmės neturi. Kaip jau minėta, ji šią aplinkybę liudytojoms R. Š., L. D., o taip pat nukentėjusiajai G. K. nurodė jau iš karto po įvykio. Be to, vertinant šią aplinkybę, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios amžių, kai ji patyrė seksualinę prievartą, taip pat į tai, kad A. Š. jai grasino, į J. Č. įtemptus santykius su močiute (globėja).

Teismas laiko įrodyta ir tai, kad naktį iš 2010-05-14 į 2010-05-15 J. Č. buvo apsvaigusi nuo psichoaktyviųjų medžiagų (medikamentinio apsvaigimo būsenoje), kadangi tai nustatyta specialistams išsamiai ištyrus jos ligos istoriją ir įvertinus jos būseną 2010-05-15. Beje, tai, kad 2010-05-14 vakare ar naktį gėrė raminančių tablečių, apklausiama patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kad 2010-05-15 ji atrodė apsvaigusi, nurodė taip pat liudytojos G. D., R. Š., L. D. (atrodė kaip girta, sulėtintų judesių). Jos, o taip pat nukentėjusioji G. K. taip pat patvirtino, kad ir joms J. Č. sakė, kad 2010-05-14 vakarą ji gėrė raminančių tablečių. O dėl apsvaigimo, kaip matyti iš kompleksinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvados, J. Č. buvo tokios būsenos, kad ji nors ir galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį (ką ji ir papasakojo), nors ir ji mėgino priešintis atliekamiems veiksmams, tačiau dėl savo būsenos (medicininio apsvaigimo) negalėjo tiems veiksmams priešintis aktyviau.

Nukentėjusiajai J. Č. nusikaltimo prieš ją padarymo metu buvo 13 metų (ji gimusi (duomenys neskelbtini)). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. Č. nurodė, jog A. Š. žinojo, kad jai yra trylika metų, nurodė, kad tai kaltinamajam pasakė tiek ji pati, tiek ir S. K.. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo. Jeigu nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu. Todėl neabejotina, kad A. Š. žinojo ir suprato, jog nukentėjusioji yra mažametė (nusikaltimų prieš ją padarymo metu neturėjusi 14 metų amžiaus).

Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. Š., pasinaudodamas bejėgiška J. Č. būkle dėl jos mažametystės ir dėl apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų, įvedęs savo lytinį organą jai į makštį prievarta santykiavo su mažamete nukentėjusiąja J. Č.. Todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 str. 4 d.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.). Kaltinamoji S. K., be to, nusikaltimo padarymo metu dar buvo nepilnametė, todėl skiriant bausmę jai taip pat atsižvelgiama ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinimo kaltinamajam A. Š. pašalinama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai yra, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad A. Š. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus (alų, vyną), tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad vakarojama pas kaltinamąjį buvo gana ilgą laiką, o geriami buvo tik nestiprūs alkoholiniai gėrimai. Todėl abejotina, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis A. Š. padarė būdamas recidyvistas. Jis charakterizuojamas neigiamai – niekur nedirbo, girtaudavo, vartodavo narkotines medžiagas. Atgailos dėl šių nusikalstamų veikų, noro padėti atskleisti nusikaltimų padarymo aplinkybes, atlyginti padarytą žalą kaltinamasis teisme nepareiškė. Visa tai rodo didelį paties kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios J. Č. elgesį – ji bėga iš namų, vartoja alkoholinius gėrimus, kas galėjo pastūmėti kaltinamąjį padaryti šią nusikalstamą veiką (BK 149 str. 4 d.). Taip pat ir į panašų G. K. elgesį. Dėl visų išvardintų priežasčių ir siekiant įgyvendinti bausmės tikslus skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatomi artimi vidurkiui ar šiek tiek didesni.

S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl tų pačių priežasčių kaip ir A. Š. ir jai pašalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji, kaip jau minėta nepilnametė, anksčiau neteista, tačiau charakterizuojama neigiamai – niekur nedirbo, nesimokė, dar būdama nepilnametė, vartojo alkoholinius gėrimus. Neigiamai ją charakterizuoja ir liudytojai K. K., J. P., taip pat tai, kad ji nepaisė jai paskirtos kardomosios priemonės, bendravo su liudytojomis, su kuriomis jai buvo uždrausta bendrauti. Už nusikaltimo, numatyto BK 156 str. 1 d. padarymą sankcijoje numatyta tik arešto ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat į tai, kad šiuo metu ji augina mažametį vaiką, S. K. skirtina švelnesnė bausmės rūšis – areštas, tačiau jos dydis nustatomas maksimalus numatytas nepilnamečiams (keturiasdešimt penkios paros).

J. Č. atstovė pagal įstatymą J. P. pareiškė nukentėjusiosios naudai 40000 Lt civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodyta, kad J. Č. patyrė fizinį skausmą, didžiulį stresą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, nukentėjusioji tapo uždara, sutriko jos miegas, ji lankosi pas psichologus, vengia draugių. Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų tyčinių kaltinamojo A. Š. veiksmų nukentėjusiajai J. Č. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus, emocinę traumą. Iš ištirtų įrodymų taip pat akivaizdu, kad patirtų įvykių liekamieji reiškiniai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą (b.l. 111 T. 2).

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į jau anksčiau nuosprendyje aptartą pačios nukentėjusiosios elgesį. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tačiau esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokio pobūdžio bylose turėtų būti nusikaltimų pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Visa tai įvertinus teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo A. Š. 20000 Lt.

Be to pareikštame ieškinyje prašoma priteisti ir 336 Lt turtinę žalą, kuri susidarė nukentėjusiajai su įstatymine atstove du kartus važiuojant į (duomenys neskelbtini) (ir atgal į (duomenys neskelbtini)) dėl teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo. Tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pateikta nėra, be to, nėra jokių duomenų, kad nepilnametė turėjo ir savo pajamų bilietams pirkti, todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmeta.

Kadangi įstatyminė nukentėjusiosios atstovė J. Č. vardu pateikė ieškinį ir teismas jį išnagrinėjo, Jurbarko raj. apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys ginant viešąjį interesą, kuriame taip pat prašoma priteisti J. Č. padarytą neturtinę žalą (10000 Lt) paliekamas nenagrinėtu.

Jurbarko raj. apylinkės prokuratūra gindama viešąjį interesą taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti mažametei G. K. padarytą neturtinę žalą 1000 Lt. Teismas sutinka, jog dėl neteisėto laisvės atėmimo nukentėjusiajai G. K. teko lipti balkonu iš penkto aukšto, ji patyrė didžiulį išgąstį, stresą, pergyvenimą. Visa tai gali turėti pasekmių ir jos tolesniam gyvenimui bei vystimuisi. Todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 156 str. 1 d., ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio sulaikymo momento.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 1 d., 140 str. 1 d., 149 str. 4 d. ir paskirti bausmes:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 1 d., padarymą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 4 d., padarymą 9 (devynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą 2010-10-14 teismo nuosprendžiu subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-07-05. Į bausmės laiką, remiantis BK 66 str., įskaičiuoti laikotarpį nuo 2010-12-09 iki 2012-07-05.

Kardomosios priemonės, suėmimo, terminą pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš A. Š. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios J. Č. naudai 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt. Pripažinti J. P. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Civilinį ieškinį dėl 336 Lt turtinės žalos atmesti.

Taip pat solidariai iš A. Š. ir S. K. priteisti neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios G. K. naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt. Pripažinti A. K. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str.).

Jurbarko raj. apylinkės prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo J. Č. palikti nenagrinėtu.

Iš A. Š. taip pat išieškoti valstybės naudai proceso išlaidas (dėl nukentėjusiajai J. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos) 620 litų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui (nuteistajam A. Š. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) per Kauno apygardos teismą.