- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-522/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč, Michailas Gaibelas
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. (G. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-143-798/2009 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2003 m. rugpjūčio 12 d. surašytą tarp ieškovo G. S. ir G. M. paskolos raštelį dėl 737000 Lt skolos negaliojančia. Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas G. M. , būdamas organizuotos nusikalstamos grupuotės „Makivarai“ nariu, naudodamas smurtą ir realius grasinimus privertė ieškovą pasirašyti paskolos raštelį 737 000 Lt sumai. 2003 m. gruodžio 24 d. per notarą atsakovas išsiuntė ieškovui pareiškimą, reikalaudamas gražinti paskolą. Pinigai realiai perduoti nebuvo. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2004 m. birželio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-065-04 dėl turto prievartavimo (BK 181 str. 3 d.). Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta, kad atsakovas veikdamas organizuotoje grupėje reikalavo iš ieškovo perduoti 300 000 eurų pinigines lėšas ir perrašyti ieškovui priklausančias 50 proc. UAB ,,Voltrė“ akcijų. Dėl naudojamo psichologinio smurto ieškovui sutriko sveikata, jam diagnozuota sunki depresijos forma, jis gydytas Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre. Paskolos raštelis surašytas panaudojant realius grasinimus, psichologinę prievartą ir paskolos surašymo metu pinigai nebuvo perduoti, todėl vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, CK 6.875 straipsniu 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelis pripažintinas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. S. 54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikino. Dėl ieškovo G. S. reikalavimo pripažinti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį negaliojančiu pagal CK 6.875 straipsnį, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovo G. S. priešieškinį dėl 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 ir CK 6.875 straipsnių pagrindais atmetė, o atsakovo G. M. reikalavimą dėl 737 000 Lt sumos priteisimo iš ieškovo tenkino visiškai. G. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinės bylos Nr. 2A-40/2009). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo G. S. reikalavimas dėl 2003 m. birželio 12 d. skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu CK 6.875 straipsnio pagrindu, t. y. faktiškai negavus pinigų pagal 2003 m. birželio 12 d. paskolos raštelį nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, todėl ieškovo G. S. reikalavimą pripažinti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį CK 6.875 straipsnio pagrindu negaliojančiu paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Dėl ieškovo G. S. reikalavimo pripažinti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovas G. S. tą pačią paskolos sutartį, sudarytą 2003 m. rugpjūčio 12 d. skirtingose civilinėse bylose ginčija skirtingais bei tarpusavyje prieštaraujančiais pagrindais ir elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Šioje civilinėje byloje ginčo paskolos sutartis ginčijama pagal CK 1.91 straipsnį dėl realių grasinimų, psichologinės prievartos. Kitoje civilinėje byloje Nr.2-640-45/2007 išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teisme, ieškovas 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį ginčijo pagal CK 1.89 straipsnį, kadangi sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat ieškovas nurodė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus dėl 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelio surašymo vietos. Ieškovas G. S. ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. M. ir kiti organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai A. R. , I. K. , D. B. , S. E. , A. A. , A. R. , panaudodami smurtą ir realius grasinimus, privertė ieškovą surašyti pakvitavimo raštelį dėl 737 000 Lt skolos, todėl, vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu, prašė paskolos raštelį pripažinti negaliojančiu. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendė, kad ieškovas G. S. su ieškinyje nurodytais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais pats ilgą laiką bendravo bei buvo pažįstamas nuo 1991 metų ir skolindavosi iš jų pinigus savo verslui (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 9; 12-13: t. 4, b. l. 132). Teismo teigimu, taikant CK 1.91 straipsnio nuostatas, esminę reikšmę turi laiko momentas, t. y. smurtas ir/ar realus grasinimas nukentėjusios šalies atžvilgiu turi būti panaudotas prieš sudarant ginčijamą sandorį. Tai reiškia, jog, sudarant sandorį, nukentėjusios šalies valios trūkumą sąlygojo jo atžvilgiu panaudoti neteisėti atsakovo veiksmai. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo ginčijamas paskolos raštelis surašytas 2003 m. rugpjūčio 12 d., tuo tarpu ieškovo įvardijami grasinimai nesutampa laiko atžvilgiu (t. 2, b. l. 25; ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 5, b. l. 124). Ikiteisminio tyrimo metu tiek ieškovas G. S. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 5 t., b.l. 124), tiek R. S. (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., b.l. 152) nurodė, jog realūs grasinimai prasidėjo 2003 m. rudenį, t. y. po paskolos raštelio surašymo. Ieškovas įrodinėjo atsakovo grasinimus susidoroti ir sužlugdyti ieškovo verslą ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. 2003 m. spalio 28 d. pokalbis UAB „Šeimos gydytojas patalpose“ ir picerijoje „Bafo“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 6, b. l. 12-63); 2003 m. lapkričio 20 d. pokalbiai bute esančiame (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 6, b. l. 83-93); 2003 m. lapkričio 3 d. pokalbis bute esančiame (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 6, b. l. 122); 2003 m. lapkričio 1 d. – 2003 m. lapkričio 8 d. pokalbiai (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 6, b. l. 123) vyko jau po ieškovo ginčijamo paskolos raštelio surašymo 2003 m. rugpjūčio 12 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu galimus grasinimo atvejus, panaudoto smurto sudarant 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį, ieškovas neįrodė, o atsakovo G. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis procesas dėl galimų nusikalstamų veiksmų ieškovo atžvilgiu nutrauktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartimi dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (t. 1, b. l. 10-13). Teismo teigimu, atsakovo grasinimų ieškovo atžvilgiu, kad jis būtų verčiamas sudaryti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį, nepatvirtino ir teisme apklausti liudytojai.
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, atmesdamas ieškinį padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas prieš ieškovą pradėjo naudoti grasinimus ir smurtą jau po paskolos raštelio surašymo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys operatyviniai garso ir vaizdo įrašai buvo daromi 2003 m. spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau įrašuose atsakovas G. M. ir kiti organizuotos nusikalstamos grupuotės ,,Makivarai“ nariai kalba apie praėjusio laikotarpio įvykius. Atsakovas pradėjo reikalauti iš ieškovo didelių pinigų sumų ir turto nuo 2003 m. kovo mėnesio. Norėdami gauti kuo daugiau pinigų, jie privertė ieškovą imti kreditą iš banko. Ieškovas dėl psichologinio spaudimo 2009 m. birželio 3 d. buvo paguldytas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę, kur gydėsi iki 2003 m. liepos 31 d. Ligoninėje jį nuolat lankė atsakovas ir kiti organizuotos nusikalstamos grupuotės ,,Makivarai“ nariai. Šį faktą patvirtino ligoninės darbuotojai. Iki 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelio surašymo atsakovas ir jo draugai veikdami kartu, rengė ir kontroliavo 300 000 eurų kredito suteikimą ieškovo įmonei UAB ,,Šeimos gydytojas“.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovas skirtingose bylose ginčydamas skirtingais pagrindais paskolos raštelį, elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr.2-640-45/2007 atsakovas G. S. pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu, kuriame nurodė, kad nuo 2003 m. kovo mėnesio prieš jo sūnų buvo vykdomas smurtas ir grasinimai susidoroti, dėl šios priežasties jo psichinė būklė pablogėjo. Minėtoje byloje ieškovas prašė teismo leisti patikslinti priešieškinį, tačiau teismas neleido pateikti patikslintą priešieškinį ir nurodė, kad tai neužkerta ieškovui galimybės ginčyti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu pareiškiant atskirą ieškinį.
3. Nagrinėjant šią bylą apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas pinigų iš organizuotos nusikalstamos grupuotės ,,Makivarai“ narių neskolino. Ieškovas šioje byloje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš atsakovo niekada pinigų neėmė. 1995 – 1997 metais keletas organizuostos nusikalstamos grupuotės ,,Makivarai“ narių nutarė pirkti UAB ,,Voltrė“ 50 proc. įmonės akcijų. Už nurodytas akcijas įnešė apie 176 000 JAV dolerių. Dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad ieškovas yra skolingas atsakovui už neva anksčiau gautus 176 000 JAV dolerių, kurias grupuotės ,,Makivarai“ nariai mokėjo už 50 proc. UAB ,,Voltrė“ akcijas priklausančias E. V. . Aplinkybę, kad ieškovui pinigai nebuvo perduoti, patvirtina ir tai, kad atsakovo ir liudytojo A. R. , kuris patvirtino pinigų perdavimo faktą, teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi.
4. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių garso ir vaizdo įrašų turinio, susijusio su ieškovo ir atsakovo bei kitų asmenų pasisakymais apie grasinimus ir smurtą, vykdomą žymiai anksčiau nei buvo daromas įrašas. Teismas atmetė ieškovo įrodymus dėl formalių priežasčių, kad įrašai buvo daromi jau po ieškovo ginčijamo paskolos raštelio surašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
1. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo ar kitų asmenų kokių nors grasinimų ar smurto ieškovui ar jo šeimai verčiant ieškovą surašyti atsakovui 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį faktą.
2. Remiantis CK 6.875 straipsnio 1 dalimi, paskolos suteikimo ieškovui faktas, įtvirtintas paskolos raštelyje, yra preziumuojamas ir jis privalo jį paneigti. Jokio tariamo pinigų negavimo ieškovas neįrodė, o jo paaiškinimai, susiję su paskolos raštelio sudarymo aplinkybėmis, yra prieštaringi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. S. prašo, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 12 d. surašytą tarp ieškovo G. S. ir G. M. paskolos raštelį dėl 737 000 Lt skolos, kaip sudarytą grasinimų, psichologinės prievartos įtakoje.
Teismas, pripažindamas negaliojančiu paskolos raštelį CK 1.91 straipsnio pagrindu, turi nustatyti, kad ieškovui buvo grasinama, kad tas grasinimas buvo realus ir paskolos raštelis buvo pasirašytas grasinimų įtakoje. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje vartojama samprata ,,realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jo tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Ieškovas kaip grasinimų įrodymus nurodo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius pokalbių garso/vaizdo įrašus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taikant CK 1.91 straipsnio nuostatas, esminę reikšmę turi laiko momentas, t. y. smurtas ar realus grasinimas nukentėjusios šalies atžvilgiu turi būti panaudotas prieš sudarant ginčijamą sandorį. Apeliantas kaip grasinimų ir smurto įrodymus nurodo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius pokalbių garso ir vaizdo įrašus: 2003 m. spalio 28 d. pokalbį UAB „Šeimos gydytojas“ patalpose ir picerijoje „Bafo“; 2003 m. lapkričio 20 d. pokalbį bute esančiame (duomenys neskelbtini); 2003 m. lapkričio 3 d. pokalbį bute esančiame (duomenys neskelbtini); 2003 m. lapkričio 1 d. – 2003 m. lapkričio 8 d. pokalbius. Tačiau šių pokalbių įrašų datos (2003 m. spalis –lapkritis) patvirtina, kad šiuose įrašuose užfiksuoti tik žymiai vėlesni ieškovo, jo sūnaus J. S. (J. S. ) ir jų kreditorių pokalbiai dėl skolų grąžinimo galimybių ir tvarkos. Pats ieškovas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad paskolos raštelio data (2003-08-12) įrašyta tą patį momentą, kai buvo pasirašytas pats raštelis, t. y. 2003 m. rugsėjo 12 d. (ikiteisminio tyrimo byla t. 4, b. l. 130-132). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad žymiai vėliau vykę pokalbiai ir jų metu išsakyti žodžiai ar atlikti veiksmai negalėjo įtakoti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos sandorio sudarymo ir teisėtumo. Ieškovas skunde nurodo, kad nors garso ir vaizdo įrašai buvo daromi 2003 m. spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau įrašuose atsakovas G. M. ir kiti organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai kalba apie praėjusio laikotarpio įvykius. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių pokalbių išklotinių matyti, kad juose nėra užfiksuota duomenų apie tai, kad ieškovas buvo kaip nors verčiamas surašyti ir pasirašyti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį (ikiteisminio tyrimo byla t. 6, b. l. 12-63, 83-93, 122-123). Ikiteisminio tyrimo metu pats ieškovas patvirtino, kad pokalbių, vykusių 2003 m. spalio 28 d. UAB „Šeimos gydytojas“ patalpose ir picerijoje „Bafo“, tikslas buvo išsiaiškinti kiek, kam, už ką jo sūnus J. S. yra skolingas ir kaip, kokiu būdu jis galėtų grąžinti sūnaus skolas (ikiteisminio tyrimo byla t. 6, b. l. 66). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. S. patvirtino, kad jis niekada nesiskolino pinigų iš atsakovo G. M. (t. 2, b. l. 47-50). Liudytoja R. S. taip pat nurodė, kad jos ir ieškovo sūnus J. S. atsakovui nebuvo skolingas, tačiau buvo skolingas kitiems asmenims (t. 2, b. l. 46-47). Iš prie bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovas nurodė, jog 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelyje nurodyti pinigai – tai atsakovo G. M. ir kitų asmenų ieškovui perduoti pinigai, kuriuos jie davė ligoninės statybai (ikiteisminio tyrimo byla t. 4, b. l. 123-124, t. 1, b. l. 13). Todėl paties ieškovo teigimu, ginčijamame paskolos raštelyje nurodyta suma nesusijusi su ieškovo sūnaus J. S. skolomis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad minėtų pokalbių metu buvo grasinama susidoroti su jo sūnumi dėl šio skolų negrąžinimo, neturi nieko bendra su 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelio sudarymu.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad analogiškus grasinimus ieškovo atžvilgiu vykdė atsakovas G. M. 2003 m. spalio 28 d. pokalbio picerijoje „Bafo“ metu nurodydamas, kad jeigu neatgaus savo pinigų, tai paskandins ieškovą ir jo verslą. Tačiau tokie ieškovo nurodyti argumentai nepatvirtina atsakovo grasinimų ieškovui ginčijamo paskolos raštelio pasirašymo metu. Be to, akistatos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, į atsakovo klausimą, kodėl jis pasirašė paskolos raštelį, ieškovas nurodė, kad paskolos raštelį jis pasirašė, nes bijojo dėl sūnaus sveikatos ir gyvybės, o paklaustas, kaip G. M. yra susijęs su tuo, paaiškino, kad M. pažadėjo apginti ieškovo sūnų (ikiteisminio tyrimo byla t. 5, b. l. 125). Šie ieškovo akistatoje nurodyti argumentai prieštarauja šioje byloje ieškovo nurodytiems argumentams apie atsakovo grasinimus siekiant ieškovą priversti pasirašyti paskolos raštelį. Atsakovo grasinimų ieškovui nepatvirtino ir pirmosios instancijos metu apklausti liudytojai – UAB ,,Šeimos gydytojas“ darbuotojai E. Ž. ir Č. V. , kurie nurodė, kad ieškovas ir atsakovas ilgą laiką bendravo draugiškai, jiems neteko girdėti apie atsakovo grasinimus ieškovui ar jo sūnui (t. 2, b. l. 33-34). Kad ieškovas G. S. ir atsakovas G. M. bei kiti ieškinyje nurodyti organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai ilgą laiką bendravo bei buvo pažįstami nuo 1991 metų, ieškovas iš jų skolindavosi pinigus savo verslui, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (ikiteisminio tyrimo byla t. 1, b. l. 9; 12-13: t. 4, b. l. 132).
Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas pradėjo reikalauti iš ieškovo didelių pinigų sumų ir turto nuo 2003 m. kovo mėnesio, ieškovą vertė imti kreditą iš banko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ieškovas teigė, kad nusprendė paimti kreditą iš AB DnB NORD banko, kad padėtų grąžinti sūnaus J. S. skolas (ikiteisminio tyrimo byla t. 1, b. l. 13). Tokius ieškovo parodymus patvirtino ir ieškovo sūnus J. S. (ikiteisminio tyrimo byla t. 1, b. l. 9). Kredito panaudojimą sūnaus skolų grąžinimui (kreditoriui I. K. ) ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir R. S. (ikiteisminio tyrimo byla t. 1, b. l. 54). Taip pat R. S. nurodė, kad atsakovas G. M. pinigų pradėjo reikalauti nuo to momento, kai ieškovas gavo paskolą iš AB DnB NORD banko (ikiteisminio tyrimo byla t. 4, b. l. 152). Kadangi kredito sutartis su AB DnB NORD banku buvo sudaryta 2003 m. spalio 15 d., todėl R. S. nurodyti parodymai paneigia apelianto argumentus, kad atsakovas pradėjo reikalauti iš ieškovo pinigų iki ginčijamo paskolos raštelio surašymo. Taigi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo ar kitų asmenų kokių nors grasinimų ar smurto ieškovui ar jo šeimos nariams, verčiant ieškovą surašyti atsakovui 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat nurodo, kad pinigų iš atsakovo ar kitų asmenų negavo, be to, tuo metu ieškovo valdomos įmonės turėjo pakankamai piniginių lėšų ir nebuvo reikalingumo imti kreditą. Aplinkybė, ar ieškovo valdomoms įmonėms reikėjo kredito ar ne, nėra svarbi šiuo atveju, nes ginčijamą paskolos raštelį pasirašė ieškovas G. S. , kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonės atstovas. Liudytojas S. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra skolinęs ieškovui apie 141 000 JAV dolerių (t. 2, b. l. 34-35). Tai, kad ieškovas yra skolingas kitiems asmenims, tarp jų ir atsakovui, patvirtino ir UAB ,,Šeimos gydytojas“ darbuotojai E. Ž. ir Č. V. (t. 2, b. l. 33-34). Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu ieškovas patvirtino, kad pinigų iš atsakovo G. M. ir kitų asmenų ieškovas gavo ligoninės statybai (ikiteisminio tyrimo byla t. 4, b. l. 123-124, t. 1, b. l. 13).
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu G. S. ieškinio dalį dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu CK 6.875 straipsnio pagrindu (dėl paskolos ratelyje nurodytų pinigų negavimo), motyvuodamas tuo, jog teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Remiantis išdėstytais motyvai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje jo bei jo atstovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Netenkinant ieškovo apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 4 000 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 2, b. l. 76), o likusios dalies – 6 370 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimas ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi buvo atidėtas iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo (t. 2, b. l. 80). Dėl nurodytų aplinkybių iš ieškovo priteistina 6 370 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 370 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt litų) Lt žyminio mokesčio valstybei.