- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- I-4431-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02393-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2012-09-29 buvo patalpintas kamerose, kurios nei kvadratūra (viršijanti 3,6 kv. m. vienam asmeniui), nei asmenų laikymo sąlygomis neatitiko reikalavimų suimtajam laikyti. Pažymėjo, kad teisės aktai nurodo, jog kiekvienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m., tačiau kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kameros ploto dalį papildomai užėmė ten esantys baldai, todėl net ir tokiu būdu buvo sumažintas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Be to, kai kuriose kamerose, kaip tik trūko tam tikrų baldų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracijos nesistengimu pašalinti tam tikrus gyvenimo sąlygų trūkumus, buvo sąmoningai suvaržytos pareiškėjo teisės, o tai reiškia pareiškėjo socialinės padėties diskriminavimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6-17) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką, nurodė, jog neneigia aplinkybių susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos.
Pažymėjo, kad įstaigos administracija iš nuteistųjų ir suimtųjų nuolatos reikalauja laikytis tvarkos kamerose, be to, tam yra išduodamas ir atitinkamas inventorius. Nurodė, kad siekiant palaikyti švarą kamerose Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybą“, kuri atlieka kenkėjų, graužikų naikinimo darbus bei kitus profilaktinius patikrinimus. Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2012-09-29, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 6-14) patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2012-12-14 (su pertraukomis). Nors pareiškėjas nurodė trumpesnį laikotarpį (iki 2012-09-29), tačiau, laikytina, kad pareiškėjas turėjo mintį žalos atlyginimą už visą laikotarpį prabūtą Lukiškių TI-K t. y. iki 2012-12-14.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu su pertraukomis Lukiškių TI–K buvo kalinamas viso 738 paras. Iš jų 131 paras pareiškėjas išbuvo nepažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui atitinkamai 3,6 kv. m.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo judėjimo grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus T. T. savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde nurodė, jog jam padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė sąmoningai suvaržytomis pareiškėjo teisėmis, o tai, pasak pareiškėjo, reiškia pastarojo socialinės padėties diskriminavimą. Kitokio pobūdžio pareiškėjo asmeniui padarytos neturtinės žalos pasekmių pareiškėjas nenurodė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų raštu būtų kreipęsis į administraciją, ar dėl netinkamų gyvenimo sąlygų sukeltų sveikatos negalavimų būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Pareiškėjas skundo argumentus grindė ir tuo, jog kamerose, kuriose buvo laikomas, trūko tam tikrų (reikalingų būti) baldų. Pažymėtina, jog pareiškėjas grįsdamas šiuos argumentus, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o tik apsiribojo abstrakčiais teiginiais (nebuvo įrengtos taburetės kiekvienam asmeniui, stalas mažas, nebuvo įrengta spintelė maistui, higienos prekėms). Atkreiptina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus blogos kamerų būklės kontekste būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To nepadarius, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai dalyje dėl baldų trūkumo kamerose laikytini nepagrįstais objektyviais įrodymais.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tam tikrų baldų trūkumo neįrodyti, kaip susiję su prašomos neturtinės žalos atsiradimu, tačiau tai, kad pareiškėjui kalint tam tikrose kamerose teko itin mažas plotas kameroje, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti negatyvius jausmus, vis dėlto sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2).
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių tam tikrų baldų trūkumą, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas apsiribojo daugiau abstrakčiais teiginiais, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, kokius konkrečiai neigiamus fizinius ar psichologinius negalavimus pareiškėjas patyrė laikomas ploto reikalavimų vienam asmeniui neatitinkančiose kamerose taip pat nebuvo nepateikta, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma (8000 Lt) mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1000 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. I. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. I. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.