Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-794-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
1-794-743/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28054-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-794-743/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28054-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.10.3; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. V. 2019 m. liepos 4 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino svetimą L. B. turtą, registruotą V. B. vardu, tai yra akmenimis išdaužė keturių gyvenamojo namo langų stiklus, 112,80 eurų vertės ir verandos durų bei lango du stiklus, 60 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. B. bendrą 172,80 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis L. V., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 16 val. su E. P. iš Lazdijų grįžo į Veisiejus. E. pasiūlė išgerti alaus ir jis sutiko. Abu nuėjo pas E. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su mama. Išgėrė alaus ir degtinės. Apie 1 val. nakties jis išėjo į kiemą, o kai grįžo atgal į virtuvę E. liepė išeiti iš jo namų. Iš pažįstamo buvo pasiskoli­nęs 13 eurų degtinei, todėl paklausė pas E., kada tuos pinigus grąžins. E. atsakė, kad nieko negrąžins, ir išstūmė jį per duris į kiemą. Būdamas stipriai neblaivus jis dėl to labai supyko. Eida­mas pamatė ant žemės krūvą akmenų, kurie buvo prie kaimyno tvoros, apie 10 metrų atstumu nuo E. namų, paėmė vieną akmenį į vieną ranką, kitą į kitą ranką, atsinešė ir metė į langą. Jam atrodo, kad abu akmenis metė į virtuvės langą. Pataikė, nes stiklai išdužo, buvo stiprus garsas. Po to vėl atsinešė akmenų ir vėl metė į langą. Iš viso išdaužė penkių langų stiklus. Išdaužė keturis langus, jam atrodo, kad jie buvo su dvigubais stiklais, pirmame aukšte ir vieną langą antrame aukšte, ir verandos durų stiklą. Langus išdaužė, nes buvo girtas ir susinervinęs. Kai į langus mėtė akmenis, nei E., nei jo mamos nematė, jie jam nieko nesakė, nežino, kur jie buvo. Po to einantį link namų sustabdė policijos pareigūnai ir parvežė į E. namus. Sutinka su stiklų verte, jie galėjo kainuoti 172,80 eurų. Žalą atlygino, davė L. B. 200 eurų, jos atsiprašė. Nedirba, gyvena su močiute jai priklausančiame name, močiutė jį ir išlaiko, mama iš Vokietijos atsiunčia pinigų. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 99–100, 106–107, 113–115).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios L. B. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1–2, 60–61, 67–68, 70–72), iš kurių matyti, kad su sūnumi E. P. gyvena (duomenys neskelbtini), dukrai priklausančiame name. 2019 m. liepos 3 d. apie 16 val. sūnus grįžo į namus su draugu L. V., gėrė alų ir šnekėjosi. Apie 1.20 val. pasakė L., kad jau vėlu ir eitų namo. Jis buvo nepatenkintas, nenorėjo išeiti, sūnus jį palydėjo iki kiemo ir liepė išeiti. Išjungę šviesą žiūrėjo, ar L. išėjo iš kiemo, bet pamatė jį vaikštantį aplink namą. Jis paėmė obuolį ir metė į langą, po to pradėjo mėtyti į langus akmenis. Vienas akmuo nukrito jai prie kojų. Išsigandusi su sūnumi pabėgo į vonią, prieš tai jau buvo iškvietusi policiją. Išgirdo, kad dūžta langų stiklai. Išgirdusi, kad antrame aukšte išdužo stiklas, užlipusi pamatė, kad išdaužtas kambario lango stiklas. Pamačiusi gatvėje stovintį policijos automobilį, su sūnumi išėjo į lauką. L. V. akmenimis išdaužė pirmo aukšto trijų langų stiklus, tie langai buvo dviejų stiklų, išdaužė abu. Be to išdaužė verandos durų stiklą ir langą, kuris buvo grublėto stiklo. Verandos langas iš penkių dalių, buvo išdaužtas pirmas ir trečias stiklai, o durų išmušti abu stiklai. Be to išdaužė antro aukšto langą, kuris buvo viengubo stiklo, sudarytas iš trijų dalių, išdaužtas vidurinis stiklas. Virtuvės langas susideda iš trijų dalių, išmušti vidurinis ir pirmas stiklai. Kambario abu langai sudaryti iš trijų dalių, buvo išmušti visi stiklai. Jai padaryta maždaug 200 eurų žala, kurią L. V. atlygino, atvežė 200 eurų. Civili­nio ieškinio nereikš;

- įvykio vietos apžiūros protokolais (b. l. 22–33, 35–41), kuriuose užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), mūriniame dviejų aukštų gyvenamajame name su veranda. Verandos lango matmenys su rėmu yra 130x170 cm, langas sudarytas iš penkių pertvarų, kurios skiria penkis stiklus, stiklas grublėtas. Stiklų matmenys yra 118x26 cm, langai viengubais stiklais, iš jų du (pirmas ir trečias) sudaužyti. Verandos durų stiklas sudarytas iš dviejų pertvarų, kairėje pusėje esantis stiklas išdaužtas iki pusės, viršutinės dalies stiklo nėra, viso stiklo matmenys 100x28 cm. Dešinėje pusėje esantis stiklas išdaužtas, jo matmenys 100x32 cm. Verandoje rasti keturi akme­nys. Kairėje pusėje nuo verandos durų yra kambario langas, kurio matmenys su rėmu 134x158 cm, sudarytas iš trijų pertvarų, dvigubais stiklais, stiklų matmenys 120x40 cm, visi trys dvigubi stiklai išdaužti. To paties kambario langas, kurio matmenys 134x158 cm, dvigubais stiklais, suside­da iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, viduriniojo stiklo viršuje yra orlaidė. Stiklų matme­nys 120x40 cm, visi trys stiklai išdaužti, viduriniojo stiklo matmenys yra 80x40 cm (aukštis iki orlai­dės), orlai­dė neišdaužta. Kambaryje rasti šeši akmenys. Virtuvės langas, kurio matmenys 134x158 cm, susi­de­da iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, viduriniojo stiklo viršuje yra orlaidė, stiklų matmenys 120x40 cm, išdaužti pirmas ir antras dvigubi stiklai. Virtuvėje rasti du akmenys. Antro aukšto kambario langas, kurio matmenys su rėmu 134x158 cm, viengubas stiklas, susideda iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, stiklų matmenys 120x40 cm, išdaužtas vidurinis stiklas. Kambaryje rasti du akme­nys;

- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 47–48), iš kurio matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B.;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo (b. l. 43), iš kurio maty­ti, kad 2019 m. liepos 4 d. 2 val. 50 min. alkoholio kiekio matuokliu L. V. nustatytas 1,51 promilės neblaivumas;

- UAB „Pietų Megrame“ pažymomis (b. l. 51, 54), iš kurių, kad 1 m² stiklo, 4 mm storio kaina yra 15 eurų, o grublėto paviršiaus stiklo 1 m² kaina 50 eurų;

- policijos pareigūnės tarnybiniais pranešimais dėl sugadinto turto vertės (b. l. 55–56, 57), kuriuose nurodyta, kad nustatyta, jog buvo išdaužti šeši langai: 1) verandos langas, sudarytas iš penkių pertvarų, kurios skiria penkis stiklus, stiklas grublėtas, stiklo matmenys 118x26 cm, langai viengubais stiklais, iš jų du viengubi stiklai (pirmas ir trečias) sudaužyti, jų bendras plotas yra 0,6 m²; 2) verandos durų stiklas, sudarytas iš dviejų pertvarų, stiklas viengubas grublėtas, kairėje pusėje esantis stiklas yra išdaužtas iki pusės, viršutinės dalies stiklo nėra, viso stiklo matmenys 100x28 cm, dešinėje pusėje esantis stiklas išdaužtas, jo matmenys 100x32 cm, jų bendras plotas yra 0,6 m²; 3) langas, esantis kairėje pusėje nuo verandos durų, sudarytas iš trijų pertvarų, dvigubais stiklais, stiklų matmenys 120x40 cm, visi trys dvigubi stiklai išdaužti, jų bendras plotas yra 2,88 m²; 4) to paties kambario langas, dvigubais stiklais, susideda iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, viduri­niojo stiklo viršuje yra orlaidė, stiklų matmenys 120x40 cm, visi trys stiklai išdaužti, orlaidė neiš­daužta, viduriniojo stiklo matmenys yra 80x40 cm (aukštis iki orlai­dės), jų bendras plotas yra 2,56 m²; 5) virtuvės langas, dvigubais stiklais, susideda iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, vidurinio­jo stiklo viršuje yra orlaidė, stiklų matmenys 120x40 cm, išdauž­tas pirmas ir antras dvigubi stiklai, jų bendras plotas yra 1,6 m²; 6) antro aukšto kambario langas, viengubas stiklas, susideda iš trijų dalių, suskirstytas pertvaromis, stiklų matmenys 120x40 cm, išdaužtas vidurinis stiklas, jo bendras plotas yra 0,48 m². Visų stiklų bendras plotas yra 8,72 m². Vieno kvadratinio metro lygaus pavir­šiaus, skaidraus stiklo kaina yra 15 eurų. Tokio išdaužto stiklo bendras plotas yra 7,52 m², jo vertė 112,80 eurų. 1 kvadratinio metro grublėto paviršiaus stiklo kaina yra 50 eurų. Tokio išdaužto stiklo, tai yra verandos durų ir lango, bendras plotas yra 1,20 m², jo vertė 60 eurų. Bendra sugadinto turto vertė yra 172,80 eurų;

- liudytojo E. P. parodymais (b. l. 75–76), iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. apie 16 val. su draugu L. V. grįžo į sesei priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), parsinešė du litrus alaus ir jį gėrė. Apie 1.20 val. mama L. B. pasakė L., kad eitų namo, nes vėlu. Matė, kad L. neklauso, todėl palydėjo jį iki kiemo ir pasakė, kad eitų namo, bet jis neklausė, jie apsistumdė. Kai L. išėjo, jis grįžo į namus, užrakino duris, užgesino šviesą. Su mama, būdami kambaryje, žiūrėjo, ar L. tikrai eis namo, bet jis sugrįžo, beldė į virtuvės langą, prašė, kad įsileistų. Po kurio laiko L. metė į langą akmenį, išdužo stiklas. Abu su mama užsidarė vonioje, ten būdami išgirdo, kad išdužo stiklas antrame aukšte. Užlipę į antrą aukštą, pamatė, kad išdaužtas lango stiklas. Pamatę, kad į jų gatvę įsuko poli­ci­jos automobilis, su mama išėjo į lauką.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties, sugadinto turto vertės patvirtina anksčiau aptarti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad L. V. tyčia sugadino nedi­delės vertės (3,46 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (172,80 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 1 dalis), todėl jo veika kvalifikuoti­na pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 139–141, 143).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis L. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis neteistas (b. l. 124), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 125), nedir­ba (b. l. 127), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 132), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų jo elgesiu negavusi, kaimynų atsi­liepimai teigiami (b. l. 135). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino pada­ręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straip­snio 1 dalies 2, 3 punktai); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, L. V. asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojan­čius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad proku­rorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 14 akmenų, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­gojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, L. V. išbūtą laikiname sulaikyme 2019 m. liepos 4 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 14 akmenų, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – sunaikintini.

Išaiškinti L. V., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­tytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribo­ji­mu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti L. V., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė