Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-08-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-376-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
AN2-376-417/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00562-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Administracinė byla Nr. AN2-376-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00562-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7.4.4.; 3.26.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria P. M. atstovo advokato P. M. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. balandžio 24 d. nutarimas, kuriuo P. M. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Eur bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu P. M. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. kovo 6 d. 17.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 1,00 km, vairuodamas automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas žmogus. Savo veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 127 punktų reikalavimus.

Šį nutarimą P. M. atstovas advokatas P. M. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi P. M. atstovo advokato P. M. skundas netenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. balandžio 24 d. nutarimas, kuriuo P. M. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Eur bauda, paliktas nepakeistas. Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti 2017 m. birželio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, įpareigojantį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą papildomai rinkti įrodymus dėl 2017 m. kovo 6 d. P. M. padaryto eismo įvykio kelyje (duomenys neskelbtini), įpareigojant atlikti eismo įvykio ekspertizęApeliantas nurodo, kad eismo įvykis nurodytame kelyje įvyko, nes pravažiavus gretimai esantį miškelį staiga iš dešinės pusės papūtė stiprus vėjo gūsis, kuris sumėtė automobilį, ir jis nesuvaldęs automobilio įvažiavo į priešingą eismo juostą, todėl susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas D. Č.. Teigia, kad jo veikoje nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, o ANK 7 straipsnyje nurodoma, kad asmuo dėl administracinės teisės pažeidimo atsako tik tada, jeigu jis yra kaltas, t. y. jeigu jis tyčia padarė administracinį nusižengimą. P. M. mano, kad ši veika buvo padaryta nepriklausomai nuo jo valios, dėl atsiradusios nenugalimos jėgos, tai yra stipraus vėjo gūsio, kurios jis negalėjo numatyti. ANK 567 straipsnis numato, kad pareigūnai, tirdami administracinių nusižengimų bylas, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos aplinkybės, privaloma nustatyti, ar asmuo kaltas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti surinkti kaltę įrodantys įrodymai, reikiamais atvejais skiriama ekspertizė, išklausoma specialisto išvada. P. M. mano, kad pareigūnai, neskirdami šioje byloje ekspertizės, nesurinko visų įrodymų dėl šio pažeidimo. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetęs skundą ir palikęs galioti 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą, kuriuo P. M. skirta nuobauda, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nerinko šiai bylai reikšmingų įrodymų. Šioje byloje turėjo būti atlikta eismo įvykio ekspertizė, nes tik esant specialisto išvadai galima nustatyti, ar šis administracinis nužengimas atsirado dėl jo netinkamų veiksmų. Kadangi šie įrodymai yra nesurinkti, tai P. M. mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykis buvo padarytas dėl P. M. neteisėtų veiksmų.Atsiliepimu į P. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nurodo, kad nesutinka su P. M. pateiktu skundu, kadangi P. M. padarė administracinį nusižengimą, visi įrodymai buvo surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo byloje. Mano, kad P. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. priimtą nutartį, kadangi byla išnagrinėta visiškai įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

P. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pateiktame skunde P. M. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta, mano, kad jo veikoje nėra šio nusižengimo sudėties, nes jis neturėjo tyčios sukelti eismo įvykį, teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl stipraus vėjo gūsio, kuris nubloškė jo automobilį į priešpriešinę eismo juostą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo pateiktą skundą, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl P. M. kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas P. M. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta.Nors P. M. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau iš nutarimo ir skundžiamos teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. atstovo skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nagrinėjamu atveju P. M. nubaustas administracine nuobauda už tai, kad 2017 m. kovo 6 d. 17.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 1,00 km, vairuodamas automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu nežymiai sužalotas žmogus.Nors P. M. nagrinėjant skundą apylinkės teisme savo kaltę dėl eismo įvykio neigė, tačiau duodamas paaiškinimą iš karto po eismo įvykio, P. M. nurodė, kad jis supranta, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, nes jis nesuvaldė slystančio automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 22–23).Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad P. M. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje esančiais duomenimis. Nors P. M. tiek pateiktame skunde, tiek nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme teigė, kad jo veiksmuose nėra kaltės, tačiau išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą P. M., išklausė nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ANK 569 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo padarytos išvados dėl P. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį, o vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo P. M. ar jo atstovas, savaime nereiškia, kad P. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ar reikalingų ekspertizių skyrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ekspertizės neskyrimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, kadangi teismas įrodymus vertina vadovaudamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestinas ir skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė P. M. atstovo prašymą byloje skirti transporto techninę ekspertizę. Kaip skunde apylinkės teismui, taip ir apygardos teismui pateiktame skunde akcentuojama, kad šioje byloje yra būtina skirti eismo įvykio ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kaip P. M. turėjo elgtis susidariusioje situacijoje ir kokių KET reikalavimų turėjo laikytis, ar P. M. galėjo suvaldyti transporto priemonę esant 15 m/s vėjo gūsiui. Tačiau tokie apelianto prašymai nepagrįsti, kadangi byloje ir be ekspertizės yra aišku, kad P. M. nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į vairuojamos transporto priemonės pobūdį (krovininis automobilis), į meteorologines sąlygas, kad tokiomis sąlygomis suvaldytų vairuojamą transporto priemonę, todėl pažeidė KET 9 bei 127 punktų reikalavimus ir dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalį. Iš P. M. parodymų teisme matyti, jog jis suvokė, kad važiavimo sąlygos dėl tuo metu buvusių meteorologinių sąlygų yra sudėtingos, tačiau nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kuris būtų saugus. Nors P. M. viso proceso metu akcentavo, kad jis neviršijo nustatyto greičio, tačiau pažymėtina, kad KET 9 bei 127 punktai vairuotojus įpareigoja važiuoti pasirenkant tokį važiavimo greitį, kuris yra saugus atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi vairuotojas, nepaisant to, kad jis neviršija nustatyto leistino greičio, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ar blogos oro sąlygos. Visi pirmosios instancijos teisme apklausti eismo įvykio dalyviai (P. M., liudytojas D. Č., nukentėjusieji V. G. ir D. G.) patvirtino, kad eismo įvykio metu oro sąlygos buvo blogos, kelio danga buvo slidi, pats P. M. bei liudytojas D. Č. pripažino, kad dar prieš eismo įvykį P. M. vairuojamą automobilį buvo sumėtę kelis kartus, todėl esant akivaizdžiai blogoms eismo ir meteorologinėms sąlygoms, P. M. elgėsi nerūpestingai. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, – P. M. nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir taip yra aišku, kad P. M. padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl nėra jokio pagrindo byloje skirti ekspertizę ar grąžinti bylą iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. M. padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą ir P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius