- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- eB2-296-425/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios V. N. įmonės (toliau - bankrutavusi V. N. įmonė) bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens prašymą apriboti V. N. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismas 2019-01-15 iškėlė bankroto bylą atsakovei V. N. įmonei, bankroto administratoriumi paskyrė UAB "Gribžiniai", 2019-04-26 nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, paskyrė supaprastinto bankroto procesą, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, nurodė atsiskaityti su kreditoriais: VSDFV Panevėžio skyriumi, kurios kreditorinis reikalavimas - 3892,90 Eur bei VMI prie LR Finansų ministerijos – 289,00 Eur.
Bankrutavusios V. N. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“ įgaliotas asmuo 2019-04-09 pateikė teismui prašymą buvusiam V. N. įmonės likvidatoriui V. N. apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškėjas nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2016-11-22 iki administratoriaus paskyrimo bankrutuojančios įmonės likvidatoriumi buvo įregistruotas V. N.. Bankroto administratorius 2019-03-05 V. N. registruota pašto siunta išsiuntė įsakymą dėl bankrutuojančios įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimo, turto ir dokumentų perdavimo, bei teismo nutarties kopiją. Minėtu įsakymu buvo reikalaujama vykdyti teismo įpareigojimus ir bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės turtą bei dokumentus. Pašto siunta gavėjui buvo įteikta 2019-03-06 ir tai matyti iš siuntos lydraščio. Be to, apie V. N. įmonės bankroto bylos iškėlimą viešai skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos internetiniame tinklapyje – www.avnt.lt. Pats V. N. bankroto byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Jam procesiniai dokumentai buvo įteikti. V. N. bandė pateikti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 nutarties. Taigi visos aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog V. N. yra žinoma apie teismo nutartimi jam nustatytas pareigas ir bankroto bylos iškėlimą valdytai įmonei. Nepaisant minėtų aplinkybių, V. N. nevykdo teismo įpareigojimų ir bankroto administratoriui neperduoda jokio įmonės turto ir dokumentų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog V. N. jau nuo 2016 metų buvo registruotas įmonės likvidatoriumi Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo V. N. įmonei matyti, kad skolą buvo bandoma priverstinai išieškoti jau nuo 2010 metų. Tačiau taikytos priemonės teigiamų rezultatų nedavė, skolos išieškoti nepavyko (žr. bylos tomas I, psl. 1-2). Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog V. N. įmonė buvo faktiškai nemoki jau nuo 2010 metų, tačiau nei kaip įmonės savininkas ir vadovas, nei kaip likvidatorius V. N. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo faktiškai nemokiai įmonei.
Teismo posėdyje V. N., 2019-01-21 rašytiniame prašyme paaiškino, kad 1997 m. pabaigoje jo sutuoktinė taksi pametė V. N. pasą. Iš policijos sužinojo, kad nenustatyti asmenys V. N. vardu atidarė įmonę (duomenys neskelbtini) m., nes buvo iškviestas į policiją apklausai, policija prašė įmonės neuždaryti, nes galvojo, kad nusikaltimą darantys asmenys dar pasinaudos įmone ir bus galima juos nustatyti, todėl jis ir nesiėmė daugiau jokių veiksmų. V. N. teigimu prieš 3 metus susirgus jo sutuoktinei, jis kreipėsi į Darbo biržą gauti nedarbo pašalpą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad yra įregistruota V. N. įmonė, todėl išmokos negali būti skiriamos. Patartas kreipėsi į Registrų centrą, įregistravo V. N. įmonei likviduojamos įmonės statusą, tuomet iš Darbo biržos gavo pašalpą. V. N. aiškino, kad jis siekė uždaryti neteisėtai jo vardu įregistruotą įmonę, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, Panevėžio miesto prokuratūrą, tačiau rezultatų nebuvo pasiekta, nes mokesčių inspekcija pareikalavo sumokėti įmonės skolą, nors VMI žinojo apie neteisėtą įmonės įregistravimą. V. N. teigia, kad jis nėra atsakingas už įmonės skolas, nes įmonė įregistruota neteisėtai, tai buvo žinoma policijai, mokesčių inspekcijai, Sodrai, prokuratūrai. V. N. teigia, kad jis neturi jokių V. N. įmonės dokumentų, jokio įmonės turto, todėl negali nieko perduoti bankroto administratoriui. Paaiškino, kad yra baigęs 8 klases ir (duomenys neskelbtini) profesinę technikos mokyklą, kurioje įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę, todėl nieko nežino ir neišmano apie įmonių registravimą ir likvidavimą. Teigia, kad jis negali būti atsakingas už kitų asmenų įregistruotą jo vardu įmonę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
Panevėžio apygardos teismas 2019-01-15 nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei V. N. įmonei pagal kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus 2018-12-19 pareiškimą.
Panevėžio apskrities VPK KPENTV 2019-04-26 rašte V. N. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas (duomenys neskelbtini) dėl fakto, kad AB „Vilniaus bankas“ Panevėžio skyriuje pateiktas suklastotas asmens pasas V. N. vardu, 2008-10-30 nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad V. N. įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), o tai atitinka V. N. teiginius, kad įmonė įregistruota ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų pavogus jo asmens pasą.
1. V. N. 2016 m. kreipėsi į Darbo biržą dėl pašalpos ir sužinojo, kad jo vardu (duomenys neskelbtini) įregistruota V. N. įmonė, todėl pašalpa negali būti paskirta. Dėl šios priežasties V. N. ėmėsi veiksmų įmonę likviduoti, todėl 2016-11-18 Juridinių asmenų registrui pateikė prašymą „Dėl teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo“ V. N. įmonei, o sprendimu „Dėl įmonės likvidavimo, likvidatoriaus paskyrimo“ save paskyrė V. N. įmonės likvidatoriumi, tačiau daugiau jokių veiksmų neatliko, manydamas, kad to pakanka įmonės likvidavimui.
2. Panevėžio apygardos teismui 2019-01-15 iškėlus bankroto bylą atsakovei V. N. įmonei, V. N. neturėjo galimybės ir pareigos bankroto administratoriumi UAB "Gribžiniai" perduoti V. N. įmonės turtą, buhalterinius dokumentus, kadangi įmonė buvo įregistruota neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pasinaudojant V. N. pamestu pasu;
3. V. N. įmonė (duomenys neskelbtini) įregistruota ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, V. N. nežinant apie įmonės įregistravimą. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 1998-06-11 dėl fakto, kad Vilniaus banko Panevėžio skyriuje pateiktas suklastotas asmens pasas V. N. vardu.
4. Tai, kad V. N. ėmėsi veiksmų V. N. įmonę likviduoti ir 2016-11-18 Juridinių asmenų registrui pateikė prašymą „Dėl teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo“ V. N. įmonei, o sprendimu „Dėl įmonės likvidavimo, likvidatoriaus paskyrimo“ save paskyrė V. N. įmonės likvidatoriumi, negali būti pripažįstama pakankamu motyvu išvadai, kad jis suprato savo atliekamus veiksmus Įmonių bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme dėl bankroto bylos iškėlimo inicijavimo, nes paties V. N. teigimu, nurodytus įmonės likvidavimo veiksmus jis atliko norėdamas gauti Darbo biržoje pašalpą;
5. Nepagrįstas bankroto administratoriaus prašymo motyvas, kad V. N. turėjo pareigą vykdyti ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas likvidatoriaus pareigas – privalėjo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, susidaryti įmonės kreditorių, skolininkų ir turto sąrašus bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jis neturėjo jokių įmonės buhalterinių dokumentų, nežinojo kreditorių ir t.t., todėl kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų sudėtingas.
6. Įvertinus V. N. 8 klasių išsilavinimą, tai kad ikiteisminio tyrimo institucija nustatė V. N. įmonę buvus įsteigtą nenustatytų ikiteisminio tyrimo asmenų, ikiteisminio tyrimo institucija, prokuratūra, bylos ieškovė VSDFV Panevėžio skyrius, kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija, turėjo pareigą nesielgti formaliai pasyviai, o suteikti įmanomą pagalbą V. N. dėl tokios įmonės išregistravimo, kad V. N. nekiltų nenaudingos teisinės ir ekonominės pasekmės, tačiau tokia pagalba nebuvo suteikta.
Įvertinęs paminėtus įrodymus bei teismo vertinimus, bankrutavusios V. N. įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismą daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą, apriboti V. N. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes ne V. N., o kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustayti asmenys (duomenys neskelbtini) įsteigė V. N. įmonę, V. N. neturėjo ir neturi jokių V. N. įmonės buhalterinės atskaitomybės, vykdytos veiklos dokumentų ir įmonės turto, todėl jis neturi jokių galimybių įmonės dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratoriui. Tai, kad V. N. VĮ Registrų centre įregistravo V. N. įmonę kaip likviduojamą, save paskyrė įmonės likvidatoriumi, tačiau neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, įvertinus įmonės įregistravimo aplinkybes, paties V. N. išsilavinimą, kompetentingų institucijų tinkamą neveikimą inicijuojant neteisėtai įregistruotos įmonės išregistravimo procedūrą, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu tenkinti bankroto administratoriaus prašymą, nes tai būtų neproporcinga sankcija V. N. atžvilgiu. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo (šiuo atveju likvidatoriaus) aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015), kas nagrinėjamos bylos atveju V. N. atžvilgiu nebuvo nustatyta..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
1. Netenkinti bankrutavusios V. N. įmonės bankroto administratoriaus prašymo apriboti V. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Nutarties nuorašą nusiųsti bankrutavusios V. N. įmonės bankroto administratoriui UAB „Gribžiniai“ bei V. N..
Nutartis per 7 dienas atskiruioju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismeui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.