- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-126-417/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00021-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. T.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. sausio 5 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 535 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, prieš kurią buvo pastatytas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“.Nesutikdamas su Institucijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundžiama 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas netenkino A. T. skundo ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. sausio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašo panaikinti 2018 m. vasario 22 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Institucijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimą ir pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikaciją, arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sumažinti paskirtą baudą nei neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. A. T. prieš lenkimą įvertino, kad nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, todėl jis turėjo galimybę saugiai pabaigti manevrą, buvo atidus ir atsargus, važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pradėjo lenkimą dar iki kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, bet baigė jau šio ženklo galiojimo zonoje ir kelio ruože, kuris nebuvo paženklintas ištisine linija. A. T. prieš lenkimą teisingai įvertino visas galimas vizualiai matomas aplinkybes ir galėjo saugiai užbaigti atliekamą lenkimo manevrą, lenkdamas jis greičio neviršijo, grėsmės eismo saugumui ir pavojingos situacijos nesukėlė. Toje vietoje, kur A. T. atliko lenkimo manevrą, nebuvo horizontalaus kelio ženklinimo ištisine linija, todėl ten nebuvo draudimo lenkti. Sisteminis Kelių eismo taisyklėse nustatytų nuostatų aiškinimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ suponuoja sankryžos buvimą. Nagrinėjamu atveju pati sankryža yra sunkiai pastebima esant bet kokiam paros metui, todėl turėtų būti žymima ne vien kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, bet ir įspėjamaisiais kelio ženklais, kurie nurodytų pagrindinio kelio susikirtimą su šalutiniu keliu, ar bent jau turėtų būti žymima atitinkamu kelio dangos ženklinimu – horizontalaus ženklinimo ištisine linija, kas draustų toje kelio atkarpoje atitikti lenkimo manevrą. Toje vietoje kelio ženklinimas iš viso nedraudžia lenkti, o tiksliau administracinio nusižengimo padarymo vietoje kelio ženklinimas iš viso neegzistuoja. Kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ nenurodo draudimo lenkti pradžios. Skunde A. T. teigia, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunktyje nustatytų reikalavimų, Institucijos pareigūnas, paskyręs jam nuobaudą, neišsiaiškino, ar A. T. objektyviai suvokė, kad lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Apeliantas nurodo, jog jis prieš lenkimo manevrą nematė, kad (duomenys neskelbtini) gatvę kerta šalutinis kelias, lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, ne sankryžoje, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kurie nurodytų, jog (duomenys neskelbtini) gatvę kerta šalutinis kelias ir toje vietoje yra sankryža. Kyla pagrįsta abejonė, kad esant kelio ženklinimui Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuotojas tamsiu paros metu sugebės įvertinti visus aplink esančius kelius, kertančius pagrindinį kelią, kuriuo asmuo važiuoja, ir įvažiavimus bei sugebės pasirinkti vieną iš trijų pirmumo ženklo suteikiančių pirmenybių. Taigi A. T. objektyviai nesuvokė, kad jis kitą transporto priemonę lenkė sankryžoje, todėl jo veiksmuose nėra kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.Apeliaciniame skunde teigiama, jog turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes A. T. suklydo dėl kelio ženklo, jis neneigia paties lenkimo manevro, tačiau šį manevrą jis atliko saugiai ir nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, nustatyto greičio neviršijo, neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams nekilo. A. T. skunde taip pat akcentuoja, kad nėra nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalies požymiai, kadangi jam inkriminuojamas tik vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie keltų grėsmę eismo saugumui, būtų sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. A. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. už tai, kad jis sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunkčio reikalavimus, tačiau atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia tik vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Kadangi nėra neabejotinai nustatyti bent du Kelių eismo taisyklių pažeidimai, veikos kvalifikacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negalima. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. T. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių A. T. padarytą nusižengimą, todėl tiek Institucijos priimtas nutarimas, tiek skundžiama nutartis yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. T. atstovo apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde ginčijamas A. T. kaltės klausimas teigiant, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. A. T. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti yra draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. T. lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.Nors A. T. apeliaciniame skunde teigia, kad vietoje, kur buvo užfiksuotas jo kitų transporto priemonių lenkimas, esantis ženklas „Pagrindinis kelias“ dar nereiškia, kad šioje vietoje yra sankryža ir čia yra draudžiama lenkti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. T. atstovo skundą, teisingai pažymėjo, kad KET II skyriaus 3 punkte nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Taigi iš paties ženklo paaiškinimo sąvokos matyti, kad toks ženklas yra informatyvus ir įspėja būtent apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę, o tokioje sankryžoje galioja Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Šis kelio ženklas taip pat paminėtas KET 140.1 punkte, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Todėl skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nėra pagrindo sutikti su A. T. argumentais, jog nusižengimo padarymo vietoje sankryža nepažymėta įspėjamaisiais ženklais ir negali būti laikoma, kad nusižengimas padarytas sankryžoje.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei byloje esančiu vaizdo įrašu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog A. T. pažeidė KET 140.1 punkte numatytas taisykles. Nors A. T. akcentuoja, kad jis lenkimo manevrą pradėjo dar iki ženklo „Pagrindinis kelias“, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, jog pažeidėjas patį automobilio lenkimą atliko jau sankryžoje, todėl akivaizdu, kad jis lenkimo manevro nespėjo užbaigti iki sankryžos. Nors vaizdo įraše ir nėra užfiksuotas momentas, kada A. T. pradėjo lenkimo manevrą, todėl nustatyti, ar jis lenkimą pradėjo iki kelio ženklo „Pagrindinis kelias“, t. y. ar jis lenkimą pradėjo zonoje, kurioje toks manevras buvo leidžiamas, nėra galimybės, tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad lenkimo manevrą A. T. atliko sankryžoje, nes vaizdo įraše matosi, jog A. T. automobilis sankryžoje važiuoja kelio kairėje važiavimo juostoje, t. y. atlieka lenkimo manevrą išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nurodytos aplinkybės ne tik užfiksuotos vaizdo įrašu, bet jas patvirtino ir policijos pareigūnai, matę padarytą pažeidimą.Pažymėtina, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi A. T., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas. Apeliaciniame skunde A. T. nurodo, jog prieš pradėdamas lenkti jis įsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvertino matomumą, įsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio, tačiau pažymėtina, kad tiek prieš lenkimo manevrą, tiek atlikdamas šį manevrą, transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių 136 punkte numatytų reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 140 punktas imperatyviai numato išimtis, kai lenkimo veiksmas iš viso yra draudžiamas, t. y. minėtame punkte nurodytais atvejais lenkti draudžiama net ir tinkamai įgyvendinus 136–137, 139 punktuose numatytus reikalavimus. Todėl tai, kad A. T. laikėsi Kelių eismo taisyklių 136 punkto nurodymų prieš lenkimo manevrą, nepašalina jo kaltės dėl 140.1 punkto pažeidimo. Aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu buvo tamsu ir nesimatė, ar kelio ruože yra šalutinių kelių, kurie kertasi su A. T. važiuota (duomenys neskelbtini) gatve, taip pat neeliminuoja jo kaltės, priešingai, važiuodamas tamsiu paros metu A. T. turėjo būti kur kas dėmesingesnis, atidesnis ir rūpestingesnis.A. T. skunde taip pat akcentuoja, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie keltų grėsmę eismo saugumui ar būtų sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, o A. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau iš ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už alternatyvias veikas: už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, arba už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, arba už vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, arba už pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, arba tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi viena iš veikų, už kurią taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, taikant administracinę atsakomybę šiuo pagrindu nebūtina padaryti kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus.A. T. apeliaciniame skunde taip pat kelia nuobaudos individualizavimo klausimą ir teigia, kad jam turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, tačiau nepateikia jokių aplinkybių, kodėl jam turėtų būti sumažinta Institucijos nutarimu paskirta nuobauda.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).A. T. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju apelianto teisinei padėčiai švelninti nepakanka jo nurodomų nusižengimo padarymo aplinkybių (priešpriešinėje kelio eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių) ar tai, kad dėl jo neleistino elgesio jokios neigiamos pasekmės nekilo. Tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Tauragės apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad A. T. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.