Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A – 436 - 383/2010 Proceso numeris:91-1-00266-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

2010 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam P. R. , jo atstovei pagal įstatymą D. T. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžio, kuriuo:

A. E. nuteistas: pagal LR BK 137str.1d. ir nubaustas 45(keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto; pagal LR BK 253 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d.,2d., 5d.1p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skirta 2(dveji)metai ir 6(šeši)mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2(dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 9(devynis)mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 65(šešiasdešimt penkias)valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

P. R. naudai - 1106,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 10 000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 450,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti;Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 7887,40 Lt P. R. gydymo išlaidoms atlyginti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai gamino sprogmenį ir sunkiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui dėl neatsargumo, tai yra 2008 m. gegužės 19 d., apie 18 val. 30 min., garaže, esančiame E. S. g. Nr. 12, Šakiuose, kartu su nepilnamečiu P. R. , kuris nusikaltimo darymo metu nebuvo nusikaltimo subjektas, P. R. supylus į metalinį vamzdį iš neorganinės kilmės medžiagų - aliuminio, kalio permanganato, amonio salietros ir sieros – pagamintą mišinį, siekdamas užsandarinti atvirąjį vamzdžio su jame esančiu minėtu sprogstamuoju mišiniu, kurį dešine ranka laikė P. R. , galą ir tokiu būdu neteisėtai pagaminti sprogmenį, kūju keturis kartus sudavė į laisvąjį vamzdžio galą, dėl ko įvykusio sprogimo metu P. R. buvo padaryta trauminė dešinės plaštakos amputacija, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Skunde nurodoma, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima A. E. pripažinti kaltu dėl neteisėto sprogmens gaminimo, todėl jis turi būti išteisintas dėl šios veikos. Iš specialisto išvados Nr. 140-(4671/4672)-ISI-9290 negalima kategoriškai nuspręsti, ar buvo gaminamas būtent sprogmuo, kadangi čia nurodoma, jog neorganinės kilmės cheminės medžiagos – aliuminis, kalio permanganatas ir amonio salietra gali būti naudojamos savadarbių sprogstamųjų medžiagų ir pirotechninių mišinių gamybai, sumaišius jas atitinkamais santykiais tarpusavyje, o taip pat atskirai sumaišius ir su kitomis medžiagomis. Byloje išvadų, jog buvo gaminamas sprogmuo, o ne savadarbis pirotechninis įrenginys, nėra. Apeliantas teigia, jog 15 metų amžiaus P. R. neturėjo jokio tikslo pagaminti sprogmenį, o gamino pirotechnikos priemonę, siekdamas sukelti specialius efektus, tačiau neturėjo jokių piktų tikslų. Tai, kad gaminant savadarbiam pirotechniniam prilygintą gaminį įvyko sprogimas, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog buvo gaminamas sprogmuo. Kaip ir nelaikytina nuteistojo kaltės įrodymu tai, jog P. R. savo gaminį įvardino kaip sprogmenį, kadangi nepilnametis šią sąvoką vartoja buitiniame lygmenyje, o teismas tai privalo vertinti teisiškai.

A. E. neginčija nuosprendžio toje dalyje, kurioje buvo pripažinta, kad jis dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusįjį, kadangi negali pateikti teismui naujų jo nekaltumą įrodančių faktų. Tačiau jis nesutinka su paskirtąja bausme, kadangi teismas neteisingai taikė įstatymą, nurodydamas atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors tokios aplinkybės nustatyta nebuvo. Todėl, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nuteistojo bausmė turi būti skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be to, teismas neteisingai skyrė daugiau nei numatytas vidurkis nemokamų darbų valandų skaičių.

Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 1106 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, abstrakčiai nurodęs, kad jo dydis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas turėjo atsižvelgti, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, kad pats nukentėjusysis ne pirmą kartą maišė įvairias chemines medžiagas, kad įvykio metu jis buvo 15 metų amžiaus, todėl teismas turėjo pripažinti, kad pagrindinė priežastis žalai atsirasti buvo nukentėjusiojo asmens rizikingas elgesys ir didelis neatsargumas, ir taikant CK 6.248 str. 4 d. ir 6.282 str. 1 d. reikalavimą žalai atlyginti atmesti arba bent sumažinti jos atlyginimą. Be to, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas neteisus dėl to, kad negalima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai dėl jo paties rizikingų veiksmų, juo labiau, kad pats nukentėjusysis įgijo chemines medžiagas ir tokius veiksmus atliko nebe pirmą kartą. Todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti atmestas arba sumažintas iki minimalaus dydžio, nes priteista 10 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Dėl paminėtų aplinkybių, teismo sprendimas dėl advokato išlaidų atlyginimo ir dėl žalos atlyginimo valstybinei ligonių kasai taip pat yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai A. E. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nuteistasis A. E. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 253 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, jo kaltė dėl BK 253 str. 1 d. nusikalstamos veikos pilnai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais bylos rašytiniais įrodymais. Nukentėjusysis P. R. parodė, kad iš interneto sužinojo, kad kalio permanganato, aliuminio pudros bei salietros pagrindu galima pagaminti sprogmenį, ir kartu su A. E. garaže jį mėgino pasigaminti. Liudytojai M. Š., K. V. , A. T. , M. R. , A. G. , R. K. , G. K. ir kiti papasakojo apie įvykio aplinkybes, ir kurių parodymais, bei kitais teisme ištirtais įrodymais, nustatyta, kad būtent A. E. kartu su nukentėjusiuoju paėjo truputį nuošaliau nuo kitų vaikų ir pasiūlė pasigaminti galingesnį sprogmenį, kurį vėliau nuėjus į laukus už sodų norėjo susprogdinti. Teismas teisus, teigdamas, jog šių asmenų duotų parodymų visetas duoda nuoseklų įvykio vaizdą ir pilnai patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis su P. R. nieko nesitarė, jokių veiksmų neatliko ir tik, įėjęs į garažą, buvo ten užkluptas staiga dėl jam neaiškių priežasčių įvykusio sprogimo. A. E. veika pagal LR BK 253 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes ištirtais įrodymais teisingai nustatyta, kad jis gamino sprogmenį, kurio sąvoka pateikta 2003-01-28 LR Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo(Nr. IX-1315) 2str.13d. “sprogmuo-įtaisas, specialiai pagamintas sprogimui tam tikromis sąlygomis sukelti“. Sprogstamojo mišinio(to paties įstatymo 2 str.14d.) pagaminimas iš civilinėje apyvartoje esančių cheminių medžiagų bei jų supylimas į metalinį vamzdį ir jo visiškas užsandarinimas, kad vėliau susprogdinti, ir yra tie veiksmai, kuriais gaminamas sprogmuo. Jo gaminimas neturint leidimo sudaro LR BK 253 str.1d. sudėtį. Todėl skundo argumentas, jog sprogmuo nebuvo gaminamas, o buvo gaminamas savadarbis pirotechninis įrenginys, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas. Be to, A. E. padaryta veika sukėlė sunkias pasekmes – sunkiai sutrikdyta nepilnamečio sveikata, po įvykio nukentėjusysis tapo neįgaliu, trauma yra nepataisoma ir išliks visą gyvenimą. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogaus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. A. E. , būdamas aukštosios mokyklos studentas, privalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą. Todėl skundo teiginys, jog paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys buvo pagrindinė priežastis atsirasti žalai, yra nepagrįstas. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Kolegijai abejonių nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 253 str. 1 d. nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 1 d., padarymo.

Apeliantas nesutinka su paskirtąja bausme dėl BK 137 str. 1 d. nusikalstamos veikos, nes teismas, skirdamas bausmę, neteisingai nurodė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nors tokios aplinkybės pripažinta nebuvo. Kolegija sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau pažymi, jog teismas šioje vietoje padarė techninę klaidą. Aprašomojoje dalyje iš pradžių nurodoma, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jau žemiau teigiama, kad bausmė skiriama, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad A. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmę A. E. , atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė bausmę, ne didesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė pagal LR BK 137 str. 1 d. yra žymiai mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o pagal BK 253 str. 1 d. yra jam lygi. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Teismas paprasčiausiai suklydo, nuosprendyje nurodydamas, jog bausmę skiria atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tokios aplinkybės A. E. veiksmuose nustatyta nėra. Tačiau dėl to, kad paskirtoji bausmė nėra didesnė, nei įstatymo numatytasis bausmės vidurkis, kolegija laiko, kad mažinti paskirtosios bausmės pagrindo nėra. Be to, teismas teisingai atsižvelgė į teigiamai charakterizuojamą A. E. asmenybę ir dėl to nusprendė paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių. Kolegija konstatuoja, jog nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių yra teisingas. Kadangi A. E. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pilnai įrodyta, byloje pareikšti nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti teisingai, jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais(t.1, b.l.44-46). Kolegijai abejonių nekelia ir teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas gali išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas sumažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo prašomų 50 000 litų iki 10 000 litų, atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, studentas, savarankiškų pajamų negauna, dėl to teisingai priteisė P. R. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, iš nuteistojo A. E. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Kaip ir teisingai ir pagrįstai iš kaltininko priteistas nukentėjusiajam advokato išlaidų atlyginimas nemažintinas, šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma A. E. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino, dėl to civiliniai ieškiniai yra tenkinti pagrįstai. A. E. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.