Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai V. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2012-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. – viešieji darbai 3 mėnesiai;

2) 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimas 8 mėn.;

3) 2015-05-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 30 parų arešto;

4) 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo pagal 140 str. (2 epizodai) - 40 parų arešto. 2016-01-27 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., Kauno apylinkės teismo 2015-05-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausmė ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri iš dalies yra neatlikta, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu, tai yra prie 20 parų arešto bausmės pridėta visa neatlikta bausmės, paskirtos 2015-11-06 teismo baudžiamuoju įsakymu, dalis (17 parų arešto) ir skirta galutinė subendrinta bausmė areštas 37 paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. V. 2016-04-23 apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia savo mamai V. V. suėmė už rankų, jas spaudė, stumdė, tokiu būdu nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

A. P. V. teismo posėdžio metu kaltu pilnai prisipažino ir nurodė, kad atėjo pas mamą pasiimti daiktų, o mama pas jį rado degtinės, todėl paėmė degtinę, užrakino duris ir iškvietė policiją. Jis norėjo išeiti, tačiau mama jo neišleido, todėl jis jai sugriebė už rankų ir norėdamas patraukti nuo durų stumtelėjo. Įvykio metu buvo neblaivus. Patikino, kad daugiau tai nepasikartos, čia jis nesirodys, nebent grįš persirengti, daiktų pasiimti, gyvens pas draugą, o paskui nuomosis kambarį. Gailisi sukėlęs mamai fizinį skausmą, tyčios sukelti skausmą neturėjo, o norėjo tik išeiti.

Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai sūnus jai suėmė už rankos, jai skaudėjo. Policiją kvietė, nes sūnus norėjo pabėgti, o jam negalima prie jos artintis 30 metrų. Nei sūnus jos atsiprašė, nei ji jam atleido.

A. P. V. kaltė be jo paties prisipažinimo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys, kad pareiškėja V. V. pareiškė, kad 2016-04-23 apie 22.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir neblaivaus sūnaus P. A. V., gim. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, kurio priežastis tai, kad sūnui yra apribojimai gyventi skyriumi ir artintis prie jos, o jis atėjęs pas ją į butą, kuriame jis neregistruotas nesutiko išeiti ir konflikto metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą, tai yra aktyviais veiksmais jai suėmė už rankų, jas stipriai spaudė ir būnant koridoriuje ją stipriai pastūmė, dėl jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalba jai nereikalinga, pas teismo medikus vykti atsisako. Sūnus smurtauja jau ne pirmą kartą (b.l. 4-5 );

- pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad neblaivus sūnus sudavė su kumščiu per dešinės rankos plaštaką, taip sukeldamas fizinį skausmą, išvadino ją „kurva, prostitute“, grasino užmušti (b.l. 10-11);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 667 užfiksuota, kad 2016-04-23 22 val. 44 min. A. P. V. buvo neblaivus - nustatytas 2,16 promilių apsvaigimas (b.l. 46);

- įtariamojo A. P. V. apklausos protokolu, kuriame jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susipažino su pranešimu apie įtarimą, kuo yra įtariamas supranta. Paaiškina, kad 2016-04-23 apie 22.00 val. tarp jo ir motinos V. V., adresu (duomenys neskelbtini), kur abu gyvena, veda bendrą ūkį, kilo konfliktas. Neprisimena kodėl su ja susiginčijo. Buvo labai neblaivus, mano todėl nesugebėjo suvaldyti savo veiksmų ir dėl to ją suėmė už rankų, jas suspaudė, ją stumdė. Taip pasielgė, todėl, kad buvo neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jei negalėtų grįžti į namus, adresu (duomenys neskelbtini) gyventų pas draugą Ž., adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 51-52).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo A. P. V. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. V. duotais parodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. P. V. 2016-04-23 apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu smurtaudamas sukėlė savo mamai V. V. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo A. P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. P. V. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b.l. 19-20), teistas (b.l. 21-33), baustas administracine tvarka (b.l. 33-40), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 44), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 42), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad A. P. V. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimą šeimos narių atžvilgiu, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, darytina išvada, kad A. P. V. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (baudos, arešto, laisvės apribojimo) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padaryta nusikalstama veika nesunki, todėl, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, skirtinos A. P. V., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 str. 2 d. numatyta, kad nuteistajam, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. V. ne pirmą kartą būdamas apsvaigęs smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl atidėjus bausmės vykdymą, jam skirtina 75 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. P. V. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-04-25 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4577 kurioje nurodyta, kad advokatė Singrida Samoškienė teikė antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. P. V.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. P. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti A. P. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-23 22.30 val. iki 2016-04-25 13.20 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. P. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.