Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti palikimą, atsiradusį po savo motinos J. K. mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodė, kad motina mirė (duomenys neskelbtini). Sudariusi testamento nebuvo. Yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. J. K. iki 2016 metų gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, į kurią išvyko 1997 metais užsidirbti, o vėliau liko joje gyventi. J. K. po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) metais grįžo į Lietuvą. J. K. iki mirties visą laiką gyveno su pareiškėju deklaruotoje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Santuokoje su vyru J. K. buvo įgijusi butą (duomenys neskelbtini), automobilį, taip pat ji turėjo santaupų savo banko sąskaitoje, į kurią taip pat buvo pervedama ir neįgalumo išmoka. Grįžusi į Lietuvą J. K. pasakojo, kad ji nesusitvarkė palikimo (duomenys neskelbtini), atsiradusio po sutuoktinio mirties dėl sveikatos būklės. J. K. tėvai, sutuoktinis S. S. M. bei sūnus (pareiškėjo brolis) N. K. yra mirę. Lietuvoje J. K. nekilnojamojo turto neturėjo, todėl po jos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Po J. K. mirties liko piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) ir galimai kituose bankuose, bei jos asmeniniai daiktai: spinta, lova, o taip pat buitinė technika: televizorius, bei kiti namų apyvokos reikmenys. Su mirusiąja gyveno kartu iki jos mirties, todėl po J. K. mirties naudojosi ir toliau naudojasi mirusiajai priklausiusiais daiktais, t. y. priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nesant paveldėjimo teisės liudijimo, neturi teisės disponuoti mirusios motinos J. K. piniginėmis lėšomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) Respublikos bankų sąskaitose. Žino, kad motina Lietuvoje turėjo skolų, kad priėmus jos palikimą, gali tekti tas skolas padengti, tačiau mano, kad (duomenys neskelbtini) esantis turtas yra žymiai didesnis.

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad norint pripažinti, jog A. K. priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jis atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme nustatytą terminą. Prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad su motina iki jos mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Motina turėjo nusipirkusi baldų, kitų buities daiktų. Po motinos mirties rūbus atidavė į labdarą, o pats dar metus gyveno tuo adresu, naudojosi motinos daiktais, vėliau išsikeldamas, pardavė lovą, spintą, o televizorių pasiėmė su savimi. Po motinos mirties su draugu buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), bet ten jokia informacija jam suteikta nebuvo, nes įgaliojimas, kurį jam buvo suteikusi motina, po jos mirties nebegaliojo.

Liudytojas J. R. parodė, kad pareiškėjas jo draugas. Pareiškėjas su motina gyveno jam priklausančiame būste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), nusipirko baldų, televizorių. Šiais daiktais po jos mirties naudojosi A. K.. Su pareiškėju po jo motinos mirties vyko į (duomenys neskelbtini) dėl palikimo, tačiau informacija nebuvo suteikta, nes pareiškėjui išduotas motinos įgaliojimas jau buvo nebegaliojantis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Pateikti į bylą rašytiniai bei pareiškėjo ir liudytojo žodiniai parodymai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. J. K. iki 2016 metų gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, į kurią išvyko 1997 metais. Prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini) J. K. išsiskyrė su sutuoktiniu J. K.. 2001 metais (duomenys neskelbtini) Respublikoje J. K. ištekėjo už (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. M., su kuriuo (duomenys neskelbtini) gyveno iki jo mirties (duomenys neskelbtini) metais. 2016 metais J. K. grįžo į Lietuvą. Nuo sugrįžimo į Lietuvą J. K. iki mirties gyveno su pareiškėju deklaruotoje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, kadangi J. K. tėvai, sutuoktinis S. S. M. bei sūnus (pareiškėjo brolis) N. K. yra mirę. Pareiškėjo motina J. K. Lietuvoje turėjo skolų, antstolio Arturo Bložės kontoroje (9635,13 Eur) ir antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje (1123,70 Eur) - vykdomosios bylos, skolininkei mirus, sustabdytos. Pareiškėjas raštiškai informuotas, kad kreditoriui sužinojus apie palikimo priėmimą, vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas pakartotiniam išieškojimui, t. y. kad jam žinomos palikimo priėmimo pasekmės, priimant palikimą ne pagal apyrašą. Radviliškio rajono 2-ajame notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios J. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.

Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus bei žodinius parodymus, teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad po palikėjos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) A. K. nesikreipė į notaro kontorą dėl J. K. turto paveldėjimo, tačiau A. K. faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad A. K. priėmė motinos J. K. palikimą, faktiškai jį valdydamas, ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.