- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- eI3-666-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02152-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Ž. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) prašo jai iš atsakovo Ž. Š. (toliau – ir atsakovas, paramos gavėjas) priteisti 5558,64 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, jog po to, kai 2016 m. lapkričio 2 d. Ž. Š. pateikė paramos smulkiesiems ūkiams paraišką (toliau – ir Paraiška), 2017 m. balandžio 11 d. jam buvo išmokėta 12 000,00 Eur avansinė paramos dalis. Projekto nepavykus įgyvendinti, atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. kreipėsi su prašymu dėl paramos nutraukimo (toliau – ir Prašymas) ir prašė leisti gautą paramos sumą grąžinti dalimis. Atsakovo 2021 m. gegužės 17 d. prašymus tenkinus, apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. BRK-6396 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo dalimis“. Pareiškėja teigia, kad atsakovas NMA sudaryto skolos mokėjimo grafiko nesilaikė ir visų įmokų nesumokėjo.
Reikalavimas grąžinti skolą grindžiamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-114 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2016 metų patvirtinimo“; Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiais bei 2014 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu.
Tvirtinama, jog aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, jog pagal 2021 m. birželio 1 d. sudarytą skolos grąžinimo grafiką visą įsiskolinimo sumą jis įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. gegužės 31 d. Teigia, jog 2021 m. gruodžio 7 d. skolos likutis sudao apie 3000,00 Eur. Prašo įsiskolinimo priteisimą atidėti iki 2022 m. gegužės 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008” 54 straipsnio 1 dalimi, visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Pagal aptariamo Reglamento 56 straipsnį, jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas jas vykdant, valstybės narės atlieka finansinį patikslinimą visiškai arba iš dalies panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad įgyvendindamos BŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, be kita ko, nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti.
Nagrinėjamam ginčui aktualios Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – minėta, ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės). Šių taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas).
Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento 809/2014 „Kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės” 7 straipsnio 1 dalį, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, gavėjas grąžina tą sumą ir, jei taikytina, pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo gavėjui skirtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto ne ilgesnio nei 60 dienų mokėjimo termino iki grąžinimo arba išskaitymo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama, laikantis nacionalinės teisės nuostatų, bet negali būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikomą susigrąžinant sumas.
Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 punktas).
Iš NMA 2021 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. KL-06-03 „Dėl Ž. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 1 d. sprendimas) matyti, kad vadovaujantis paramos gavėjo pateiktu Prašymu, priimtas sprendimas dėl išmokėtos 12000,00 Eur paramos susigrąžinimo. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte, kurioms esant, administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Kadangi atsakovas NMA 2021 m. birželio 1 d. sprendimo neginčijo, administruojanti institucija įgijo teisę reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo nukreipti į atsakovą.
Kadangi NMA 2021 m. birželio 1 d. sprendimas nėra nuginčytas ir 2997,26 Eur skola nėra grąžinta, prašymas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 2997,26 Eur skola bei 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2021m. gruodžio 30 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Byloje esantis NMA 2021 m. birželio 7 d. raštas Nr. BRK-6396 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo dalimis“ patvirtina, jog tenkindama atsakovo 2021 m. gegužės 12 d. prašymą, NMA sutiko atsakovui pratęsti skolos ir palūkanų grąžinimo terminą bei sudarė skolos ir palūkanų mokėjimo grafiką. Įvertinus tai, jog NMA nustatytas skolos ir palūkanų grąžinimo terminas baigiasi 2022 m. gegužės 31 d., teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas iki šio termino pabaigos. Pažymėtina tai, jog atsakovas turi teisę priteistiną sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo Ž. Š. 2997,26 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 26 centų) susidariusį įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. gruodžio 30 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas atsakovas Ž. Š. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 7 d. rašto numerį – BRK-6396.
Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimo įvykdymą atidėti iki 2022 m. gegužės 31 d. (imtinai).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.